Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei, dalyvaujant ieškovei O. M., atsakovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, dalies kreditoriui grąžinto kredito priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad santuokos nutraukimo byloje Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-18 įsiteisėjusius sprendimu ieškovei priteisti kilnojamieji daiktai-drabužių spinta, automobilio priekaba, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-06 buvo perduoti sugadinti. Kadangi šie daiktai po šalių faktinio išsiskyrimo 2014 m. buvo atsakovo būste/kieme, jis jais naudojosi ir buvo atsakingas už jų tinkamą eksploatavimą, tai jis ir turi atlyginti padarytą žalą dėl šių daiktų sugadinimo. Byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai- 2016-12-06 raštas dėl aukščiau minėtų ir kitų daiktų perdavimo ieškovei, drabužių spintos, automobilio priekabos fotonuotraukos, medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.92-At-00571-15, o taip pat išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo Nr. 2-135-617/2015 esantys įrodymai. Iš aukščiau paminėtų įrodymų bei ieškovės O. M. paaiškinimų nagrinėjant bylą teisme konstatuotina, kad vykdant aukščiau paminėtą teismo sprendimą O. M. priklausantys daiktai buvo jai perduoti su pažeidimais, t.y. automobilio priekaba, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), buvo be galinių žibintų, o rūbų spinta su fiziniais jos medinių dalių (plokščių) pažeidimais jų surinkimo tvirtinimo vietose (išlaužytais lizdais į kuriuos įdedamos geležinės tvirtinimo detalės). Ištyrus visa tai teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą 70 Eur sumą už priekabos sugadinimą, nes nustatyta jog minėta priekaba yra daugiau kaip 20 metų senumo (civ.b. Nr.2-135-617/2015, b.l. 15), nėra jokių duomenų apie tai, kad jai būtų atlikta techninė apžiūra ( neaišku ir kada tai buvo padaryta paskutinį kartą), ieškovė teigia jog šios priekabos vertė -50 Eur, (jos paaiškinimu už tokią sumą ji ją ir pardavė 2015-12-21, žiūr b.l.36), tuo tarpu ieškovės prašoma suma (70 Eur) už jos galinių žibintų sugadinimą viršija viso daikto vertę, o duomenų apie palyginamąsias žibintų kainas į bylą nepateikta. Dėl ieškovei priklausančios rūbų spintos sugadinimo patirtos žalos atlyginimo labiau tikėtina nei priešingai, kad atsakovas, nepakankamai rūpestingai išrinkdamas ją dalimis ir ruošdamas ją transportavimui į kitą vietą, sugadino atskirų spintos dalių (medžio drožlių plokščių) tvirtinimo lizdus, po ko vėl surinkti šią spintą naudojimui tapo labai sunku, tai reikalavo papildomų lėšų įvairių detalių įsigijimui bei darbui, be to spinta neteko prekinės išvaizdos. LR CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nors ieškovė ir teigė, kad po sugadinimo ji tapo netinkama naudojimui, tačiau iš jos paaiškinimų, pateiktų foto nuotraukų matyti, jog spinta vis tik yra naudojama pagal savo paskirtį.Kad ieškovei spinta buvo perduota sugadinta patvirtina ir jos pareiškimas policijai 2015-12-07, t.y. sekančią dieną po šio daikto pervežimo į jos namus, dėl sugadintų daiktų (žiūr. Medžiagą , pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.92-At-00571-15). Šioje medžiagoje yra pažymėta, kad atsakovas nenorėjo, kad ieškovė pati pasiimtų iš jo namų savo daiktą (ši aplinkybė buvo konstatuota ir teismo posėdžio metu), o tai reiškia, kad jis prisiėmė atsakomybę už tinkamą šio daikto išsaugojimą (t.t. ir išrinkimą transportavimui) iki jis bus perduotas teisėtai savininkei. Ieškovė už spintos sugadinimą prašo priteisti 70 Eur žalos atlyginimui, tačiau nurodo skirtingą spintos vertę, teigia, kad spintą įsigijo prieš 5-6 metus ir jos kaina tuomet buvo 1000 Lt ( 289.62 Eur), tokią šio daikto kainą ji nurodė ir santuokos nutraukimo byloje, bet pareiškime policijai jau nurodo tik 130 Eur spintos vertę. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų apie papildomų detalių ar medžiagų įsigijimą šios spintos remontui, tačiau atsižvelgiant į akivaizdžius spintos sugadinimus, jos likutinę vertę bei remiantis protingumo bei teisingumo principais ieškovei priteistina dalis jos prašomos piniginės sumos žalai atlyginti.

