Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. I-3844-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
I-3844-644/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3844-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01348-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 9500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šiol yra kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad yra paskirtas į 4 lokalinio sektoriaus, 9 būrio, gyvenamąją patalpą Nr. 3, kurios plotas 20-25 kv. m., patalpoje gyvena 15 nuteistųjų. Pažymėjo, kad lokaliniame sektoriuje gyvena apie 300 nuteistųjų, o pasivaikščiojimo kiemelio plotas apie 250 kv. m. Gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūko, atskirų patalpų nerūkantiems arba patalpų rūkantiems su tinkama ventiliacija nėra. Sanitariniame mazge, kurio plotas apie 12 kv. m., įrengtos 3 praustuvės, 3 klozetai, nėra atitvarų tualetuose, ventiliacijos. Dušo patalpa, kur teikiamas tik šaltas vanduo, yra 60 kv. m. ploto, skirtas 300 asmenų, joje įrengtos atviros prausyklos. Karštu dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę. Tualetai neatskirti, neįrengta atskira ventiliacija. Tualetinio popieriaus išduodama asmeniui vienas ruloniukas per mėnesį, tačiau pareiškėjui jo neužtenka. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nėra tinkamos ventiliacijos, trūksta oro, kaupiasi drėgmė, šalta, veisiasi tarakonai, graužikai, čiužiniuose daugybė parazitų. Draudžiama su savimi turėti šiltus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 – 1500 kcal. Kadangi pareiškėjas sveria 76 kg., ūgis 1,81 m., jis nuolat jaučiasi alkanas, o giminės negali perduoti maisto iš laisvės. Nuteistiesiems nesuteikiamas užimtumas, į biblioteką leidžiama išeiti tik vieną kartą per savaitę, sportuoti - du kartus. Pareigūnai netinkamai elgiasi – smurtauja, nenešioja kortelių, kratų metu laužo daiktus ir pan. Atsakovo veiksmus vertina kaip nežmoniškus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. prasme. Dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą - pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę ir apatiją. Patirtą žalą vertina 9500 Eur, prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 9-16) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2014 m. lapkričio 18 d. Jis buvo paskirtas į 9 būrio 92 brigados 3 gyvenamąją patalpą, kuri yra suremontuota, pakeisti langai. Prausykloje įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, yra 4 šalto vandens čiaupai. Sanitarinio mazgo patalpa suremontuota, įrengti 3 sienelėmis atskirti klozetai, 1 pisuaras. Sanitariniai mazgai turi atskirą oro šalinimo sistemą, todėl ventiliacija užtikrinama ir nesikaupia drėgmė. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje. Kartą savaitėje nuteistiesiems leidžiama nusiprausti po karštu dušu. Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje. Būrys, kuriame pareiškėjas gyvena, susideda iš eilės patalpų ir 470 kv. m. erdvaus kiemo, kur nuteistieji turi teisę vaikščioti gryname ore. Nuteistieji turi galimybę sportuoti, lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, ir pan. Norintys gali įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti patalpose, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės pataisos namuose lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta norma, t.y. vienam asmeniui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Dėl papildomo rulonėlio popieriaus išdavimo pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė. Maitinimas Marijampolės pataisos namuose organizuojamas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Atlikti tyrimai parodė, kad pataisos namų valgykloje pagaminti patiekalai atitinka nustatytus reikalavimus. Vykdant valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę grubių higienos-sanitarijos pažeidimų nustatyta nebuvo. Pataisos namų administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigūnų veiksmų. Visi pareigūnai nešioja identifikacines korteles. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie pareigūnų naudojamą fizinį smurtą, tyčiojimąsi iš nuteistųjų, apie kratų metu sulaužytus, suniokotus asmens daiktus, todėl teiginys neturi pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, po kurias galima laisvai judėti dienos metu, taigi nesusidaro prielaidos pareiškėjo kankinimui. Pataisos namų duomenimis, pareiškėjas į institucijas dėl higienos ir sanitarinių sąlygų nesikreipė. Marijampolės PN neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos ryšium su laikymo sąlygų pažeidimais į Sveikatos priežiūros tarnybą taip pat nesikreipė. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Pažymėjo, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, fotoaparatus nuteistiesiems turėti draudžiama, todėl pareiškėjo pateiktos nuotraukos negali būti vertinamos kaip įrodymai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz.,EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. J. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2014 m. lapkričio 18 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 7/07-416 nuo 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 9 būrio 92 brigados 3 gyvenamąją patalpą (b. l. 17-18).

