- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-07
- Bylos Nr.
- I-1994-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01180-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos I. J. skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 13SD-519-(14.13.104.) ir 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) panaikinimo bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti:
-Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“;
-NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 13VĮ-233-(14.13.104.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog 2015 m. balandžio 28 d. gavo atsakovo raštą, kuriuo buvo informuota, kad po dviejų mėnesių nuomos sutartys bus nutrauktos LR CK 6.564 str. 2 d. nurodytu pagrindu. Rašte išdėstytas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sprendimas nutraukti nuomos sutartis grindžiamas tuo, kad žemės sklypas (atitinkamos jo dalys) negali būti nuomojamos poilsio namelių eksploatavimui, kadangi 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, į kurią patenka ir žemės sklypas, patenka į miškų paskirties žemę, kurios naudojimo būdas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypai, todėl žemės sklypas galėtų būti nuomojamas tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nurodytai veiklai. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 13VĮ-233-(14.13.104.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys nutrauktos prieš terminą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad prieš priimant įsakymą dar nebuvo pabaigta administracinė procedūra dėl rašto teisėtumo ir pagrįstumo, tuo šiurkščiai pažeista visa eilė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, atsakovas nepagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą, todėl atsakovo priimti administraciniai aktai yra neteisėti, todėl naikintini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-986/2014, 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-662/2015), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.
Pareiškėja kreipėsi skundu į teismą ir vienu iš skundo reikalavimų prašo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 13SD-519- (14.13.104) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, kuriuo ji buvo informuota, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. rugsėjo 16 d. sudarytos nuomos sutartys: Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487, bus nutrauktos.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį akivaizdu, jog jame nurodyta, kaip atsakovas elgsis ateityje, todėl pranešimas apie numatomą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą laikytinas tarpiniu sprendimu, savaime nenustatančiu, nekeičiančiu ir nepanaikinančiu pareiškėjos teisių ar pareigų. Tokio pobūdžio pranešimu sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedūrinio, bet ne materialaus pobūdžio, todėl negali būti savarankišku ginčo teisme dalyku. Tik priėmus galutinį sprendimą, pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-862/2011, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-545/2012).
Taigi, galutinis sprendimas dėl žemės nuomos teisinių santykių yra atsakovo 2015 m. birželio 25 d. priimtas įsakymas Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą ir būtent jis turi būti skundo dalyku.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuojama, kad skundo reikalavimas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“ panaikinimo nenagrinėtinas teismų kaip savarankiškas skundo reikalavimas ir skundą šioje dalyje atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pažymėtina ir tai, jog net nevertinant aukščiau paminėto rašto teisinių pasekmių bylos dėl administracinių aktų, kuriais nusprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, panaikinimo, yra susiję su sutartiniais turtiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėjamos ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83, priimą byloje B.V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius; 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“ ir 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 13VĮ-233-(14.13.104.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“, taigi pareiškėjos reikalavimai visa ginčo apimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susiję su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais bei su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą. Kadangi kaip jau nurodyta šioje nutartyje ginčas kilęs civilinių teisinių santykių srityje, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinus tai, skundą atsisakytina priimti ir kitu pagrindu, o būtent kai byla nepriskirta tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kadangi skundą atsisakoma priimti, teismas pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nenagrinėja.
2015 m. liepos 29 d. vietiniu lėšų pervedimu Nr. 1062 pareiškėja į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį.. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105-106 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 13SD-519-(14.13.104.) ir 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) panaikinimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjos atstovui.
Pareiškėjai I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti 2015 m. liepos 29 d. vietiniu lėšų pervedimu Nr. 1062 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 29,00 Eur žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.