Ieškovės prašymas priteisti pusę DnB bankui ieškovės sumokėtos sumos už šalių gautą kreditą tenkintinas.

Nustatyta, kad DnB bankas 2013-12-30 kreditavimo sutarties Nr.3200-2013-87640 pagrindu ieškovei ir atsakovui suteikė vartojimo kreditą 3000 Lt sumoje, nustatęs galutinį kredito grąžinimo terminą -2016-12-27 (b.l.8). Ieškovė pagal šią sutartį visus įsipareigojimus įvykdė 2016-03-29, tai patvirtino ir kreditorius - DnB bankas savo 2016-04-11 pažymoje Nr.K2.51-29/488 , kurioje nurodė kad iš O. M. sąskaitos iki 2014-12-31 bankui buvo sumokėta 286.15 Lt palūkanų,grąžinta bankui 842.43 Lt kredito, o iki 2016-03-29 61.18 Eur palūkanų, 1.14 Eur delspinigių, sugrąžinta bankui 624.88 Eur kredito, t.y. O. M. kreditoriui sumokėjo viso 1051.99 Eur (b.l. 10). Kreditorius DnB bankas šalių santuokos nutraukimo byloje Nr.2-135-617/2015 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir savo atsiliepime pažymėjo, kad kredito gavėjų atsakomybė išlieka solidari, nes padalijus bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia (civ. b. Nr.2-135-617/2015, b.l. 80-81,92-93). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pagal tarp V. M., O. M. ir AB DnB banko 2013-12-30 sudarytą kreditavimo sutartįNr.3200-2013-87640 atsako solidariai V. M. ir O. M. (b.l.5-7). Šis sprendimas liko nepakeistas ir išnagrinėjus O. M. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme 2015-11-17 (civ. b. Nr. 2-135-617/2015, b.l. 174-180).

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011). Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu 2013-12-30 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jiems buvo suteiktas 3000 Lt kreditas ( civ. b. Nr.2-135-617/2015, b.l.67-69). Pagal kredito sutartį už prievoles, atsiradusias iš kredito sutarties abu kredito gavėjai (ieškovas ir atsakovas) įsipareigojo atsakyti solidariai iki to laiko, kol bus įvykdyta pagal kredito sutartį visa prievolė. Santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įsipareigoję iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).

Šalių kreditorius AB DnB bankas, šalių santuokos nutraukimo byloje, pažymėjo, kad pagal kredito sutartį solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia ir nepasikeitė, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartį su banku, liko solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nepasikeitė, o ieškovė įvykdė kreditoriui solidarią prievolę, todėl jai regreso tvarka priteistina sumokėta už kitą solidarųjį skolininką (atsakovą) reikalaujama kredito dalis (CK 6.9 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tik nedidelė dalis ieškovės reikalavimų liko nepatenkinti, o jos bylinėjimosi išlaidos-minimalios todėl-nemažintinos. Bylinėjimosi išlaidomis taip pat laikytinas komisinis mokestis už pažymos parengimą DnB banke-15 Eur ir šio dokumento siuntimas paštu-3 Eur, nes šie dokumentai kaip įrodymai buvo pareikalauti rengiant ieškinį.Atsakovui iš ieškovės priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. proporcingų atmestų ieškovės reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str.2d. 259 str., 270 str., 307 str. 1 d., LR CK 6.6 str., 6.9 str.,6.245 str., 6.263 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės O. M.,a.k(duomenys neskelbtini) naudai :

½ dalį kreditoriui AB DnB bankui ieškovės grąžintos kredito sumos – 525.99 Eur ir 40.00 Eur žalos atlyginimą už sugadintą spintą, viso-565.99 Eur.

Bylinėjimosi išlaidas: 80.00 Eur išlaidų advokatui už procesinio dokumento surašymą, 21.00 Eur žyminį mokestį bei komisinį mokestį už pažymos parengimą DnB banke-15.00 Eur ir šio dokumento siuntimą paštu-3.00 Eur, viso-119 Eur.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės O. M. 20.00 Eur- dalį išlaidų advokatui už procesinio dokumento surašymą.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.92-At-00571-15, grąžinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r.PK.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.