Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-08 · Administracinė byla Nr. A-143-925-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
A-143-925-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Tik dovanos“
Advokatai
Kęstutis Kvainauskas, Vaitiekus Novikevičius
Kategorijos
  • 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 925/2010Procesinio sprendimo kategorija 10.2; 37.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintautui Akcijonaičiui,atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tik dovanos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tik dovanos“ skundus atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tik dovanos“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Tik dovanos“, apeliantas) skundais (T 1, b. l. 30 – 34, 152 – 156), kuriuos patikslino (T 1, b. l. 3 – 8, 126 – 131), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-663 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-39 (7-329/2008), įpareigoti atsakovą Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti sumokėto muito ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką, taip pat panaikinti atsakovo Muitinės departamento 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-664 ir Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-40 (7-329/2008), įpareigoti atsakovą Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti sumokėto muito ir PVM permoką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktu, argumentus dėl prekių klasifikavimo grindė tik Muitinės laboratorijos išvada. Remiantis šia išvada, UAB ,,Tik dovanos“ importuotos galvos juostos yra pasiūtos iš megztinės medžiagos, todėl Muitinės laboratorija rekomendavo šias prekes klasifikuoti TARIC kodu 6117 80 80 00. Pareiškėjo nuomone, importuotos prekės nepagrįstai suklasifikuotos 6117 80 80 00 subpozicijoje pagal TARIC. Paminėtos prekės būtent yra ne visą plaukų dangą imituojantys perukai iš sintetinių tekstilės medžiagų ir negali būti laikomi galvos juostomis iš megztinės medžiagos. Galvos juostos iš megztinės medžiagos yra visiškai kitos prekės tiek savo struktūra, tiek medžiagų savybėmis, tiek išvaizda ir jų paskirtis yra kita nei paminėtų perukų. Pareiškėjo teigimu, muitinė, klasifikuodama UAB ,,Tik dovanos“ įvežtas prekes, netinkamai pritaikė Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) (2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau – Reglamentas Nr. 1214/2007)) aiškinimo taisykles. Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi atitinkamais KN aiškinimo taisyklėse įtvirtintais principais. Pagal KN aiškinimo taisykles, prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Vadovaujantis paminėtų taisyklių 3 dalimi, UAB ,,Tik dovanos“ įvežtos prekės, priešingai negu teigė muitinė ir Mokestinių ginčų komisija, buvo deklaruotos teisingu kodu. Pateiktų prekių analizę atlikę muitinės pareigūnai klaidingai nurodė deklaruotiną prekių kodą, todėl patikrinimą atlikę pareigūnai papildomai priskaičiavo mokėtinus muitą ir PVM mokestį bei neteisingai paskyrė baudą ir priskaičiavo delspinigius. Žodis „perukas“ lietuvių kalboje suprantamas kaip galvos plaukai (paprastai dirbtiniai), sutvirtinti ant užsimaunamo audinio pagrindo. UAB ,,Tik dovanos“ importuotos prekės, deklaruotos TARIC kodu 6704 19 00 00, atitinka visus šio kodo prekių aprašymus ir yra ne kas kita kaip ne visą plaukų dangą imituojantys perukai iš sintetinių tekstilės medžiagų su reklaminiu užrašu, o ne megzti drabužių priedai. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, jog argumentai, kad jis buvo įsitikinęs deklaruojamo prekių kodo teisingumu, todėl nesikreipė dėl privalomos tarifinės informacijos išdavimo, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad po muitinio įforminimo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus tranzitas“ (toliau – UAB „Vilniaus tranzitas“), atstovaujanti UAB „Tik dovanos“, kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu taisyti bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinyje Nr. 8VR30405213 (2008 m. liepos 31 d.) neteisingai deklaruotą prekės TARIC kodą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Kartu su prašymu UAB „Vilniaus tranzitas“ pateikė analogiškos prekės klasifikavimo akto Nr. 8V0482 (2008 m. rugsėjo 1 d.) kopiją. Paminėti UAB „Vilniaus tranzitas“ veiksmai nebuvo derinti su UAB „Tik dovanos“. Vilniaus teritorinė muitinė, nebūdama iki galo įsitikinusi savo teisumu, klasifikuodama prekes, ir, esant KN neaiškiam prekės aprašymui, turėjo šią aplinkybę vertinti mokesčio mokėtojo naudai. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taisyti UAB „Tik dovanos“ BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30405213 (2008 m. liepos 31 d.) deklaruotą prekės TARIC kodą 6307 90 99 10 ir aprašymą „gatavi dirbiniai iš neaustinių medžiagų“ į nustatytą TARIC kodą 6117 80 80 00 ir aprašymą „galvos juostos iš megztinės medžiagos“ bei taikyti 12 proc. trečiųjų šalių muito normą ir perskaičiuoti importo mokesčius, o taip pat sumokėti papildomai apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimais į skundus (T 1, b. l. 120 – 121, 172 – 173) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Muitinės departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, jog Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas neteisingai sprendė jo importuotų prekių klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Nesutikimą su ginčijamais sprendimais ir nustatytu prekės kodu pareiškėjas grindė prekių aprašymu, pateiktu 2008 m. liepos 9 d. įformintame BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30404580 – „ne visą plaukų dangą imituojantys perukai iš sintetinių tekstilinių medžiagų su reklaminiu užrašu“. Jokių kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento sprendimai grindžiami Muitinės laboratorijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada Nr. 40268, parengta ištyrus BAD importo rinkiniu Nr. 8VR30404580 (2008 m. liepos 9 d.) deklaruotos prekės mėginį, paimtą vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 patvirtintais Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras nuostatais (toliau – Nuostatai). Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktos galvos juostos, pasiūtos iš megztinės medžiagos (be elastinių ar gumuotų siūlų). Muitinės laboratorija išvadoje nurodė, jog megzti drabužių priedai, įskaitant galvos juostas, klasifikuojami 6117 pozicijoje (6117 pozicijos (12) paaiškinimai, (HSENs, 2007); 6117 80 10 – 6117 80 90 subpozicijų paaiškinimai, CNENs, 2008), todėl tyrimui pateikta prekė turi būti klasifikuojama 6117 80 80 00 TARIC kodu. 6117 pozicijoje deklaruojami megzti arba nerti drabužių priedai ar jų dalys, tarp jų ir galvos juostos (raiščiai), naudojamos apsisaugoti nuo šalčio, išsaugoti šukuoseną ir pan. (6117 paaiškinimų antros pastraipos 2 punktas). Paminėtoje išvadoje taip pat pažymėta, jog UAB „Tik dovanos“ deklaruotu kodu 6704 19 00 00 klasifikuojami perukai, dirbtinės barzdos, antakiai ir blakstienos, netikros plaukų kasos ir panašūs dirbiniai iš sintetinių tekstilės medžiagų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo prekės atitinka deklaruoto kodo aprašymą. Kadangi pareiškėjo BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30404580 deklaruota prekė neatitinka šios subpozicijos aprašymo, ji negali būti klasifikuojama TARIC 6704 19 00 00 kodu. Pažymėjo, jog, siekdamas nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadą, pareiškėjas turėtų pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. UAB „Tik dovanos“ tokio dokumento muitinei nepateikė, todėl importuotoms prekėms taikytini Muitinės laboratorijos nustatyti kodai. Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė pareiškėjo importuotų prekių kodą bei perskaičiavo mokesčius. Be to, pareiškėjas, būdamas deklarantas, tapo atsakingas už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 5 – 14 straipsniais, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimais į skundus (T 1, b. l. 117 – 119, 169 – 171) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad Muitinės laboratorija, remdamasi KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, analizės metu nustatė, jog megzti drabužių priedai, įskaitant galvos juostas, klasifikuojami 6117 pozicijoje (6117 pozicijos (12) paaiškinimai, (HSENs, 2007); 6117 80 10 – 6117 80 90 subpozicijų paaiškinimai, CNENs, 2008), rekomendavo tyrimui pateiktą galvos juostą, pasiūtą iš megztinės medžiagos, klasifikuoti 6117 80 80 subpozicijoje. Pažymėjo, kad UAB „Tik dovanos“ deklaruotu kodu 6704 19 00 00 klasifikuojami perukai, dirbtinės barzdos antakiai ir blakstienos, netikros plaukų kasos ir panašūs dirbiniai iš sintetinių tekstilės medžiagų, o toks prekės pavadinimas neatitinka tirto mėginio esminių savybių ir funkcijų. Nurodė, jog, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1214/2007 pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies 61 skirsnio nuostatomis, Kombinuotosios nomenklatūros bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2TR-19-952 (2008 m. rugsėjo 3 d.) deklaruotąjį TARIC kodą 6704 19 00 00 pakeitė į nustatytąjį kodą 6117 80 80 00. Nors pareiškėjas teigė, kad Muitinės laboratorijos išvada yra netiksli ir tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau muitinė su tuo nesutiko ir visiškai pritarė tyrimo rezultatams. Pareiškėjas, ginčydamas naujai nustatytąjį TARIC kodą, Taisyklėse paminėtų įrodymų nepateikė, taigi muitinė pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada. Muitinės laboratorijos ekspertinė išvada įrodymų pakankamumo prasme yra vertintina kaip turinti didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo samprotavimai. Remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 12 straipsnio nuostatomis, trūkstant informacijos teisingam numatomų importuoti prekių klasifikavimui, pareiškėjas turėjo teisę dėl privalomosios tarifinės informacijos kreiptis į muitinės instituciją, tačiau to nepadarė. Nors pareiškėjas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad, esant teisės aktų prieštaravimams ir neaiškiai apibrėžtai mokestinei prievolei, neaiškumai sprendžiami mokesčių mokėtojo naudai, tačiau šiuo atveju teisės aktų prieštaravimų muitinė neįžvelgė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu (T 1, b. l. 193 – 198) pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl mokestinių prievolių muitinei įregistravimo, kuris buvo atliktas pakeitus pareiškėjo importuotų prekių (pagal BAD importo rinkinius Nr. 8VR30404580 (2008 m. liepos 9 d.) ir Nr. 8VR30405213 (2008 m. liepos 31 d.)) klasifikavimą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 20 straipsnio 6 dalimi, Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 1 bei 6 dalyje įtvirtintais principais, Muitinės įstatymo 35 straipsniu, Nuostatų 2 punktu, Taisyklių 6 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1314/2008. Teismas nustatė, jog, ištyrusi 2008 m. liepos 9 d. mėginį iš muitinės deklaracijoje Nr. 8VR30404580 deklaruotų prekių, Muitinės laboratorija išvadoje Nr. 40268 nustatė rekomenduojamą muitinės nomenklatūros kodą – 6117 80 80 00. Mėginiai Muitinės laboratorijoje buvo ištirti tinkamu Nuostatų 2 punkto bei Taisyklių 6 punkto reikalavimus atitinkančiu būdu, todėl, nustatydama TARIC nomenklatūros poziciją, muitinė turėjo tam faktinį ir teisinį pagrindą. Pareiškėjas nesutiko su paminėtoje muitinės išvadoje nurodyta jo importuotų prekių klasifikacija, tačiau nepateikė teismui specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti Muitinės laboratorijos išvadoje Nr. 40268 ir Vilniaus teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akte Nr. 8V0482 nurodytų išvadų pagrįstumą arba sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Muitinės laboratorijos išvados pagrindu Vilniaus teritorinės muitinės priimtas prekių klasifikavimo aktas Nr. 8V0482, kurio pagrindu mokesčių administratoriai priėmė skundžiamus sprendimus, yra nenuginčytas ir galiojantis. Teismas taip pat nustatė, jog BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30405213 (2008 m. liepos 31 d.) įformintos identiškos prekės kaip ir BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30404580 (2008 m. liepos 9 d.). Šio fakto pareiškėjas neginčijo, tai patvirtina ir sąskaitose, pagal kurias įvežtos prekės buvo pirktos, nurodytas vienodas prekių kodas. Todėl, remiantis anksčiau išdėstytais argumentais dėl prekių, kurios įformintos BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30404580 (2008 m. liepos 9 d.), prekės, įformintos BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30405213 (2008 m. liepos 31 d.), klasifikuojamos pagal tą patį Kombinuotosios nomenklatūros kodą – 6117 80 80 00. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo importuotos prekės teisingai klasifikuotos pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodą – 6117 80 80 00. Ginčijami Muitinės departamento ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog pareiškėjas turi muito ir PVM permoką, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti sumokėto muito ir PVM permoką.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 8) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir patenkinti reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10, 49 straipsnių nuostatas, nes UAB ,,Tik dovanos“ atstovo Gintauto Akcijonaičio neinformavo, jog advokatas Kęstutis Kvainauskas 2009 m. birželio 16 d. pranešė teismui, kad teisinių paslaugų teikimas pagal su UAB ,,Tik dovanos“ sudarytą sutartį yra sustabdytas, o advokatas ir advokato padėjėjas Vaitiekus Novikevičius 2009 m. birželio 16 d. teismo posėdyje įmonei neatstovaus. Buvo suvaržyta įmonės teisė turėti atstovą – kvalifikuotą teisininką (advokatą ar advokato padėjėją), ir galimybė tinkamai ginti jos interesus. Atstovas G. Akcijonaitis, neturėdamas teisinių žinių, negalėjo tinkamai atstovauti įmonės interesams, tinkamai suformuluoti ir išreikšti paaiškinimų, prašymų, pateikti naujų įrodymų. Dėl to teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neišnagrinėjo (ABTĮ 81 str.).

