Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui J. K. (J. K.) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. su skundu (b. l. 8−10), kurį patikslino (b. l. 96−99), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-94-12;

2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3881;

3) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą Nr. ATPK-1912 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-877-245/2012;

4) priteisti solidariai iš Tarnybos ir advokato J. K. 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2009 metais, buvusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės iniciatyva, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užvesta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00271/2009, kuri 2011 metais buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui ir kurios nagrinėjimas iki šios dienos nėra baigtas. Tarnyba pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje, paskirdama advokatą S. B., tačiau jis teisinės pagalbos neteikė. Teigė, jog nuo 2009 metų Tarnyba veikė ydingai ir suinteresuotai keitė advokatus, siekdama pareiškėjui nesuteikti realios antrinės teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo procese. Nuo 2009 metų buvo paskirtas ne vienas advokatas, kuris neužtikrino pareiškėjui tinkamos gynybos ikiteisminio tyrimo procese. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta didelė moralinė žala. Pažymėjo, jog būtent Tarnyba turėjo užtikrinti kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą, kurią turi teikti vienas advokatas viso proceso metu. 2011 metais prasidėjo teisiamasis procesas. Tarnyba 2011 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė ją teikti advokatei E. G., kuri veikė prieš pareiškėjo interesus, todėl pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti šios advokatės paslaugų. Tarnyba delsė pakeisti advokatę, ją pakeitė tik 2012 m. balandžio 6 d., t. y. pasibaigus teisiamajam procesui Kauno miesto apylinkės teisme bei pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti. 2012 m. balandžio 6 d. Tarnyba paskyrė advokatą A. S., kuris įvertinęs situaciją baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. 2012 m. gegužės 28 d. Tarnyba paskyrė advokatą J. K.. Pareiškėjas teigė, jog šis advokatas ieškojo būdų interesų konfliktui sukelti, norėjo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, apeliacinį skundą surašė netinkamai, jame buvo remtasi pareiškėjo nuomone, o ne teisiniais argumentais, kurie apeliaciniame skunde iš viso nepateikti. Pabrėžė, kad buvo verčiamas pasirašyti, jog dėl surašyto apeliacinio skundo jokių pretenzijų neturi. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas R. G. ir advokatas J. K. veikė prieš pareiškėją, nes advokatas nereiškė teisėjui R. G. nušalinimo, nors pareiškėjas prašė tai padaryti. 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teismo posėdyje advokatas iš esmės jokios pagalbos neteikė, todėl pareiškėjas prašė atidėti teismo posėdį. Teismo posėdis buvo atidėtas 2012 m. spalio 1 d., tačiau advokatas į jį neatvyko. 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 Tarnyba nutraukė antrinę teisinę pagalbą, apie tai pareiškėjui nieko nepranešusi. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo buvo priimtas tą pačią dieną, kai turėjo įvykti teismo posėdis, bei atsiųstas į Kauno miesto apylinkės teismą. Taip Tarnyba neatliko savo funkcijų, kišosi į ikiteisminį bei teisminį procesą, kartu neužtikrindama pareiškėjui kvalifikuotos teisinės pagalbos. Teigė, kad minėtas Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94/2012 prieštarauja įstatymams, yra subjektyvus ir neatitinka faktinių aplinkybių. 