- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-89-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34702-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- N. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pripažintas nepaduotu pareiškėjo A. (E.) Č. ieškinys atsakovėms N. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl atsakovių veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš antstolės N. Š. 60 000,00 Eur neturtinės žalos ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 000,00 Eur neturtinės žalos.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti kuo remiantis paskaičiuotas žalos dydis ir pateikti atitinkamą skaičių ieškinio bei jo priedų egzempliorių. Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi ieškinį gražino ieškovui, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų. Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį; ieškovo patikslintą skundą (ieškinį) laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis ieškovas nepraleido termino ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pripažino esant pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau, susipažinęs su ieškovo patikslintu skundu (ieškiniu), teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė atitinkamo skaičiaus ieškinio ir jo priedų egzempliorių, nesuformulavo konkrečių ir aiškių ieškinio reikalavimų, nenurodė ir nepagrindė ieškinio sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas A. (E.) Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Jo tvirtinimu, ieškinys nėra toks, kuris būtų nesuprantamas ar painus, dėl ko negalėtų būti priimtas nagrinėti. Ieškovas konkrečiai nurodė prašomos priteisti iš kiekvieno atsakovo neturtinės žalos dydžius, aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus. Kadangi byla bus vedama per advokatą, bus pateikti ir dokumentai apie atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovo sveikatai, bus pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje galimas papildomų duomenų teikimas.Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumo, nepateikdamas ieškinio kopijų bylos šalims. Ieškovo tvirtinimu, prie patikslinto ieškinio jis pateikė teismui prašymą padaryti ieškinio kopijas ir išsiųsti jas šalims. Jo tvirtinimu, jis šiuo metu tokių galimybių neturi, nes jo sąskaita yra užblokuota, pataisos namų kopijavimo aparatas sugedęs.Teisėja yra šališka ir dirbtinai sudaro kliūtis ieškinio pateikimui.Atsakovas Kybartų pataisos namai padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau jame prašymo nesuformulavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Apeliantas tvirtina, kad teisėja yra šališka ir dirbtinai sudaro kliūtis ieškinio pateikimui. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apelianto nurodyti argumentai, kad teisėja jau yra nagrinėjusi ieškovo skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų ir priėmusi ieškovui nepalankų procesinį sprendimą, kurį aukštesnės instancijos teismas pakeitė, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Be to, ieškovas byloje nereiškė teisėjai nušalinimo, nors tokia teisė yra įtvirtinta CPK 68 straipsnyje.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.CPK 135 straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui (CPK 111 straipsnis), turi būti nurodoma ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) bei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Būtent ieškinio dalyko ir pagrindo, kaip privalomų ieškinio elementų, tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė ieškinį, kuriame išreiškė prašymą priteisti iš antstolės 60 000,00 Eur neturtinės žalos ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 000,00 Eur neturtinės žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui ieškinio trūkumus – pagrįsti neturtinės žalos dydį bei pateikti atitinkamą skaičių ieškinio bei jo priedų egzempliorių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinyje yra nurodyti neturtinės žalos dydžiai, nurodyta, iš kokių atsakovų veiksmų ieškovas kildina neturtinės žalos susidarymą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra neaiškus ir negalėtų būti nagrinėjamas teisme. Teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis CPK normomis turi būti pateikiama tiek procesinio dokumento ir jo priedų egzempliorių, kiek byloje yra proceso dalyvių. Tačiau šiuo atveju procesinį dokumentą teikia įkalinimo įstaigoje esantis asmuo, kuris ir kildina neturtinę žalą iš antstolės veiksmų, jai priimant patvarkymus dėl ieškovo visų lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, arešto. Todėl vien šiuo pagrindu atsisakymas priimti ieškinį ar jo palikimas nenagrinėtu neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai užkirstų kelią ieškovo teisės į teisminę gynybą realizavimui. Teismui nenurodžius kitų ieškinio trūkumų, darytina išvada, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu nepagrįstai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys neturi kitų, pirmosios instancijos teismo nenurodytų, trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011-11-09 nutartis, priimta byloje Nr. T-58-2011; 2016-03-31 nutartis, priimta byloje Nr. T-32/2016; kt.). Tuo tarpu ieškovas vienu iš atsakovų nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kybartų pataisos namų, bei žalą kildina iš Kybartų pataisos namų administracijos veiksmų, jiems vykdant viešojo administravimo veiklą.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias normas, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teisė spręsti ieškinio priėmimo klausimą yra suteikta pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.