- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- e2-7147-874/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos už žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė V. K. ieškinį palaikė iš dalies, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo E. K. 3 108,82 Eur skolą už žemės nuomą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 2 d. sudarė su atsakovu sutartį dėl penkių žemės sklypų nuomos iki 2019 m. lapkričio 1 d. Sutarė, kad iki sekančių metų sausio 1 d. bus sumokėta nuoma, tačiau šio susitarimo atsakovas tinkamai nesilaikė. Ji turi įmonę, reikalingos apyvartinės lėšos, jos netenkino atsakovo vėlavimas mokėti nuomą, todėl surašė susitarimą nutraukti nuomos sutartį bendru šalių sutarimu, tačiau atsakovas jo nepasirašė. Tada ji 2017 m. balandžio 27 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą, kad nusiimtų derlių iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nors dar laukai tuo metu nebuvo apsėti. Po to, su kitu nuomininku sudarė naują žemės sklypų nuomos sutartį, kuri turėjo įsigalioti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Naujas nuomininkas iškėlė sąlygą, kad nuomos sutartis būtų įregistruota VĮ „Registrų centras“. Po derliaus nuėmimo atsakovas siūlė pratęsti nuomą, ji atsisakė, nes jau buvo sudaryta sutartis su kitu nuomininku. Naujas nuomininkas UAB „Kalpokų ūkis“ jai davė geresnes sąlygas. Kadangi atsakovas naudojo žemę iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., ji prašė nuomos už tą laikotarpį, bet atsakovas jai sumokėjo tik dalį sumos, nors deklaravo sklypus ir gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už visus 2017 metus, gavo lengvatą dyzelinui. Jai pasikreipus į teismą, bylos nagrinėjimo metu, atsakovas sumokėjo dar dalį sumos. Ji laiko, kad žemės sklypų nuomos sutartis su atsakovu nutruko nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Jai reikėjo pinigų, todėl užstatė vieną sklypą. Kad reikia apie hipoteką informuoti nuomininką, ji nežinojo. Notarė to jai neišaiškino. Notarė davė pasirašyti parengtą hipotekos sutartį ir ji pasirašė. Jokių duomenų apie žemės sklypą notarei neteikė, tik savo pasą. Visos hipotekos sutarties neskaitė, nes žinojo, kad vis tiek nieko negalės pakeisti, žiūrėjo tik į sandorio sumą ir žemės sklypo kadastrinį numerį. Pranešimą atsakovui rašė pati, suprato, kad nuomos sutartis su atsakovu nutraukiama nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ji neturi teisinio išsilavinimo, keturiasdešimt penkerius metus tvarko buhalteriją. Nuomos sutartį su atsakovu surašė pats atsakovas, ji tik sutarė sumą. Prieš tai su atsakovu buvo sudarytos panaudos sutartys, bet ji gaudavo pinigus. Pranešime parašė, kad auga pasėliai, nes norėjo, jog atsakovas tais metais dar pasinaudotu žeme, kadangi atsakovo sutuoktinė yra jos giminaitė. Ji neprašė VĮ Registrų centras išregistruoti nuomos sutartį su atsakovu, tik nunešė naują nuomos sutartį su UAB „Kalpokų ūkis“, kuri įsigaliojo tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Žinojo įstatymo nuostatą, kad prieš laiką nutraukiant žemės nuomos sutartį, įstatymas leidžia nuomininkui nusiimti derlių. Atsakovas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. iš jos žemės sklypų gavo naudos. Ji VĮ „Registrų centras“ norėjo įregistruoti žemės nuomos sutartį su UAB „Kalpokų ūkis“, kuri įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., o 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą nunešė parodyti, kad žemės nuomos sutartis su atsakovu galios iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovo E. K. atstovė atsiliepimą į ieškinį palaikė visiškai, prašydama ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas yra ūkininkas. Tarp šalių žemės nuomos sutartis buvo sudaryta terminuotai iki 2019 m. lapkričio 2 d. Ginčas tarp šalių yra dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo termino. Ieškovė dirba su buhalterinėmis sutartimis, yra įmonės savininkė, gerai suvokia Nekilnojamojo turto registro duomenis, jų įregistravimą, išregistravimą. 