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namų 9 būrio 92 brigados 3 miegamosios patalpos plotas – 23,22 kv. m. (schemoje I-8), viso 9 būrio gyvenamųjų patalpų – 127,52 kv. m. (schemoje I-1, I-2, I-8) (b. l. 59). Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, vidutinis nuteistųjų skaičius šiame būryje 2015 metais - 41 nuteistasis (b. l. 49-50). Taigi, 9 būryje gali gyventi 41,14 nuteistasis (127,52/3,1). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad gyvenant 9 būryje ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. liepos 17 d. (viso 235 paros), pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelio teritorija užima apie 250 kv. m. ir juo vienu metus naudojasi 300 nuteistųjų, todėl trūksta pasivaikščiojimui skirto ploto. Atsakovo atstovo teigimu pasivaikščiojimo kiemelio plotas 470 kv. m. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (b. l. 27, 28), todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad beveik visi asmenys gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose rūko, o nerūkantiems asmenims ar rūkantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Bylos duomenimis, pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Į bylą atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad Marijampolės PN gyvenamuosiuose būriuose ir kitose patalpose rūkančiųjų nepastebėta, patalpose iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai, kiemeliuose įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (b. l. 30-31). Aplinkybę, kad Marijampolės PN koridoriuose yra iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai patvirtina 2015 m. balandžio 27 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 32-33). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su netinkamomis sąlygomis 9 būrio sanitarinėse patalpose. Nurodė, kad sanitariniame mazge nėra ventiliacijos, įrengti 3 tualetai be sienelių ir durų, 3 atviros praustuvės, dušas, kuris teikia tik šaltą vandenį, nėra pisuaro, sanitarinės patalpos per mažos tokiam skaičiui nuteistųjų, tualetinio popieriaus išduodamas vienas ruloniukas per mėnesį, o karštu dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 9 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai tarp kurių yra pertvaros, 1 pisuaras. Prausykloje - dušas, 4 šalto vandens čiaupai, skalbimo mašina. Sanitarinis mazgas 9 būryje yra suremontuotas, turi atskirą oro šalinimo sistemą (b. l. 9-16, 19). Tačiau teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų skaičius, atsižvelgiant į būryje esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs teiginiai apie sanitarinių patalpų būklę negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas pažymėjo, kad iš nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan. Be to, lokaliniame sektoriuje yra ir kiti sanitariniai higienos mazgai, todėl sanitariniai reikalavimai užtikrinami. Pagal į bylą pateiktą patalpų schemą 9 būrio sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo miegamųjų patalpų (b. l. 59). Pareiškėjo argumentus, kad sanitariniame mazge nėra atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342, kuriame nurodyta, kad sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą (b. l. 22-24). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetai sanitariniame mazge yra atitverti sienelėmis, sanitarinis mazgas suremontuotas, tai patvirtina 2015 m. vasario 27 d. atliktų darbų aktas (b. l. 19). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Teismas taip pat akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų bei konstrukcinių ypatumų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui). Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistiesiems higienos priemonių. Atsakovas atsiliepime patvirtino, jog nustatytų priemonių išdavimo tvarkos laikomasi nuolat, pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Be to, esant didesniam poreikiui ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi) atmestinos ir negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte. Iš pateikto Pataisos įstaigos dušinės darbo grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56, matyti, kad 9 būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos naudotis dušu šeštadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 26). Į bylą atsakovo atstovo pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 patvirtina, kad pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę (b. l. 22-24). Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo per didelė oro drėgmė, todėl pelijo drabužiai, buvo nemalonus patalpų, čiužinių kvapas.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 (b. l. 22-24) duomenimis, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Higienos normos 24 p. laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Higienos normos 64 p.). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos 67 p.). Kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas (per langus) atitiko Higienos normos reikalavimus, o esant įrengtam atitinkamam gyvenamosios patalpos vėdinimui, sudarytai galimybei praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, lovos skalbinius ir rankšluosčius keičiant ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, atsižvelgiant į Higienos normos 58 p. įtvirtintą įpareigojimą patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo čiužiniuose, rūbų pelijimo ir per didelės oro drėgmės aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, neįrodytomis ir vertintina, kad atsakovas Higienos normos 24, 64 ir 67 p. reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, kad patalpose gausu tarakonų, graužikų, parazitų.

Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos 60 p.). Iš atsakovo į bylą pateiktos 2014 m. gruodžio 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos tarp Marijampolės pataisos namų ir UAB „Dezinfa matyti, kad paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas) įsipareigoja teikti tik Marijampolės pataisos namų maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje. Todėl teismui kyla abejonių, ar vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė yra atliekami Marijampolės pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Marijampolės pataisos namai atsiliepime nurodė, kad 2014 metais buvo nupirkta 10 kg. briketų graužikams naikinti ir 1000 vnt. specialių gaudyklių vabzdžiams. Kitų duomenų apie dezinsekcijos ir deratizacijos darbus gyvenamosiose patalpose 2015 metais į bylą nepateikta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl graužikų ir buitinių parazitų 9-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 buvimo bei Higienos normos 60 p. nustatytų reikalavimų pažeidimo, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė Higienos normos 60 p. reikalavimus, t. y. nepakankamai rūpestingai vykdė graužikų ir buitinių parazitų naikinimą bei kontrolę, todėl gyvenamosiose patalpose galėjo jų būti ir pareiškėjas dėl jų buvimo galėjo patirti nepatogumus.

Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti kompiuterius ir pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais (173.7. punktas); patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas). Jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal minėtą teisinį reglamentavimą, byloje nėra. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais ir atsakovo veiksmų neteisėtumu.

Pareiškėjo netenkino pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir patiekimas bei draudimas maistą priimti iš draugų ir artimųjų.

Maitinimo pataisos namuose organizavimą, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai (iki 2014 m. kovo 27 d. galiojo 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. Tyrimų protokolas (b. l. 34), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b. l. 35-37; 38-43; 44-46) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų valgykla, ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Pataiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad iš artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl teismas, pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, aprūpinant pareiškėją maistu ir organizuojant maitinimą, pažeidimų nenustatė.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nenešioja kortelių, turi sadistinį polinkį, laužo daiktus kratų metu, naudoja fizinį smurtą ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio provokuojant nuteistuosius, yra atmestini.

Pareiškėjas į bylą pateikė foto lenteles (b. l. 6), tačiau šios foto lentelės yra labai mažo formato (3,2 x 2,4) ir teismui nėra aišku, kokias konkrečias skundo aplinkybes jos patvirtina, nes pareiškėjas jų nesieja su skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Be to, teismas sutinka su atstovo pozicija, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedą, vaizdo įrašymo įrenginiai yra sąraše daiktų, kuriuos nuteistiesiems yra draudžiama su savimi turėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėtos foto lentelės negali būti vertinami kaip įrodymai byloje.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 9500 Eur dydžio neturtinę žalą - pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę ir apatiją.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo duomenimis, pareiškėjas bausmės atlikimo metu vieną kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimo. Dėl psichikos sutrikimų, depresijos pažymių pareiškėjas nėra kreipęsis (b. l. 56). Įvertinęs minėtus duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas byloje nustatė, kad byloje liko nepaneigti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl tarakonų, graužikų, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose. Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismo nuomone, nors pareiškėjas pakankamai ilgą laikotarpį (235 paras) buvo kalinamas atsakovui nepakankamai rūpestingai vykdant teisės aktuose nustatytą pareigą kontroliuoti ir naikinti graužikus bei buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Akcentuotina, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio sąlygomis, todėl patalpose dienos metu galėjo laisvai judėti, sportuoti, lankyti biblioteką, koplyčią, įvairias socialinės reabilitacijos programas ir pan. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo Higienos normos 60 punkto reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir smulkmeniškomis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista K. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo K. J. reikalavimą dėl 9500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis