- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2-14076-779/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08471-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „Senamiesčo ūkis“
- Trečiasis asmuo
- AAS BTA Baltic Insurance Company, T. R., A. R., T. S., M. U., A. B., I. B., J. Č., I. Š., V. N., N. P., I. S., M. M., V. R.-M
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo atstovui M. K., atsakovo UAB „Senamiesčo ūkis“ atstovei G. K., trečiojo asmens AAS BTA Baltic Insurance Company atstovei V. S.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys T. R., A. R., T. S., M. U., A. B., I. B., J. Č., I. Š., V. N., N. P., I. S., M. M., V. R.-Mateikienė, L. S., E. P., V. P., A. S. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2939,46 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka; 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su draudėju N. P. (toliau – draudėja) 2014-05-07 sudarė draudimo sutartį Nr. 990-0029719, kuria buvo apdraustos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 2939,46 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2015-01-10, kai truko bendro naudojimo vamzdis, už kurio priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą yra atsakingas atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ (toliau - atsakovas), administruojantis bendro naudojimo vamzdynus minėtame name. Atsakovas tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdynų, todėl yra atsakingas už žalą. Nurodė, kad avarijos metu vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Kadangi atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), ieškovas 2939,46 Eur išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Senamiesčo ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl ieškinys dėl žalos priteisimo atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atsakovas taipogi nurodė, kad ieškovas, manydamas esant pagrįstą savo reikalavimą, turi pareigą reikalauti atlyginti žalą pirmiausiai iš atsakovo draudiko, t. y. AAS „BTA Baltic Insurance Company, o to nepadaręs, neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą. Pažymėjo, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką už remonto darbus, nesigilino ir nevertino pateiktų remonto sąmatų ir sąskaitų faktūrų, kas rodo ieškovo neatsakingumą ir nerūpestingumą išmokant draudimą išmoką. Nurodė, kad atsakovas visas savo, kaip namo Rūdninkų g. 12, Vilnius, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareigas atliko ir atlieka tinkamai, savo veikloje vadovaudamasis administratorių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, ieškovas byloje nepateikė pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas buvo užlietas dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog atsakovas taip pat nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neanalizavo 2015-01-10 įvykusios avarijos aplinkybių, nepakankamai ištyrė avarijos priežastis, o tik deklaratyviai teigia, kad būtent atsakovas turėtų atsakyti už žalą. Ieškovas teigdamas, kad atsakovas neva tai netinkamai vykdė savo įstatymuose įtvirtintas pareigas nuolat stebėti namą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę būklę, atlikti apžiūras ir tyrinėjimus, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo draudimo bendrovė 2014-12-01 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD 007880. Pirmojo priedo prie bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso), 8.8. punkte įtvirtinta, kad „atsitikus įvykiui, dėl kurio gali būti pareikšta pretenzija, draudėjas nedelsiant (per 24 valandas) nuo to momento kai apie tai sužinojo, privalo pranešti draudimo įmonei orientacinį nuostolių dydį, pagal galimybes išsaugoti nepakeistą draudiminio įvykio vietą, kol draudimo įmonei nebus sudaryta galimybė atlikti tyrimą, pateikti visus duomenis, reikalingus nuostolių dydžiui įvertinti. Pažymėjo, kad minėtai sutarčiai reguliuoti taip pat yra taikomos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011 (toliau - draudimo taisyklės), kurių 12.1.3.4. punkte yra įtvirtinta draudėjo pareiga per 3 darbo dienas raštu informuoti Draudiką apie kiekvieną jo atžvilgiu pateiktą pretenziją ar nepateiktą/patenkintą teismo ieškinį dėl žalos atlyginimo, jei atsakomybė už tokią žalą numatyta draudimo sutartyje, nepaisant to, kad apie žalą sukėlusį įvykį ir ieškinį jau buvo informuota anksčiau. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei atsakovas būtų teismo pripažintas atsakingu dėl ieškinyje minimo įvykio, trečiasis asmuo draudimo bendrovė BTA, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 12.3. punktu turėtų teisę nemokėti arba sumažinti draudimo išmoką.
Tretieji asmenys T. R., A. R., T. S., M. U., A. B., I. B., J. Č., I. Š., V. N., N. P., I. S., M. M., V. R.-Mateikienė, L. S., E. P., V. P., A. S. Kliauga atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu N. P. 2014-05-07 sudarė draudimo sutartį Nr. 990-0029719, kuria buvo apdraustos (duomenys neskelbtini)esančios patalpos. 2015-01-10 trukus namo (duomenys neskelbtini)bendro naudojimo šildymo sistemos ventiliui D15, buvusiam namo palėpėje, buvo aplietos (duomenys neskelbtini)esančios patalpos. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 2939,46 Eur dydžio nuostolius, kuriuos subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo kaip bendrųjų konstrukcijų administratoriaus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį.
Ieškovas remiasi CK 6.263 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovas savo neveikimu – nesugebėjimu užtikrinti, kad į namo palėpę nepakliūtų pašaliniai asmenys, neužtikrino, jog namo bendrojo naudojimo vamzdynas tinkamai funkcionuotų. Atsakovo atsakomybė kildinama CK 6.246 str. 1 d. pagrindu, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl atsakovo UAB „Senamiesčo ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Dėl to ginčo byloje nėra. Iki minėto 2015-01-10 įvykio atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorius, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, tai patvirtina į bylą pateikti namo būklės nuolatinių stebėjimo žurnalo kopijos, gyvenamojo namo apžiūros aktai, 2014 m. spalio ir gruodžio mėnesio atsakovo pranešimai gyventojams apie patikrinimo metu rastus namo palėpėje sukauptus daiktus su prašymu juos išsivežti. Pažymėtina, kad į šiuos pranešimus gyventojai nereagavo, palėpės nuo asmeninių daiktų neatlaisvino. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą. Tačiau iki buto užliejimo įvykio butų savininkai savo daiktų iš palėpės neišnešė, todėl, kaip nurodyta 2015-01-12 avarijos tyrimo akte Nr. 15-001, vamzdis galėjo trūkti dėl netvarkingai sudėtų palėpėje daiktų, kurie griūdami galėjo nulaužti vamzdį. UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodė, jog atlikęs namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimus iki įvykio, t. y. 2014 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, jokių problemų, susijusių su vamzdynų sistema nenustatė, ir namo butų ir kitų patalpų savininkų nusiskundimų dėl namo vamzdžių iki (duomenys neskelbtini) buto užliejimo negavo. Taip pat paskutiniame prieš įvykį 2014-10-06 apžiūros akte nėra užfiksuota defektų ar problemų dėl namo vamzdyno ir/ar šildymo sistemos. R. R. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedu „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ namo administratorius neturi pareigos be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo tvarkyti ir išvežti namo gyventojams priklausančius daiktus iš bendro naudojimo patalpų. Kadangi avarijos priežastims nustatyti šalys ekspertizės neprašė, todėl negalima nustatyti kieno neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje atsirado žala. Byloje nėra įrodymų, rodančių, kad namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kas galėjo turėti įtakos buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Be to, kaip jau minėta, byloje yra duomenys, kad avariją galėjo sąlygoti patys (duomenys neskelbtini) namo Nr. 12 gyventojai, laikę savo asmeninius daiktus palėpėje, dėl ko atsakovo darbuotojai negalėjo tinkamai prižiūrėti palėpėje esančius inžinerinius tinklus dėl jų apsunkinto pasiekiamumo. Disponuodami informacija, jog namo administratorius negali tinkamai prižiūrėti palėpėje esančius inžinerinius tinklus, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas laikytinas už padarytą žalą atsakingu asmeniu, ieškinys atmestinas.
Trumpai pasisakytina apie prašomą priteisti žalos dydį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog žalos dydis yra per didelis. Nurodyti atsakovo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio paskaičiavimo niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, draudikas atlygino trečiajam asmeniui išlaidas, nurodytas į bylą pateiktame atliktų darbų akte. Teismo posėdyje duodama paaiškinimus draudėja N. P. patvirtino, jog atliktų darbų akte išvardinti darbai buvo atlikti, ji tik abejojo dėl dešimtos eilutės ir nepatvirtino, jog buvo keistos ir durys, kurių kaina nurodyta 227,48 Eur. Taigi, tik šia suma galėtų būti mažintina draudimo išmoka. Tačiau, kadangi ieškovas neįrodė, kad už žalą atsakingas yra atsakovas, nuostoliai iš atsakovo negali būti atlyginti.
Atsakovo teiginiai, jog ieškinys turėjo būti reiškiamas atsakovo draudikui, t. y. trečiajam asmeniui byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, yra nepagrįsti jokia įstatymine nuostata, todėl atmestini.
Dėl ieškinio senaties
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau, jei teismas manytų, jog jis praleistas, prašė terminą atnaujinti. Taip pat nurodė, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo dienos, t. y. nuo 2015-03-06.
Teismas konstatuoja, jog ieškovas ieškinio senaties terminą skaičiuoja neteisingai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012, 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.), kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir ieškinio senaties termino eiga draudikui skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo (draudėjas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šiuo atveju nuo 2015-01-10, įvykus vandentiekio avarijai, ir nuo tos dienos šiam asmeniui atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo CK 1.125 str. 8 d. nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo senaties termino eiga. Ieškovo atstovo argumentai, kuriais ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su draudimo išmokos išmokėjimo data, yra nepagrįsti, nes draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą (CK 6.1015 str. 1 d.) ir šis faktas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties termino atsiradimo momentu. Subrogacinį žalos atlyginimo ieškinį ieškovas pareiškė 2018-03-20, todėl praleido ieškinio senaties terminą du mėnesius ir dešimt dienų. Ieškovas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teismui šį terminą atnaujinti, dėl to ieškinys dėl žalos priteisimo atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.