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, kurioje apeliacinio skundo nagrinėjimo data buvo paskirta 2012 m. lapkričio 27 d. (bylos Nr. 1A-877-245/2012). Tačiau Tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiškėjo prašymą grąžino nenagrinėtą. Pareiškėjo vertinimu, tokiais veiksmais Tarnyba piktnaudžiauja ir ignoruoja įstatymus, atvirai veikia prieš pareiškėjo interesus, todėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. raštas Nr. (1.7)-SR-3881 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat akcentavo, kad Tarnyba nuolat vilkina procesinių dokumentų įteikimą, 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 nuorašą įteikė tik 2012 m. spalio 8 d., o 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 nuorašas buvo įteiktas tik 2012 m. spalio 26 d. Pažymėjo, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 esantis reikalavimas pareiškėjui sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 2 205,00 Lt yra neteisėtas, nes pareiškėjui nebuvo suteikta kokybiška ir kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Be to, nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą ir jos netęsiant apeliaciniame procese, pareiškėjui buvo padaryta didelė moralinė žala.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 30−36) bei patikslintą skundą (b. l. 107−110) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog priimdama 2012 spalio 1 d. sprendimą, Tarnyba atliko išsamų advokato J. K. bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą. Tarnyba gavo bei išanalizavo 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 protokole užfiksuotą posėdžio eigą, įvertino, kad pareiškėjas turi negatyvų požiūrį į paskirtą advokatą ir nesiekia su juo bendradarbiauti, be to, pareiškėjas Tarnybai ir Kauno miesto apylinkės teismui teikė melagingą informaciją, jog advokatas pareiškėjui melavo, jį klaidino, neparuošė procesinių dokumentų, kartu su bylą nagrinėjančiu teisėju yra šališki. Tokia pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendradarbiavimas ir nebendravimas, išankstinis neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba turi išankstinę nuostatą prieš pareiškėją, nuolat skiria advokatus, kurie neteikia teisinių paslaugų, nebendrauja su juo, neatitinka tikrovės ir yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne konkrečiais faktais. Paaiškino, jog nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Todėl Tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas − 2 205,00 Lt. Taip pat nurodė, jog 2012 m. spalio 15 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-311/2012 dėl procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo apeliaciniame procese. Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 Tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą Tarnyba motyvavo tuo, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 13 dalį, Tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui pagrįstai. Be skundžiamame rašte aptartų argumentų ir motyvų pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl Tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus. Dėl patikslintame skunde nurodyto argumento, kad Tarnyba nepagrįstai apeliaciniame procese pareiškėją paliko be gynėjo, pabrėžė, kad, remiantis Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179, 4 punktu, atvejais, kai nustatomas būtinas gynėjo dalyvavimas, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prima ne Tarnyba, o bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas atitinkamą procesinį dokumentą. Todėl Tarnyba, kurios veiklos teritorijoje yra baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, tik parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, tačiau pati dėl gynėjo paskyrimo nesprendžia ir sprendimo nepriima. Taigi, konkrečiu atveju, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-877-245/2012 apeliacine tvarka, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priims bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, jeigu nustatys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjui gynėjo dalyvavimas būtinas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 užkerta kelią pareiškėjui gauti teisinę pagalbą apeliaciniame procese, nepagrįstas. Akcentavo, jog Tarnyba pareiškėjui dokumentus įteikė laiku, t. y. 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3617 išsiuntė tą pačią dieną. Šio sprendimo kopija 2012 m. spalio 3 d. buvo įteikta pareiškėjui pasirašytinai, ką įrodo 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 esantis pareiškėjo įrašas. 2012 m. spalio 18 d. raštas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo išsiųstas 2012 m. spalio 19 d. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas J. K. atsiliepimuose į skundą (b. l. 23−25) bei patikslintą skundą (b. l. 129) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, neobjektyvų ir neatitinkantį tikrovės.

