Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Dianai Višinskienei, nuteistajam A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-26 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su R. B. bei turėti, naudoti ir įgyti šaunamuosius ginklus.

Iš A. K. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1266,00 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2009-04-17 apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, A. K. g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarpusavio konflikto su R. B. metu, šovė pastarajam į veidą nemažiau tris kartus Vokietijos pramoninės gamybos 8 mm kalibro pusiau automatiniu dujiniu-garsiniu pistoletu ,,Perfecta FBI 8000“ tuo padarydamas R. B. galvos sumušimą su žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiajame lūpų kampe, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su odos nubrozdinimais veide ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimą, kairiosios akiduobės medialinės sienelės lūžimą, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, vertino kritiškai. Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jo išsamiai neapklausinėjo, užduodama klausimus nesiekė konkretizuoti R. B. veiksmų prieš panaudojant dujinį pistoletą. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi ne jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių atrodo, kad jis be jokios priežasties dujiniu pistoletu šovė R. B. į veidą. Teisiamojo posėdžio metu jis parodymų nekeitė, o tik papildė.

M. B. teisme duoti parodymai prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. teigė, kad matė kaip jis šovė R. B. į veidą, o teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šūvio nematė.

Nepagrįsta teismo išvada, kad jis R. B. sužalojo be priežasties, o ne dėl kilusios grėsmės gyvybei ar sveikatai. R. B. būdamas girtas išbėgo iš savo buto šaukdamas „tau pizd..., šakės tau“, bėgo link jo užsimojęs ranka, ruošdamasis trenkti. Taip R. B. kėsinosi į jo sveikatą ir gyvybę ne tik žodžiais bet ir veiksmais. Tuomet jis išsitraukė savo dujinį pistoletą, perspėjo R. B. grįžti atgal, tačiau pastarasis nereagavo ir toliau judėjo link jo užsimojęs ranka, taip tęsdamas savo pradėtus neteisėtus ir pavojingus veiksmus. Toks kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus, todėl jis šovė į R. B.. Į orą iššauti nespėjo, nes jis nuo jo buvo jau apie 1,5 metro atstumu. R. B. sužaloti nenorėjo, norėjo tik apsiginti, pabėgti galimybės neturėjo, viskas vyko labai greitai. Toks R. B. neteisėtas elgesys negalėjo būti teismo vertinamas kaip menka tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas. Mano, kad visiškai normalu yra tai, kad R. B. kėsinimosi pavojingumo įvertinimui papildomos įtakos turėjo ir minėti R. B. grasinimai jo atžvilgiu, kuriuos anksčiau buvo girdėjęs per buto sieną, bei žinojimas, kad R. B. teistas už nužudymą.

Pavojingą kėsinimąsi patvirtina ir tai, kad grumtynių metu R. B. kėsinosi atimti iš jo pistoletą, sudavė smūgį ranka. Jo pavojingas kėsinimasis pasibaigė tik tuomet, kai jis iššovė dar du kartus ir R. B. atsitraukė. Pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymo intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi, asmuo gali gintis vien savo fizinėmis jėgomis, gali naudoti ir nešaunamuosius ar šaunamuosius ginklus, ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromas žalos dydis. Jis savo veiksmais būtinosios ginties ribų neperžengė, žalą padarė besikėsinančiam R. B., atremdamas pavojingą kėsinimąsi. Po įvykio jis pats iškvietė policiją, nustatytas girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo, nes alkoholį jis vartojo tik po įvykio, norėdamas nusiraminti, tuo metu neturėjo jokių vaistų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad nuteistasis A. K. savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį nuo pavojingo R. B. kėsinimosi, prašo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą (BPK 320 str.).

Vadovaujantis BK 28 str., asmuo turi teisę į būtinąją gintį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į sveikatą, gyvybę ir kitas vertybes. Šioje byloje nuteistasis savo veiksmus teisina būtinąja gintimi. Todėl vertinant faktines konflikto aplinkybes būtina nustatyti ar buvo būtinosios ginties sąlygos nagrinėjamame konflikte.

