Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45769-19, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. L. 2019 m. spalio 26 d., apie 01 val. 50 min. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną į savo sugyventinės motiną J. S. ir pataikė jai į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Įtariamasis E. L. apklausos protokole (b. l. 51-54) parodė, kad inkriminuojamą veiką pripažįsta visiškai. Jis gyvena su savo sugyventine G. S.. Jos mama J., gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas juos į svečius atvyko tik trumpam. Tą dieną jis savo namuose su giminėmis buvo namų kieme, kepė mėsą, užsikūrė kubilą, leido laiką ir jokių konfliktų nekilo. Vakare, apie 23 val., tikslaus laiko neatsimena, jo sugyventinės mama J., pradėjo konfliktuoti su juo, ant jo šaukė. Ji suagresyvėjo, kaip suprato, dėl per didelio alkoholio kiekio. J., vadino jį visokiais žodžiais, kaltino neištikimybe dukrai. Jos kibimas truko ilgai. Vėliau jai pasakė eiti namo į (duomenys neskelbtini), jei nesąmones daro. Po šių žodžių jis pasiėmė mobilųjį telefoną, ir metė jį į J., tačiau ar pataikė į ją, negali pasakyti, nes nematė. Po šio įvykio visi išsiskirstė, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, tada jis pastebėjo, kad J., iš galvos bėgo kraujas.

Įtariamasis E. L. papildomai parodė (b. l. 57-58 ), kad tarp jo ir jo sugyventinės mamos J. S. iš pradžių žodinis konfliktas įvyko kieme. Vėliau žodinis konfliktas vyko namuose, virtuvėje. Jis neiškentęs J., elgesio pasiėmė mobilųjį telefoną ir metė jį į J., kad ji apsiramintų, tačiau ar pataikė į ją, negali pasakyti, nes nematė, nežiūrėjo. Kieno mobiliojo ryšio telefoną metė į J., tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti ir J., telefonas. Paaiškina, kad mobiliojo ryšio telefoną į J., metė, nes ji jam priekaištavo ir jį įžeidinėjo. Tuo metu, kai metė telefoną į J., ji tikriausiai sėdėjo prie stalo. Ji galėjo būti apie 2-3 metrų atstumu nuo jo. Jis nematė ar pataikė J., mesdamas telefoną. Paskui J., kažkur nuėjo. Kai vyko konfliktas tarp jo ir J., virtuvėje jie buvo dviese. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, tada jis pastebėjo, kad J., iš galvos bėgo kraujas. Iš karto po konflikto virtuvėje jis nematė kad J., bėgtų kraujas, nes ji kažkur išėjo. Dėl savo veiksmų gailisi. Kitą dieną po įvykio jis J. S. atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. S. liudytojo apklausos protokole (b. l. 22-23) parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. ji kartu su savo buvusiu vyru ir dukromis nuvyko į svečius pas dukrą G. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kartu su E. L.. Jie buvo namų kieme, kepė mėsą, vartojo alkoholinius gėrimus, užsikūrė kubilą, leido laiką ir jokių konfliktų nekilo. Vakare ji pradėjo konfliktuoti su E.. Dėl ko konfliktavo pasakyti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio neprisimena. Žodinio konflikto metu ji stovėjo lauke ir E., jai nestipriai įspyrė, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros, nes buvo stipriai neblaivi, nugriuvo ant žemės. E., tada pripuolė prie jos, ją pakėlė nuo žemės, jos atsiprašė. E., spyris buvo nestiprus ir ji dėl spyrio nejuto jokio fizinio skausmo. Paskui jie nuėjo į namo vidų. Ji ir E., buvo virtuvėje. Dukros sugyventinis E., dėl kažko supyko ir būdamas kambaryje metė savo mobiliojo ryšio telefoną į spintą, dėl to jo telefonas sudužo. Tada E., atėjo į virtuvę. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje prie stalo ir E., pasakė „ko daužai tuos telefonus“. Tada E., paėmė nuo stalo jos mobiliojo ryšio telefoną ir jį metė į ją, pataikė į galvą. Ji staiga pajuto šilumą ir pajuto, kad jai bėga kraujas. Tada ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir išbėgusi paskambino 112 bei išsikvietė policijos pareigūnus. Ką pasakė paskambinusi 112 nepamena dėl girtumo. Kai atvyko policijos pareigūnai jų paprašė, kad jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos medikai ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją apžiūrėjo. Po apžiūros gydytojas išleido ir ji lauke laukė policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai ją parvežė pas dukrą į namus. Į medikus daugiau nesikreipė. Dukros sugyventiniui E. L. pretenzijų neturi, jam atleidžia. Civilinio ieškinio nereikš.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 13-16) matyti, kad 2019 m. spalio 26 d. 01 val. 50 min. J. S., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad ką tik ją sumušė rankomis jos dukra ir praskėlė galvą. Namuose du nepilnamečiai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2019 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5-7) nurodyta, kad 02 val. išgertuvių metu E. L. alkotesteriu buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas, o J. S. – 2,56 promilių girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8-9) ir fotolentelėje (b. l. 10-12) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vidaus apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ir nieko nepaimta.

Asmens apžiūros protokole (b. l. 17) ir fotolentelėje (b. l. 18-20) užfiksuota nukentėjusiosios J. S. kūno apžiūra. Galvoje matosi sukrešėjęs kraujas, sukibę plaukai toje vietoje kur buvo pataikyta su mobiliojo ryšio telefonu. Kirstinės žaizdos pamatyti nebuvo galimybės dėl sukibusių plaukų ir sukrešėjusio kraujo.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. L. tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną į savo sugyventinės motiną J. S., t. y. šeimos narę ir pataikė jai į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės motinos atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, jam atleidžia ir civilinio ieškinio nereikia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 51-53, 57-58), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 75-76, 77-80).

Kaltinamasis E. L. yra neteistas (b. l. 62-63), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72), ikiteisminio tyrimo duomenimis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokurorės siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

E. L. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo būdamas neblaivus, prieš savo šeimos narę – sugyventinės motiną, tačiau jis dirba vairuotoju ir važinėja į reisus užsienyje, todėl tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 71 straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 26 d. 02 val. 45 min. iki 2019 m. spalio 26 d. 10 val. 35 min (b. l. 42-44, 45-46), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-61) – paliktina galioti ir panaikinta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 26 d. 02 val. 45 min. iki 2019 m. spalio 26 d. 10 val. 35 min., t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. L. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti E. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.