Paaiškino, kad Tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-29-11 jis buvo paskirtas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311-12 Kauno apygardos teisme, kaip apeliacinės instancijos teisme, surašant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas surašytas 2012 m. birželio 28 d., įteiktas pareiškėjui 2012 m. birželio 29 d. ir išsiųstas Kauno apygardos teismui. Pareiškėjas dėl surašytų procesinių dokumentų pasirašė, kad jokių pretenzijų neturi. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu pareiškėjas pareikalavo pareikšti teisėjui R. G. nušalinimą ir važiuoti kartu su pareiškėju į Kauno miesto apylinkės teismą jį atstovauti, tačiau advokatas pareiškėjui išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą 59 straipsnį teisėjo nušalinimui pagrindų nėra ir važiuoti į Kauną jis negali, nes privalo pareiškėją ginti tik Kauno apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, o į Kauno miesto apylinkės teismą be teisėjo šaukimo važiuoti negali, nes Tarnyba jam neapmokės kelionės išlaidų ir atlyginimo už tą dieną. Pažymėjo, kad pareiškėjas jo suprasti nenorėjo ir nekreipė dėmesio į išsakytus argumentus. Todėl jis, nenorėdamas ginčytis su pareiškėju, paskambino į Kauno miesto apylinkės teismą, paaiškino situaciją, jog pareiškėjas reikalauja, kad jis atstovautų pareiškėją Kauno miesto apylinkės teisme, teisėjas R. G. šį prašymą patenkino ir faksu advokatui išsiuntė šaukimą. Tačiau dėl to, kad advokatas paskambino teisėjui, pareiškėjas pareiškė pretenziją, kad advokatas su teisėju veikia prieš pareiškėją. Pareiškėjas teisėjui R. G. pareiškė nušalinimą, o dėl advokato veiksmų parašė skundą Tarnybai. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pareiškėjas teisėjui neleido pradėti nagrinėti klausimo dėl termino atnaujinimo, siekdamas atidėti bylos nagrinėjimą ir užvilkinti bylą, šmeižė advokatą. Iš Tarnybos gavęs pareiškėjo skundą, advokatas surašė pranešimą, siūlydamas Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui nutraukti, todėl mano, kad Tarnyba 2012 m. spalio 1 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu (b. l. 138−153) pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 ir 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą, 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-94-12 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, įvertinęs sprendimo motyvus, pažymėjo, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas ir nebendradarbiavimas su Tarnyba ir jo interesus atstovauti paskirtu advokatu J. K. Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba turėjo atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turėjo būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Taip pat pažymėta, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, kad advokatas nevykdė pavedimo ar kartu su teisėju veikė prieš pareiškėjo interesus. Pažymėta ir tai, jog pareiškėjas pateiktame Tarnybai prašyme dėl advokato J. K. veiksmų ir jo pakeitimo kitu advokatu nurodė, kad advokatas jam priminė apie pareigą bendradarbiauti. Remiantis išdėstytu, teismas darė išvada, jog pareiškėjas akivaizdžiai siekė nebendradarbiauti su advokatu, ieškojo priežasčių dėl ko būtų galima pakeisti turimą advokatą. Todėl pareiškėjas, nebendradarbiaudamas su paskirtu advokatu, ieškodamas priežasčių advokatui pakeisti bei jo atsisakydamas, piktnaudžiavo antrine teisine pagalba ir pažeidė Įstatyme įtvirtintą principą – draudimą piktnaudžiauti bei pareigą bendradarbiauti su asmeniu teikiančiu teisinę pagalbą. Esant įrodytai aplinkybei, jog pareiškėjas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu nebendradarbiavo be objektyviai pateisinamų priežasčių ir aplinkybių, skundžiamo sprendimo juridinę motyvaciją Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, teismas laikė teisėta ir pagrįsta, nes priešingai vertinant ginčo situaciją, teisėjų kolegijos nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui. Dėl aptariamame Tarnybos sprendime esančio įpareigojimo pareiškėjui sumokėti teisinės pagalbos išlaidas, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintais Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiais ir mokėjimo taisyklėmis, Tarnybos pažyma apie išlaidas, teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui, teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo abejoti šių išlaidų paskaičiavimo teisingumu, todėl Tarnybos įpareigojimą sumokėti pareiškėjui ginčo išlaidas į valstybės biudžetą laikė teisėtu ir pagrįstu. Nepagrįstu pripažintas pareiškėjo argumentas, kad ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Skundžiamu sprendimu pareiškėjas tik įpareigotas sumokėti apskaičiuotas 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nagrinėjamoje byloje jos nėra priteisiamos iš pareiškėjo.