2017 m. balandžio 6 d. ieškovė surašė pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsakovas pasinaudojo įstatymo nustatyta teise, nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, nusiimti nuomotoje žemėje esantį savo derlių. Atsakovas jau iki 2017 m. balandžio 6 d. buvo apsėjęs sklypus žiemkenčiais, labai mažai sėjo vasarinių javų. Tai patvirtina ieškovės 2017 m. balandžio 6 d. pranešimo turinys. Atsakovas buvo tik žodžiu informuotas apie žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimą, o 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą gavo tik 2017 m. gegužės pradžioje. Ieškovė prieš sudarydama sutartį su UAB „Kalpokų ūkis“, kreipėsi į VĮ Registrų centras ir pateikė 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą, kurio pagrindu buvo išregistruota žemės nuomos sutartis su atsakovu. 2017 m. balandžio 6 d. pranešime nenurodyta žemės nuomos sutarties nutraukimo data, vadinasi, sutartis nutraukta nuo pranešimo surašymo dienos. 2017 m. balandžio 25 d. sutartinės hipotekos sutartį pasirašė ieškovė ir privalėjo ją perskaityti. Minėtos sutarties 6 punkte ieškovė nurodė, kad įkeičiamas žemės sklypas yra neišnuomotas. Žemės nuomos sutartyse, sudarytose su UAB „Kalpokų ūkis“ 2017 m. balandžio 24 d., 8 punkte nurodyta, kad žemę nuomotojas perdavė nuomininkui prieš pasirašant šią sutartį, todėl atsakovas nebegalėjo būti ginčo žemės sklypų nuomininkas. Atsakovas nusiėmė derlių, vadovaudamasis CK nuostatomis, kad prieš laiką nutraukiant žemės nuomos sutartį įstatymas leidžia nuomininkui nusiimti derlių. Atsakovas deklaravo pasėlius, nes juos pasėjo ir užaugino. Atsakovas žemės sklypais naudojosi teisėtai iki 2017 m. balandžio 6 d. pagal nuomos sutartį, o iki derliaus nuėmimo ir žemės sklypų atlaisvinimo, ieškovės leidimu, todėl pagrįstai ir teisėtai gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Prašo vadovautis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ieškovė turi teisę reikalauti nuomos mokesčio tik žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Pati ieškovė nutraukė žemės nuomos sutartį prieš terminą, tai tik iki jo ir turi teisę reikalauti nuomos mokesčio. Šalys buvo sutarę, kad apie būsimą žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą turi pranešti prieš tris mėnesius. Atsakovas neginčija, kad sutartu laiku nesumokėdavo nuomos mokesčio. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės, atsakovo atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė V. K. ir atsakovas E. K. 2014 m. lapkričio 2 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1 pagal kurią ieškovė atsakovui žemės ūkio veiklai vykdyti iki 2019 m. lapkričio 1 d. išnuomojo penkis žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 10,6000 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7000 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7700 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,4300 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,5000 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, kad visa suma už nuomojamų žemės sklypų plotą yra 7 751 Eur, kuri pagal sutarties 2.2 punktą turėjo būti mokama pavedimu į ieškovės sąskaitą banke vieną kartą per metus iki sekančių metų sausio 1 d. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad kiekviena šalis turėjo teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Atsakovas šią sutartį nuo 2015 m. spalio 6 d. įregistravo VĮ Registrų centras. Atsakovas vėluodavo sumokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovė surašė 2017 m. balandžio 27 d. susitarimą nutraukti žemės nuomos sutartį su atsakovu gera valia, kuriame nurodė, kad atsakovas turi teisę nusiimti derlių iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau atsakovas šio susitarimo nepasirašė. Ieškovė surašė 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (toliau – Pranešimas), kuriame informavo atsakovą, jog nutraukia prieš terminą sudarytą žemės nuomos sutartį dėl vėlavimo mokėti žemės nuomos mokestį. Nurodė, kad atsakovas turi teisę nusiimti derlių, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prašė sklypus atlaisvinti ir juose nebevykdyti jokios žemės ūkio veiklos, priminė, jog sutarties nutraukimas prieš terminą nepanaikina prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį tiek už 2016 metus, tiek už 2017 m. Šį Pranešimą 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė registruotu laišku išsiuntė atsakovui. Ieškovė ir UAB „Kalpokų ūkis“ 2017 m. balandžio 24 d. sudarė žemės nuomos sutartis Nr. 1092 ir Nr. 1093, pagal kurias ieškovė aukščiau minėtus penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. išnuomojo UAB „Kalpokų ūkis“. Sutarčių prieduose nurodyta nuomos sutartis užregistruoti VĮ Registrų centras per 2 darbo dienas nuo jų pasirašymo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad įrašas, jog su UAB „Kalpokų ūkis“ 2017 m. balandžio 24 d. buvo sudarytos nuomos sutartys Nr. 1092 ir Nr. 1093, galioja nuo 2017 m. gegužės 17 d., o sutarčių terminas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė ir Kooperatinė bendrovė Mažeikių kredito unija 2017 m. balandžio 25 d. sudarė sutartinę hipoteką, patvirtintą notariškai, kuria buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis 11,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos II skyriaus 6 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto savininkas patvirtina, kad įkeitimo daiktas neišnuomotas, o III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto suvaržymų (už šio punkto teisingumą atsako įkaito davėjas) nėra. Ieškovė 2017 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu Nr. 14343681 dėl paieškos NTR duomenų bazėje, juridinių faktų išregistravimo, prie prašymo pridėjo Pranešimą ir kvitą apie registruotos siuntos išsiuntimą atsakovui. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 2 d. nuomos sutarties Nr. 1 su atsakovu išregistravimo pagrindas 2017 m. balandžio 6 d. pranešimas; įrašas, kad su atsakovu buvo sudaryta nuomos sutartis, galiojo nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Atsakovas nusiėmė derlių ir atlaisvino ieškovei priklausančius žemės sklypus iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės skaičiavimais už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas turėjo sumokėti 6 459,17 Eur nuomos mokesčio; 2018 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo ieškovei 2 058,52 Eur, atsakovo atstovė pranešime ieškovei nurodė, kad ši suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.; 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu atsakovo atstovė už atsakovą sumokėjo ieškovei 1 291,83 Eur. Atsakovas 2017 metais deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tiesioginėms išmokoms gauti iš ieškovės nuomotus žemės sklypus.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo termino ir nuomininko pareigos sumokėti nuomotojui žemės nuomos mokestį pagal prieš laiką nutrauktą žemės nuomos sutartį. Ieškovė nurodo, kad šalių sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis baigėsi 2017 m. rugpjūčio 31 d., o atsakovas nurodo, kad – 2017 m. balandžio 6 d., tačiau jis pagal įstatymą turėjo teisę nusiimti derlių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.562 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais. Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius <...> iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (CK 6.564 straipsnio 3 dalis).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas žemės sklypų nuomos sutartyje nustatytais terminais neatsiskaitydavo su ieškove, todėl ieškovė 2017 m. balandžio 6 d. surašė pranešimą atsakovui, kuriame nurodė, kad remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu informuoja, kad nutraukia prieš terminą šalių sudarytą žemės nuomos sutartį dėl vėlavimo mokėti žemės nuomos mokestį, nurodė, kad atsakovas nusiimti derlių bei atlaisvinti žemės sklypus privalo iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
Ginčo atveju sistemiškai aiškinant ir taikant CK 6.562 straipsnio 5 punktą, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 6.564 straipsnio 2 dalį, seka, jog žemės nuomos sutartis turėtų pasibaigti nuo nuomotojo pranešime nustatytos datos arba, jei tokia data nenustatyta, kai sueina nuomininko pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas, kuris bet kokiu atveju negali būti trumpesnis kaip trys mėnesiai. Taigi, sutartis negali pasibaigti nuo to momento, kada nuomininkas yra įspėjamas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Be to, šalių sudarytos žemės nuomos sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, pranešime atsakovui nenurodė konkrečios datos nuo kada nutraukiama žemės nuomos sutartis, tačiau skaitant visą pranešimą bei iš kitų ieškovės veiksmų aišku, kad ieškovė minėtu pranešimu tik iš anksto įspėjo atsakovą, jog nutrauks su juo sudarytą žemės sklypų nuomos sutartį bei pastarojo pareikalavo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti išsinuomotus sklypus ir nuo šios datos nebevykdyti juose jokios veiklos. