Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktus laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išieškota iš M. S. valstybės naudai 219,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktus už tai, kad nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį, o būtent 2020 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas savo tėvui K. S., dėl ligos ir neįgalumo (jam buvo nustatytas 10 procentų darbingumo lygis) buvusiam bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais padarydamas sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame viršutiniame voke su poodine kraujosruva vokų – skruosto srityje ir kraujosruva po dešinės akies jungine; muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje; muštinę žaizdą kairiame viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies vokų – antakio srityje; muštines žaizdas ir kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, apatinės lūpos gleivinės kairėje, dešinio žando gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje; poodines kraujosruvas kairiojo paausio srityje, smakre, kakle, krūtinėje jungo duobės projekcijoje, krūtinėje dešiniojo raktikaulio projekcijoje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, pilve, dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimus dešinio skruosto – žando srityje, kairėje alkūnėje, krūtinėje, nugaroje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje smilkinio – momens srityje, pakaušyje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje; plonosios ir storosios žarnų pasaito plyšimus; apatinio žandikaulio, krūtinkaulio, dešiniųjų II-XII ir kairiųjų II-XII šonkaulių, krūtininių V ir VII stuburo slankstelių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis; kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų smilkininių – momeninių ir dešinės pakaušinės skilčių srityje. Tai komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės – krūtinplėvės ertmes, progresuojančiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu, ko pasekmėje dėl kūno sumušimo K. S. įvykio vietoje mirė. Taip M. S. tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą K. S., kuris dėl susirgimų, neįgalumo buvo bejėgiškos būklės.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo L. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai nuteistasis M. S. ir nukentėjusysis L. S. skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei M. S. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktus.

Nuteistasis M. S. ir nukentėjusysis L. S. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo aspektais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taigi, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro keturiolika metų.

Pirmosios instancijos teismas M. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus paskyrė laisvės atėmimą vienuolikai metų.

4. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, nustatydamas M. S. laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, jog jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius. Nuteistasis M. S. tyčia kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) sudavė smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas savo tėvui K. S., dėl ligos ir neįgalumo (jam buvo nustatytas 10 procentų darbingumo lygis) buvusiam bejėgiškos būklės, todėl dėl kūno sumušimo K. S. įvykio vietoje mirė. Apygardos teismas pripažino, kad yra dvi M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis pats savo noru atvyko į policiją ir pranešė apie jo įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 6–7, 10, 13), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). M. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apygardos teismas taip pat įvertino, kad M. S. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas net devynis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 128–138), teistumas pagal paskutinius 8 nuosprendžius nėra išnykęs (BK 97 straipsnis), be to, yra teistas užsienyje (t. 2, b. l. 142), naują labai sunkų nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 143–148), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 125), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b. l. 124), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 122), yra išsituokęs. Tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis išvadų nedaro. Jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Jo daromos veikos sunkėja.

Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. S. paskutiniu metu geranoriškai rūpinosi savo neįgaliu tėvu K. S. (nors pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1832-362/2013, pastarąjį globoti turėjo buvusi sutuoktinė R. S.), kad nukentėjusysis L. S. jokių pretenzijų M. S. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašė M. S. bausti švelniau, nei baigiamosiose kalbose prašė prokurorė. Be to, iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. vasario 18 d. pranešimo matyti, kad M. S. nuo probacijos vykdymo pradžios probacijos sąlygas vykdė tinkamai, dirbo (t. 2, b. l. 149).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytame BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskyrė griežtesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, tačiau švelnesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Skunde nuteistasis M. S. ir nukentėjusysis L. S. teigia, kad tokio dydžio bausmė yra per griežta, nes M. S. prisipažino kaltu, atskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nužudyti tėvo nenorėjo, jį mylėjo, juo rūpinosi, atsiprašė šeimos narių, todėl mano, kad jam bausmė turi būti paskirta švelnesnė. Šie skundų argumentai nepagrįsti.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę, tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtoji vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant nuteistojo asmenybę ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, konkrečiu atveju atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui. Šioje byloje taip pat nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantų skunde nurodytos aplinkybes, susijusios su nuteistojo prisipažinimu, nenoru nužudyti tėvą ir juo rūpinimusi, apygardos teismas įvertino, nuteistajam paskirdamas bausmę. Todėl dar kartą vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo.

M. S. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė atitinka jo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydį nėra per griežta, todėl ją švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindą keisti bausmės dydį, nuteistasis M. S. ir nukentėjusysis L. S. skunduose nenurodė, o bylos duomenys tokių aplinkybių nepagrindžia.

Nukentėjusysis L. S. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo brolis įvykio metu dėl girtumo galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės, tačiau šį jo argumentą paneigia teismo psichiatrijos eksperto S. R. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme ir byloje esanti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbiami) išvada (t.2, b. l. 111–116), kad M. S. buvo fiziologinio girtumo būsenoje (2020-01-25/26), nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Apeliantas nuteistasis M. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio turto, galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra ribotos. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta 2020 m. sausio 26 d. ir jam nuo 2020 m. sausio 28 d. teikiama teisinė pagalba BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tuo tarpu įstatymas dėl galimybės išieškoti tokio pobūdžio išlaidas įsigaliojo tik 2020 m. liepos 15 d.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.). Šio įstatymo nuostatos taikomos, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po šio įstatymo įsigaliojimo (BPK 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatyme 4 straipsnio 3 dalis).

Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliantas nuteitasis M. S. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymas nustatė, kad visi pakeitimai taikomi tik tuomet, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas nuo 2020 m. liepos 15 d., o už iki pakeitimų paskirto gynėjo dalyvavimą susidariusios išlaidos nepriteisiamos.

Vienok, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino gynėją būtinu jau po BPK 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, tai yra rugpjūčio mėnesį. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad M. S. gynėjas yra būtinas, kadangi kaltinamasis suimtas, be to, už kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti gynėją M. S. (BPK 51 straipsnio 3 dalis) (t. 3, b. l. 74–76). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti M. S. šioje byloje parinko advokatą E. J. (t. 3, b. l. 84). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi advokatas E. J. buvo paskirtas M. S. gynėju (t. 3, b. l. 85) ir gynė M. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo teisę prašyti priteisti išlaidas už šio gynėjo dalyvavimą pirmosios instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pirmosios instancijos teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš M. S. valstybės naudai priteistinos 439 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis ir kelionės išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, M. S. turtinę padėtį (iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo, jokio turto neturi (duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra), tai, kad jam skirtina ilga laisvės atėmimo bausmė, o galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota, sprendė, kad prašoma 439 Eur dydžio suma yra per didelė ir iš M. S. priteisė valstybės naudai 219,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo M. S. valstybės naudai priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Šioje byloje nėra duomenų apie M. S. turtinę padėtį, tačiau nuteistasis yra darbingo amžiaus, jam civilinio ieškinio nukentėjusieji nereiškė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 219,50 Eur suma nuteistojo M. S. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų.

Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, apeliantui nuteistajam M. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas E. J. Šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nuteistajam M. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 162,00 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, M. S. turtinę padėtį (iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo, jokio turto neturi (duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra), tai, jog priteista iš jo 219,50 Eur suma už pagalbą pirmosios instancijos teisme valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, prašoma priteisti 162 Eur dydžio suma yra per didelė. Todėl ji mažintina ir iš M. S. valstybės naudai priteistina 50,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. S. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.