- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-192-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Petrui Ričardui Juodeikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2173-722/2006 pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras Kauno filialui, Jonavos sodininkų bendrijai „Draugystė“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. pareiškimu prašė nuosavybės įteisinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į sodo namelį 1S1ž (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 6,44 kv.m., su veranda 1s1/ž 2,14 kv.m. ploto, šiltnamį (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tūris 45 kub.m., esančius Plento g. sodų bendrijoje „Draugystė“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos iki mirties 1993 m. nuosavybės teise valdė J. M..
Pareiškėjas nurodė, kad J. M. naudojosi 6 arų ploto sodo sklypu ir jame pasistatė namelį su veranda ir šiltnamį. Jis už sodo sklypo žemę buvo sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau dėl nežinomų priežasčių sodo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Miręs J. M. jokių giminių neturėjo, testamento nesurašė, tačiau prieš mirtį leido L. R. naudotis jo sodo sklypu ir nameliu. Sodo sklypą bei namelį L. R. valdė nuo 1993 iki 1995 metų, o nuo 1995 metų pagal žodinę panaudos sutartį leido naudotis šiuo turtu pareiškėjui. 2000 m. sausio 1 d. su L. R. pareiškėjas sudarė rašytinę sutartį dėl sodo namelio ir sodo sklypo panaudos perdavimo. Šios sutarties pagrindu pareiškėjui buvo išduotas sodininkų bendrijos nario bilietas. Nuo 1995 metų iki šiol pareiškėjas mokėjo visus mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo sodo sklypą, juo naudojosi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų. Joks kitas asmuo iki šiol nėra pareiškęs teisių į šį turtą. Nekilnojamojo turto registre statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Todėl turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į statinius įgyjamosios senaties pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškimo nepatenkino ir priteisė iš pareiškėjo valstybei 22,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal įgyjamąją senatį pageidaujami įsigyti statiniai nuosavybės teise neįregistruoti niekieno vardu ir neįregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai. Kadangi pareiškėjas nuo 2000 m. sausio 1 d. šiuo turtu tik naudojosi, tačiau jo nevaldė ir nedisponavo, todėl toks naudojimas neatitinka LR CK 4.68 straipsnio nustatytų reikalavimų. Be to, teismas nustatė, kad statiniai – sodo namelis su veranda ir šiltnamis nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra išlikusių statybos leidimų, planų, patvirtinančių, kad sodo namelis su veranda J. M. sodo sklype nėra savavališka statyba ir yra teisėti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad žemė po pastatais yra valstybės nuosavybė, o įstatymai numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (CK 4.69 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - jo pareiškimą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, neobjektyviai įvertino įrodymus. Teismo išvada, kad pareiškėjo naudojimasis turtu neatitiko LR CK 4.68 straipsnio reikalavimų, yra neteisinga ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neteisingai aiškino CK 4.68 straipsnio reikalavimus: sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nedisponavo byloje minimu turtu, tačiau CK 4.68 straipsnyje tokio reikalavimo nėra. Be to, sprendime neteisingai nurodyta, kad pareiškėjas tik naudojosi šiuo turtu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai turtą turėjo, jį sąžiningai įgijo, juo atvirai naudojosi kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, t.y. turtą valdė. Teismo teiginys, kad statiniai sklype gali būti pastatyti savavališkai, yra nepagrįstas įrodymais. Naudodamasis sodo nameliu su veranda, šiltnamiu, pareiškėjas elgėsi kaip šių daiktų savininkas, valdymas tęsėsi daugiau kaip 10 metų. Aplinkybė, jog sodo namelis su veranda ir šiltnamiu yra ant žemės sklypo, priklausančio valstybei, negali paneigti pareiškėjo teisės įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu. CK 4.68 - 4.71 straipsniai nereikalauja, kad pagal įgyjamąją senatį įgyjami nekilnojamieji daiktai turi būti registruoti nekilnojamojo turto registre. Be to, paskelbus apie šios bylos iškėlimą spaudoje, neatsirado asmenų, pretenduojančių į šį turtą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad jų turimais duomenimis, J. M. 1992 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs prašymą parduoti jam žemės sklypą, ir už jį sumokėjo investiciniais čekiais, tačiau nespėjo sutvarkyti dokumentų, o po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, ir sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo metu šis žemės sklypas yra valstybinė žemė, ir sklypas neregistruotas. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjui pateikus prašymą, atlikus pastatų teisinę registraciją, geodezinius matavimus, pateikus pažymą apie buvimą sodų bendrijos nariu, Kauno apskrities viršininko administracija parduos pareiškėjui minimą žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neturi daugiau teisių nei sodų bendrija naudotis sklypu, o pareiškėjui suteikta teisė naudotis sklypu nesuteikia jam teisės jį valdyti. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas teisę naudotis žemės sklypu įgijo tik nuo 2000-01-01. Kadangi žemės sklypas yra valstybės žemė, todėl pareiškėjas negali įgyti į ją nuosavybės teisės.
Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Draugystė“ prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, kadangi bendrija neturi jokio suinteresuotumo.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjas pretenduoja nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus – statinius sodo sklype. Tačiau šie statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektas, ir jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b.l.14), tuo tarpu CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad nekilnojamieji daiktai turi būti registruojami viešame registre. Statiniai yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis), ir jie kaip nekilnojamieji daiktai yra formuojami Statybos įstatymo numatyta tvarka ir laikomi baigtais formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalis). Tai reiškia, kad prieš įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – statinį jis turi būti pastatytas ir priimtas naudoti LR Statybos įstatymo numatyta tvarka (LR Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3, 4 ir 24 straipsniai) t.y. statinys turi būti pastatytas, statytojui nustatytais pagrindais valdant žemės sklypą, statytojui turint nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei nustatyta tvarka išduotą leidimą. Statinį galima naudoti tik pripažinus jį tinkamu naudoti ir nustatyta tvarka įregistravus (LR Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalis). CK 4.103 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad asmenys, kurie statosi statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis. Byloje nėra pateikti duomenys, kad statiniai, į kuriuos prašoma nustatyti įgytas pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises, buvo pastatyti LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka t.y. nėra patvirtintas statybos teisėtumas. Neįrodžius šių aplinkybių ir neįregistravus statinių Nekilnojamojo turto registre, negalima jų pripažinti nuosavybės teisės objektu, ir todėl negalima į juos įgyti nuosavybės teises, nes negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas yra įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Todėl yra nenustatyta viena iš CK 4.68 straipsnyje numatytų įgyjamąją senatį pagrindžiančių sąlygų t.y. kad pareiškėjas teisėtai valdė statinius, nes statiniai nuo pat valdymo pradžios nebuvo tinkamai suformuotas nekilnojamojo turto objektas. Ir kiek besitęstų neįteisinto statinio valdymas, jis nesuteiks tokiam valdytojui teisės įgyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.68 straipsnio reikalavimus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį nuosavybės įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neanalizuotini, kadangi nenustatytas teisėtas įstatymų nustatyta tvarka pastatytų statinių valdymas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.