2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 6 punkto reikalavimus. Pagal šią teisės normą, Muitinės laboratorijos ar kitų tyrimų laboratorijų išvadomis remiamasi tuo atveju, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai. Tuo atveju, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei laboratoriniai tyrimai nėra būtini, prekės gali būti kvalifikuojamos ir remiantis kitais įrodymais ar aplinkybėmis. Terminas „laboratorinis tyrimas“ reiškia specialioje patalpoje ir naudojant specialius įrengimus atliekamą tyrimą ar bandymą. Teisiškai reikšminga yra tik Muitinės laboratorijos išvada, kad prekės pavyzdys pasiūtas iš megztinės medžiagos (be elastinių ar gumuotų siūlų). Visos kitos Muitinės laboratorijos išvados ar motyvai, kuriais ji remiasi (dėl prekės naudojimo pobūdžio ir paskirties), yra nereikšmingos ir neturi didesnės įrodomosios galios nei bet kurie kiti įrodymai, kadangi jos nėra paremtos laboratoriniais tyrimais. Importuotos prekės yra skirtos naudoti kaip perukai, o tai patvirtina prekės pobūdis, sudėtis ir struktūra, taip pat 2008 m. gegužės 8 d. sutartis Nr. V0526M ir gamintojo paaiškinimas elektroniniu paštu. Lietuvos Respublikoje nėra kitos Taisyklių 6 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes.