Pasisakydamas dėl 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pirmiausia pažymėjo, kad 2012 m. spalio 15 d. Klaipėdos tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme, pareiškėjas nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Tarnybą ir jo prašymą perduoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiuo aspektu, teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje ne prieš Tarnybą, todėl pagrįstai visa Tarnyba nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo. Pažymėta tai, kad pareiškėjo reikalavimas jo prašymą perduoti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepagrįstas ne tik dėl aukščiau paminėtos aplinkybės, bet ir dėl to, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miestas, todėl, net ir esant Tarnybos nusišalinimo pagrindams, jis turėtų būti perduotas nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog 2012 m. spalio 15 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėjas, pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“. Įrašas prašyme akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 Tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. Tarnyboje gautas prašymas (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas nesant pareiškėjo sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Todėl teismas vertino, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą. Įvertinusi šiuo klausimu aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendė, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. spalio 15 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą. Teismas taip pat pažymėjo, kad konstatavus, kad Tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. S. pagal jo 2012 m. spalio 15 d. prašymą, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui pačiam nesutikus, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų ir atlikti veiksmus, siekiant nustatyti, ar jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Tarnybos sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau sprendimas, kuriuo pareiškėjui jo prašymas grąžintas nenagrinėtas.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Tarnyba vilkina procesinių dokumentų įteikimą, teismas, remdamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba pareiškėjui 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3617 išsiuntė tą pačią dieną, o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo išsiųstas 2012 m. spalio 19 d.. Todėl vertinant tai, kad 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94-12 pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 – sekančią dieną, galima daryti išvadą, jog Tarnyba nevilkino šių dokumentų įteikimo ir veikė nedelsdama.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad byloje konstatuota, jog atsakovo Tarnybos veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. ji pagrįstai priėmė 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-94-12, kuriuo pareiškėjui nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą bei 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtą. Taip pat byloje nustatyta, jog Tarnyba, svarstydama pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą dėl antrinės teisinęs pagalbos suteikimo, nepraleido įstatymo numatyto 3 dienų termino bei nedelsdama pareiškėjui pranešė apie priimtus skundžiamus sprendimus. Nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjo teiginiai apie patirtą 20 000 Lt neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš advokato J. K., kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, atisisakyta priimti, todėl teisėjų kolegija nevertino argumentų, susijusių su teiktos teisinės pagalbos kokybe. Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi J. S. atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkintas, todėl jis negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 155), kurį patikslino (b. l. 160−161), prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat pateiktas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Be skunde ir patikslintame skunde nurodytų argumentų, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas visapusiškai ir objektyviai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), bylos neišnagrinėjo, vadovavosi subjektyviais ir suinteresuotais Tarnybos ir Tarnybos advokato pateiktais argumentais, teismo argumentai sutampa su atsakovo pozicija. Teismas visapusiškai netyrė teisinės pagalbos teikimo aplinkybių, nepasisakė dėl sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 205 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nepasisakė iš ko tokios išlaidos susideda. Be to, teismas nepatenkino pareiškėjo skunde nurodyto prašymo išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garo įrašą, kad būtų galima objektyviai įvertinti faktines aplinkybes.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168−170) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1) teisę į gynybą pareiškėjas įgijo ir įgyvendino Įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek pats norėjo ir sudarė nuo savęs priklausančias sąlygas ją įgyvendinti. Tačiau ši teisės visa apimtimi nebuvo realizuota dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo su paskirtu advokatu, priežasčių jo pakeitimui ieškojimu ir advokato atsisakymu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad tokiu elgesiu pareiškėjas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba. Be to, antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas neatėmė pareiškėjui teisės pačiam susirasti gynėją arba gintis savarankiškai. Pažymi, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo organizuojamas ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio pagrindais, t. y. nesant būtino gynėjo dalyvavimo sąlygų. Tarnybos sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiškėjo teisės į gynybą baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo pažeistos, nes juo pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą baudžiamojoje byloje.

