Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, našlė, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. sunkiai sužalojo savo šeimos narį sugyventinį V. D.. Nusikalstama veika buvo padaryta esant tokioms aplinkybėms:

2010 m. kovo 31 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su sugyventiniu V. D., kaltinamoji S. Š. gulinčiam ant lovos V. D. peiliu vieną kartą dūrė į pilvą. Peilio duriu padarė kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą, pažeidė skrandžio, skersinės gaubtinės žarnos pasaitą ir plonosios žarnos pasaito šaknį. Dėl sužalojimo 1 litras kraujo pateko į sužaloto V. D. pilvo ertmę.

Kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su sugyventiniu V. D. išgėrė vieną butelį degtinės. Begeriant antrą butelį degtinės kaltinamoji V. D. užsiminė, kad pavasarį ji važiuos tvarkyti savo mirusio vyro ir vyro brolio kapus. Po tokio pasakymo V. D. supyko, pradėjo keiktis, po to nuėjo ir atsigulė ant lovos. Keikėsi ir gulėdamas lovoje. Kaltinamoji liepė sugyventiniui nusiraminti, bet jis neklausė. Supykusi ir paėmusi nuo stalo peilį, kaltinamoji nuėjo prie lovos ir, nestipriai užsimojusi, dūrė peiliu sugyventiniui į pilvą. Po to paskambino telefono numeriu 112, pasakė, kad sužalojo sugyventinį ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. V. D. ligoninėje lankė kas antrą dieną, su juo susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamoji S. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2010-05-12 (b. l. 77–82).

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad su kaltinamąja S. Š. pragyveno pustrečių metų. Visą tą laiką jį išlaikė sugyventinė, padėdavo pinigais ir nukentėjusiojo motina. Po sugyventinės dūrio peiliu trumpą laiką gyveno pas draugą, bet po to vėl sugrįžo pas kaltinamąją. Kaltinamoji peiliu įdūrė todėl, kad, būdamas girtas, nukentėjusysis kaltinamąją iškeikė, nes jam nepatiko, kad kaltinamoji prisiminė savo vyrą. Susibarti, susistumdyti tekdavo ir anksčiau, bet nesimušdavo. Kaltinamoji ligoninėje nukentėjusįjį lankė, juo rūpinosi. Su kaltinamąja susitaikė.

Liudytoja I. B. parodė, kad kaip medicinos darbuotoja vyko į kaltinamosios namus suteikti nukentėjusiajam V. D. pirmąją pagalbą. Kaltinamoji prisipažino, kad nukentėjusįjį sužalojo ji, parodė peilį, sužalotą vietą, paaiškino, kad su nukentėjusiuoju susipyko. Labai girta S. Š. neatrodė.

Iš nukentėjusiojo V. D. pareiškimo policijai turinio matyti, kad sugyventinė S. Š. jį sužalojo 2010-03-31, apie 17 val. 30 min. (b. l. 1–2).

Iš 2010-04-01 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad kaltinamosios S. Š. namuose, ant stalo, buvo surastas peilis, o lovoje aptikta panašių į kraują dėmių (b. l. 6– 12).

Ant įvykio vietoje paimto peilio, kurio geležtės ilgis – 11 cm, rasta panašių į kraują dėmių (b. l. 13–15).

2010-05-11 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. D. parodė lovą, ant kurios gulint jį sužalojo kaltinamoji S. Š. (b. l. 24–28).

2010-04-08 specialisto išvada Nr. G 469/10 (03) patvirtina (b. l. 30), kad nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai, kad nukentėjusiojo V. D. sveikata dėl sužalojimo peiliu buvo sutrikdyta sunkiai (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9.). Iš specialisto išvados tiriamosios dalies turinio aišku, kad nukentėjusiajam padaryta tik viena durtinė žaizda, o įdurta buvo apie 1,5 cm virš bambos. Pilvo ertmėje rasta apie 1 litrą kraujo, kuris liejosi iš sužaloto gaubtinės žarnos pasaito.

2010-04-16 papildoma specialisto išvada Nr. KG 35/10 (03) patvirtina, kad durtinis-pjautinis kiaurinis V. D. pilvo sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio vietoje surastu ir teismo medicinos ekspertui pateiktu peiliu (b. l. 32–33).

Apžiūrint nukentėjusiojo V. D. rūbus, tamsiai mėlynos spalvos sportinėje palaidinėje, pilkšvos spalvos marškinėliuose rastos 17 mm pločio skylės, kurios galėjo atsirasti nuo dūrio peiliu. Ant rūbų rastos panašios į kraują dėmės (b. l. 40–47).

Greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenys patvirtina, kad medicinos pagalba dėl V. D. sužalojimo buvo kviesta 2010-03-31 17 val. 50 min. Kaltinamoji S. Š. medicinos felčerei I. B. prisipažino, kad sugyventinį peiliu į pilvą sužalojo ji (b. l. 55).

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji S. Š. peiliu nukentėjusįjį sugyventinį V. D. sunkiai sužalojo tyčia tarpusavio konflikto metu. V. D. kaltinamoji peiliu sudavė tik vieną smūgį, padarė kiaurinį sužalojimą, šiuo smūgiu sužalojo nukentėjusiojo pilvo organus, tikslo nužudyti sugyventinį neturėjo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu toks sužalojimas priskirtinas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu gyveno apie porą metų, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sugyventiniai, todėl abu laikytini vienos šeimos nariais. Tuo remiantis kaltinamosios S. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip šeimos nario sunkus sužalojimas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad ji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia, nes kaltinamosios smūgis itin pavojingu gyvybei įrankiu – peiliu – buvo nukreiptas į itin pavojingą gyvybei kūno vietą – nukentėjusiojo pilvą, nukentėjusysis kaltinamajai smogti netrukdė, smūgio išvengti nebandė. Nusikaltimas baigtas. Nusikalstamos veikos motyvu laikytinas sugyventinių tarpusavio konfliktas, nederamas, provokuojantis, rizikingas girto nukentėjusiojo elgesys, nes prieš dūrį peiliu kaltinamąją įžeidinėjo keiksmažodžiais (paminėti teisiamojo posėdžio protokole). Toks nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos veikos padarymui, todėl tai laikytina S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir kaltinamajame akte paminėta aplinkybė – tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Po nukentėjusiojo sužalojimo, nukentėjusiajam paprašius (nukentėjusiojo parodymais), kaltinamoji ėmėsi aktyvių veiksmų medicininei pagalbai iškviesti ir taip bandė išvengti sunkesnių padarinių. Ši aplinkybė taip pat laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji S. Š. anksčiau neteista (b. l. 91). Iš 2010-04-14 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės informacijos matyti, kad S. Š. yra našlė, augina nepilnametį sūnų Nerijų, nuo 2007-09-24 jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros. Seniūnė informavo, kad S. Š. ir V. D. kartu gyvena apie pusantrų metų. Abu sugyventiniai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, pykstasi ir vėl susitaiko. S. Š. yra emocinga, visas problemas sprendžia pykdama, šaukdama, įpykusi vartoja alkoholį, mušasi (b. l. 90). Iš esmės kaltinamoji charakterizuojama neigiamai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios S. Š. sūnus Nerijus gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Iš 2010-01-15 medicininio pažymėjimo turinio matyti, kad kaltinamoji S. Š. turi sveikatos problemų (b. l. 83). SODROS duomenimis, kaltinamoji nuolat dirbo tik nuo 1993-09-02 iki 2001-04-23 (b. l. 92). (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise turi vieno buto gyvenamąjį namą (b. l. 93, 94–95).

Atsižvelgiant į paminėtus bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, yra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis gali būti pasiekta, paskiriant kaltinamajai žymiai mažesnę bausmę, negu sankcijoje už padarytą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmė nėra.

Byloje kaltinamajai S. Š. dėl nukentėjusiojo V. D. gydymo ligoninės stacionare Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 7791,43 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 118–119). Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų įkainiais (b. l. 120). Kaltinamoji su ieškinio dydžiu sutiko. Ieškinys tenkintinas visiškai, nes įrodytas, reikalaujama suma priteistina iš kaltinamosios S. Š..

Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate saugomi daiktiniai įrodymai – peilis, V. D. striukė, kelnės, marškinėliai – sunaikintini kaip menkaverčiai, o V. D. batai, kojinės grąžintini V. D. (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).

Kaltinamosios S. Š. nuosavybės teisės neapribotos, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas nusprendžia :

S. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir paskirti trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės, S. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš S. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT – 08221,Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) V. D. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti 7791 Lt 43 ct.

Daiktinius įrodymus – peilį, V. D. striukę, kelnes, marškinėlius – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, o V. D. batus, kojines grąžinti nukentėjusiajam V. D. (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.