3. Teismas netinkamai aiškino KN bendrąsias aiškinimo taisykles. Importuotos prekės galėtų būti klasifikuojamos tiek pagal TARIC kodą 6117 80 80 00, kadangi prekė yra pagaminta iš megztinės medžiagos, tiek ir pagal TARIC kodą 6704 19 00 00, kadangi prekė yra ne visą plaukų dangą imituojantis perukas iš sintetinių tekstilės medžiagų („ilgapūkės medžiagos juosta“). Subpozicija 6704 19 00 00 prekes apibūdina tiksliau nei subpozicija 6117 80 80 00, kadangi 6704 19 00 00 subpozicijoje yra nurodoma ne tik prekės sudėtis, bet ir jos specialus panaudojimas (perukas), o 6117 80 80 00 subpozicijoje yra nurodoma tik prekės sudėtis be konkretaus prekės panaudojimo. Pozicija 6704 19 00 00 numeracijos požiūriu yra paskesnė už 6117 80 80 00, todėl importuotos prekės negali būti klasifikuojamos pagal 6117 80 80 00 subpoziciją ir privalo būti klasifikuojamos pagal 6704 19 00 00 subpoziciją.

4. Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. rugsėjo 1 d. prekės klasifikavimo aktas Nr. 8V0482, Muitinės laboratorijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada Nr. 40268 patys savaime nesukuria ir nepakeičia jo teisių ir pareigų (mokestinės prievolės), su šiais aktais atskirai nebuvo supažindintas, taip pat nebuvo informuotas apie galimybę juos apskųsti. Be to, šių aktų apskundimo galimybės taip pat nenumato jokie teisės aktai (Nuostatų 24, 25, 28 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 30 – 32) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tai, jog pareiškėjo pasirinktas advokatas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, atsisakė atstovauti byloje, negali būti pagrindas manyti, jog pareiškėjui buvo suvaržyta teisė turėti atstovą. Pareiškėjas posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo tam, kad būtų sudaryta galimybė rasti kitą atstovą, taip pat nepateikė prašymo dėl daiktinių įrodymų pridėjimo prie bylos.