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo tikslą pranešti, jog žemės nuomos sutartis su atsakovu pasibaigs 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Pagal 2017 m. balandžio 24 d. nuomos sutartis ieškovė tuos pačius aukščiau paminėtus, jai nuosavybės teise priklausančius penkis žemės sklypus, laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. terminuotai išnuomojo UAB „Kalpokų ūkis“, apie tai pranešė VĮ Registrų centras ir tiek iš pačių nuomos sutarčių, tiek iš išrašų Nekilnojamojo turto registre matyti, kad minėtos sutartys įsigaliojo tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės veiksmai, sudarant nuomos sutartis su naujuoju nuomininku, dar kartą patvirtina, kad ieškovė sutarties nutraukimą su atsakovu siejo ne su pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą surašymo terminu, o su derliaus nuėmimu, tai yra nuomos sutartiniai santykiai su atsakovu realiai galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Atsakovas nurodo, kad šalių žemės nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. balandžio 6 d., nes viešojo registro duomenimis nuomos sutartis nutraukta 2017 m. balandžio 6 d. pranešimo pagrindu; nuomos sutartis viešajame registre išregistruota ieškovės iniciatyva 2017 m. gegužės 5 d. Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Kalpokų ūkis“ 2017 m. balandžio 24 d. sudarytas nuomos sutartis privalėjo per 2 darbo dienas nuo jų pasirašymo užregistruoti VĮ Registrų centras, nors jos realiai įsigaliojo tik 2017 m. rugsėjo 1 d. Tikėtinas ieškovės paaiškinimas, kad 2017 m. balandžio 6 d. pranešimą ji nunešė į VĮ Registrų centras kaip įrodymą, jog anksčiau įregistruota žemės nuomos sutartis su atsakovu galios tik iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nes kitaip nebūtų galėtų įregistruoti naujas žemės nuomos sutartis. Be to, Nekilnojamojo turto registro įrašas yra tik fakto išviešinimo prieš trečiuosius asmenis priemonė.
Atsakovas savo nesutikimus su ieškiniu grindžia ir tuo, kad 2017 m. balandžio 25 d. vienam iš žemės sklypų ieškovė registravo hipoteką, apie kurią atsakovas kaip nuomininkas nebuvo informuotas ir tai patvirtina, kad ieškovės nuomos santykiai su atsakovu buvo nutrūkę iki hipotekos įregistravimo. Byloje nustatyta, kad sutartinės hipotekos sandorį parengė notarė, kuri tikrindama viešojo registro duomenis, privalėjo matyti, kad sandorio rengimo metu atsakovas buvo įkeičiamo žemės sklypo nuomininkas, todėl būtent notarė privalėjo informuoti atsakovą. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nežinojo, kad reikia apie hipoteką informuoti nuomininką, o notarė to jai neišaiškino. Ieškovė nurodė, kad pasirašė notarės paruoštą sutartį, sutikrinusi tik sandorio sumą ir žemės sklypo kadastrinį numerį. Akivaizdu, kad šiuo atveju iš ieškovės negalima reikalauti aukštesnių elgesio standartų, nei iš profesionalaus teisininko – notaro. Darytina išvada, kad atsakovas nebuvo informuotas apie sutartinę hipoteką dėl notarės klaidos ir ši aplinkybė neįrodo, jog ieškovė, registruodama hipoteką, nebelaikė atsakovo nuomininku.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiais žemės sklypais iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio ir gavo iš jos pilnas pajamas už 2017 metus (derlius, išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, lengvata įsigyti dyzeliną), nors žemės nuomos sutartis prieš terminą su atsakovu buvo nutraukta būtent dėl atsakovo netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo. Tuo tarpu ieškovė, būdama žemės sklypų teisėta savininke, 2017 metais patyrė nuostolį, vien todėl, kad pranešime atsakovui apie žemės nuomos sutarties nutraukimą aiškiai nenurodė žemės nuomos sutarties nutraukimo termino. Teismas mano, kad vien formalus teisės normų aiškinimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 3 108,82 Eur skolos už žemės nuomą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį teikdama ieškinį dėl 4 400,65 Eur skolos už žemės nuomą priteisimo, jai teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Vilius Jonaitis, kuriam ieškovė sumokėjo 1 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovei dalį – 1 291,83 Eur, skolos, iš atsakovo ieškovei priteistina 99 Eur žyminio mokesčio ir 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,05 Eur (didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą), todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 108,82 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus 82 ct) skolos už žemės nuomą, 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,05 Eur (penkis eurus 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.