Viena iš būtinosios ginties sąlygų yra pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad prieš A. K. buvo nukreiptas kažkoks tai pavojingas kėsinimasis, nuo kurio jam būtų reikėję gintis. Priešingai, bylos medžiaga liudija, kad paties A. K. veiksmai buvo 2009-04-17 konflikto tarp jo ir R. B. priežastiniame ryšyje. Iš byloje esančių A. K., R. B. ir M. B. parodymų matyti, kad A. K. ir M. B. bei jos sūnus E. Z. jau senai tarpusavį konfliktuoja, nesutaria. Tuo tarpu R. B. į minėtų šalių konfliktus nesikišdavo. Nukentėjusiojo žmona M. B., pas kurią R. B. 2009-04-17 buvo atėjęs, ir kaltininkas gyvena tame pačiame name, tačiau įėjimai į jų butus yra iš priešingų namo pusių. Iš 2009-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šios bylos konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo įvyko kiemo, kurio pusėje gyvena B. šeima, viduje. Į kiemo pusę, kurioje yra M. B. butas, atėjo A. K. su iš anksto įsigytu šaunamuoju ginklu ir pradėjo konfliktuoti su R. B.. Šios aplinkybės liudija, kad esant nesantaikai tarp kaimynų, A. K. tyčia su ginklu atėjo į kiemo pusę, kurioje buvo įėjimas į M. B. butą, ir konfliktavo su R. B.. Toks A. K. elgesys paneigia jo teiginį, kad jis bijojo R. B. susidorojimo, o liudija tik tai, kad jis numatė turimo ginklo panaudojimo galimybę prieš kaimynus, suvokė esąs pranašesnis dėl turimo ginklo ir tyčia provokavo 2009-04-17 dienos konfliktą ateidamas prie B. šeimos buto, konfliktuodamas su R. B.. Tuo tarpu A. K., kaip jis parodė 2009-04-18 įtariamojo apklausos metu, R. B. pradėjus gąsdinti, nelaukęs pastarojo veiksmų, šovė iš pistoleto jam į veidą, o kai R. B. nuo šūvio nematydamas kur eiti užvirto ant jo, šovė dar du kartus. Tokie A. K. veiksmai teisingai nuosprendžiu įvertinti kaip nusikalstami. Pagal bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, A. K. ginklą panaudojo ne gindamasis nuo pavojingo R. B. kėsinimosi, o kilus jų abipusiam žodiniam konfliktui, vedamas įsisenėjusio konflikto motyvų. Nukentėjusysis R. B. neigia grasinęs ar puolęs A. K.. Kokių tai duomenų, kad A. K. grėsė pavojus, byloje taip pat nėra. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra vienos iš būtinų būtinosios ginties sąlygų – pavojingo kėsinimosi, todėl nuteistojo A. K. prašymas nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą yra nepagrįstas.

Be to, byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nepatvirtina A. K. gynybinės versijos, kad jam einant prie pašto dėžutės pasiimti laikraščių, iš buto išbėgo R. B., kuris pradėjo jam grasinti, pulti pakelta ranka. Tokia A. K. gynybinė versija neįrodo, kad jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad A. K. tyčia panaudojo šaunamąjį ginklą abipusio konflikto metu, o ne gindamasis nuo tariamo pavojingo kėsinimosi.

Kiti apeliacinio skundo teiginiai, kad A. K. iš už sienos girdėjo grasinimus susidoroti su juo, jis teisėtai reikšdavo pretenzijas E. Z. dėl šiukšlinimo, nakties metu garsiai leidžiamos muzikos bei rėkavimo, kreipimosi į policiją priežasčių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti. Šie teiginiai tik liudija kokie santykiai buvo tarp kaimynų. Atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivas, o apgirto tik nuo dviejų stikliukų alkoholio, išgertų po konflikto. Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad mažai tikėtina, jog išgėrus du stikliukus alkoholio, tikrinant girtumą po dviejų valandų, būtų nustatytas 1,16 promilių girtumas. Be to, M. B. paliudijo, kad iki įvykio nuteistasis buvo girtas, o policijos pareigūnas A. B. parodė, kad įvykio vietoje abu, tai yra A. K. ir R. B., buvo girti. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad M. B. parodymai yra prieštaringi, nes ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė šūvį, o teisme parodė priešingai, kad šūvio ji nematė. Tačiau toks skundo teiginys nepagrįstas, kadangi tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu M. B. paliudijo, jog išėjo į lauką tuo metu, kai vyko konfliktas ir A. K. šovė R. B. į veidą. Jos parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl jais abejoti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.