2. Nesutikimą su ginčijamais sprendimais ir nustatytu prekės kodu pareiškėjas grindžia prekių aprašymu, pateiktu 2008 m. liepos 9 d. įformintame BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30404580 - „ne visą plaukų dangą imituojantys perukai iš sintetinių tekstilinių medžiagų su reklaminiu užrašu“. Jokių kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento sprendimai grindžiami Muitinės laboratorijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada Nr. 40268, parengta ištyrus BAD importo rinkiniu Nr. 8VR30404580 (2008 m. liepos 9 d.) deklaruotos prekės mėginį, paimtą vadovaujantis Nuostatais. Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadą, turėtų pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą (Taisyklių 6 p.).

3. Teisės aktai neapibrėžia, kokį tyrimą galima laikyti laboratoriniu. Nėra nustatyta ir kriterijų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie laboratorinio tyrimo atlikimo būtinumą. Laboratorinis tyrimas reikalingas tada, kai muitinei kyla abejonių dėl prekės klasifikavimo, o prekės aprašymas nėra išsamus ar tikslus. Kadangi kitų duomenų, išskyrus prekės aprašymą muitinės deklaracijoje, pareiškėjas nepateikė, muitinė nusprendė atlikti išsamesnį tyrimą ir nusiuntė prekę į Muitinės laboratoriją. Pareiškėjas nei muitinei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog buvo kreiptasi prašant ištirti paminėtas prekes.

4. Deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 5 – 14 straipsniais, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 26 – 29) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos. Teismas nėra atsakingas už advokato, su kuriuo pareiškėjas pasirašė atstovavimo sutartį, veiksmus. Remiantis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

2. Kombinuotoji nomenklatūra yra vienintelis šaltinis, kurio pagalba klasifikuojamos visos importuojamos ir eksportuojamos prekės. Pareiškėjas neteisus, laikydamas tinkamais įrodymais 2008 m. gegužės 9 d. sutartį Nr. V0526M, pasirašytą su prekių užsakovu, taip pat Kinijos tiekėjo elektroninį laišką.

3. Muitinė supaprastinto patikrinimo ataskaitose Nr. 2TR-19-952 (2008 m. rugsėjo 3 d.) ir Nr. 2TR-19-1000 (2008 m. rugsėjo 18 d.) identiškoms prekėms suteiktus skirtingus TARIC kodus 6704 19 00 00 ir 6307 90 99 10 pagrįstai pakeitė į vieną po laboratorinio tyrimo nustatytą kodą 6117 80 80 00. Nors pareiškėjas teigė, kad Muitinės laboratorijos išvada yra netiksli ir tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau muitinė su tuo nesutinka ir visiškai pritaria tyrimo rezultatams. Pareiškėjas, nesutikdamas su prekių klasifikacija, nepateikė teismui specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų. Muitinė pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada (Taisyklių 6 p.).

4. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio nuostatomis, trūkstant informacijos teisingam numatomų importuoti prekių klasifikavimui, pareiškėjas turėjo teisę dėl privalomosios tarifinės informacijos kreiptis į muitinės instituciją, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo importuotų prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo, todėl byloje taikytini minėto importo metu (2008-07-09) šiuos teisinius santykius reglamentavę Europos Bendrijos bei nacionalinės teisės aktai: Bendrijos muitinės kodeksas (šio kodekso 20 str. 6 d.), Reglamentas Nr. 1214/2007 (kuriame yra pateikti bylai aktualių prekių tarifinio klasifikavimo Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūros pozicijų ir subpozicijų aprašymai), taip pat šių (Europos Bendrijos) teisės aktų taikymą Lietuvoje reglamentuojantys Muitinės įstatymas (jo 35 str.) bei Muitinės įstatymo 35 straipsnio pagrindu patvirtinti Nuostatai. Kolegija pažymi, kad tarp ginčo šalių iš esmės nėra nesutarimų dėl paminėtų Europos Bendrijos teisės aktų taikymo būtinumo. Ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl paminėto tarifinio prekių klasifikavimo teisingumo, t. y. dėl tokių nesutarimų išsprendimo būdo teisėtumo ir patikimumo aspektais. Todėl, sprendžiant šį ginčą, lemiamą reikšmę turi paminėti nurodytų nesutarimų išsprendimo tvarką reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai.

Muitinės įstatymo 35 straipsnyje nurodyta, kad prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas; jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, tikrinant klasifikavimo teisingumą (šiuo atveju, tikrinant, ar importuotojo deklaruota TARIC pozicija nurodyta teisingai), būtina vadovautis Nuostatais.

Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad prekių muitinio tikrinimo metu kilus abejonėms dėl jų klasifikavimo pagal muitinės nomenklatūrą teisingumo muitinės pareigūnai ima mėginius, norėdami teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje, Muitinės laboratorijoje arba Muitinės departamento Tarifų skyriuje patikrinti, ar deklaruojamas prekių muitinės nomenklatūros kodas atitinka faktiškąjį.

Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad muitinei kilusios abejonės dėl deklaruotos importuotų prekių TARIC pozicijos teisingumo gali būti pašalintos tik šiose normose nustatytais būdais. Tai leidžia daryti išvadą, kad paminėtos nacionalinės teisės taikymo požiūriu muitinei administruojant šiuos santykius nustatyti įrodinėjimo priemonių leistinumo kriterijai, kurių yra privaloma laikytis. Pažymėtina, kad nei Nuostatuose, nei Taisyklėse nėra nustatyti paminėtų abejonių atsiradimo pagrįstumo kriterijai, todėl šis klausimas teismo spręstinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje situacijoje neaiškumai dėl pareiškėjo deklaruotos TARIC pozicijos teisingumo pasireiškė skirtingu tų pačių prekių kodo nurodymu 2008 m. liepos 31 d. BAD importo rinkinyje Nr. 8VR30405213 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 8V0482 bei pareiškėjo atstovo muitinės procedūroje UAB „Vilniaus tranzitas“ atitinkamo prašymo dėl TARIC kodo patikslinimo. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju muitinė turėjo teisę pateikti pareiškėjo importuotų prekių pavyzdį laboratoriniam patikrinimui.

Iš Muitinės laboratorijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvados Nr. 40268 matyti, kad joje nurodytas muitinei rekomenduojamas nomenklatūros kodas (6117 80 80 00) buvo pasirinktas atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1214/2007 pateiktas Bendrąsias kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles. Šios išvados argumentacija, atsižvelgiant į pačių palyginamų KN kodų – pozicijų (6117 ir 6704) aprašymus, kolegijos pripažintina priimtina ir pagrįsta. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde šiuo klausimu pareiškėjo pateikti argumentai nėra pakankami daryti kitokią negu paminėtame Muitinės laboratorijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. akte išvadą. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais įrodymų įvertinimo argumentais, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo nurodytų išvadų dėl prekių klasifikavimo pagrįstumą arba sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo.

Atsakydama į apelianto argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kolegija pažymi, jog tokiam pareiškėjo prašymui tenkinti nebuvo ABTĮ 80 straipsnio numatyto pagrindo.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasIrmantas Jarukaitis