2) Pareiškėjo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl Tarnybos sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nepagrįstas. Teismas išsamiai išnagrinėjo suteiktos antrinės teisinės pagalbos aplinkybes (turinį) ir visapusiškai įvertino Tarnybos atlikto paskaičiavimo pagrįstumą, padarė pagrįstą išvadą, kad išlaidų suma apskaičiuota teisingai.

3) Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos medžiagą, sprendimą išsamiai motyvavo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize, pateikė išvadas dėl visų pareiškėjo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, todėl toks prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti du Tarnybos sprendimus, kurie priimti esant skirtingoms aplinkybėms ir motyvuoti skirtingomis Įstatymo nuostatomis, todėl, siekiant nuoseklumo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija dėl kiekvieno jų vertinimo pasisakys atskirai.

Dėl 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-94-12

Šiuo sprendimu (b. l. 11−16) antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo pareiškėjui buvo nutrauktas, pareiškėjas įpareigotas sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Toks sprendimas motyvuotas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje − draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Įstatymo 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Tad fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, ir suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tarp jų paminėti atvejai, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (23 str. 1 d. 6 p.), ir kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (23 str. 1 d. 10 p.). Taigi, nustačiusi egzistuojant šias aplinkybes, Tarnyba turi priimti sprendimą nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Todėl šiuo atveju vertintina, ar Tarnyba pagrįstai nustatė, kad tokios aplinkybės – pareiškėjo piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba ir nebendradarbiavimas su tarnyba ir advokatu, teikiančiu jam antrinę teisinę pagalbą – egzistuoja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių aplinkybių vertinimas yra vertinamojo pobūdžio ir toks vertinimas turi būti atliktas įvertinus konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, o sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pačio sprendimo argumentacijos, bei Tarnybos paaiškinimų, priimdama aptariamą sprendimą Tarnyba vertino tiek pareiškėjo pateiktus argumentus (skundą „Dėl advokato J. K. veiksmų, pakeitimo advokato kitu advokatu baudžiamosios bylos aplinkybėse“), tiek advokato pranešimą apie pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kartu su juo pateiktus dokumentus, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio protokolo išrašą ir, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, pripažino, kad pareiškėjas nesiekia bendradarbiauti su jam paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu, Tarnybai ir teismui teikia neteisingą informaciją, vilkina bylos nagrinėjimą, toks pareiškėjo elgesys turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis teisėmis požymių. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga (b. l. 63−74), kurią ištyrė ir sprendime nuosekliai aptarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Tad, aptariamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota, Tarnyba pagrįstai konstatavo egzistuojant piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių ir priėmė sprendimą antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti, teisėtu laikytinas ir Tarnybos sprendime esantis įpareigojimas pareiškėjui sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 2 205 Lt. Toks įpareigojimas kyla iš Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies − jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Tarnybos atliktas antinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimas, atsispindintis pažymoje Nr. 4.27-2L-148 (b. l. 75), laikytinas motyvuotu ir pagrįstu, nesudaro pagrindo abejoti jo teisingumo, todėl ši Tarnybos sprendimo dalis taip pat laikytina teisėta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas nepasisakė dėl sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepasisakė iš ko jos susideda. Pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl šios sprendimo dalies (8−9 sprendimo lapai), nurodė kokiu pagrindu apskaičiuojamos minėtos išlaidos, iš ko konkrečiai jos susideda, be to, tai nurodyta ir minėtoje pažymoje Nr. 4.27-2L-148, kuria, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas rėmėsi, tačiau neturėjo pareigos teismo sprendime perrašyti visų joje esančių duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-94-12 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą jį panaikinti pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas šio sprendimo numeris (1.31.)-TDP-94-12 laikytinas rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881

Šiuo sprendimu (b. l. 100) Tarnyba nurodė, kad pareiškėjui nesutinkant, kad jo duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, ji negali nagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymo (reg. Nr. ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tokią savo valią pareiškėjas išreiškė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje (b. l. 111−115)

Vertinant šio sprendimo teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11−12 straipsniuose. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnis. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai. Šio straipsnio 13 dalis numato, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualus ir taikytinas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos nagrinėjamam ginčui aktualios sąvokos: asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (2 str. 1 d.); duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 str. 4 d.); sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią (2 str. 12 d.). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (1 p.); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 p.); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (6 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Nagrinėjamu atveju aktuali ir šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas rašytinį pranešimą apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikia duomenų valdytojui asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.

Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tarnyba, gavusi fizinio asmens prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, turi įvertinti, ar jis atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam tarnybai reikalinga Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme tvarkyti asmens duomenis. Tačiau, nors Įstatymo 18 straipsnio 13 dalis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos tarnybai numato galimybę sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis teisinės pagalbos prašančiam asmeniui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo. Prašančiam suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba, negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, nes neturi ir negali įvertinti šio klausimo išsprendimui reikalingų duomenų, negali įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-833/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teise nesutikti, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi pasinaudojo (b. l. 111−115), taip atimdamas galimybę Tarnybai vertinti jo pateiktą prašymą ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, vykdyti imperatyvią pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą. Atitinkamai Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl aptariamu sprendimu jį pagrįstai paliko nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui prašyme nurodžius, kad jis nesutinka, kad jo duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo (reg. Nr. ATPK-1912), nes kaip minėta, tokiu nesutikimu pareiškėjas užkirto kelią Tarnybai priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Susipažinusi su visa bylos medžiaga, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog 2012 m. kovo 22 d. Tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-TPA-469-12 (b. l. 51−52), kuriuo pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, vėliau nutraukta aukščiau aptartu sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-94-12, priimtas pagal pareiškėjo prašymą (reg. Nr. ATP-524), kuriame pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad nesutinka, jog prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais (b. l. 37−41). Dėl aukščiau išdėstytų argumentų manytina, jog Tarnyba, tokį prašymą taip pat turėjo palikti nenagrinėtu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje pareiškėjas ginčija ne sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, o sprendimą jos teikimą nutraukti, kuris, kaip minėta, pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija dėl šio sprendimo plačiau nepasisako.

Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų ir argumentų

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš Tarnybos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes Tarnybos veikloje priimant šioje byloje vertinamus Tarnybos sprendimus nėra nustatyta neteisėtų veiksmų − vienos iš privalomų valstybės ar savivaldybės atsakomybės (viešosios atsakomybės) sąlygų, o nesant nors vienos jų, valstybės atsakomybė nekyla, atitinkamai negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjas patikslintame skunde 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo reikalavo ne tik iš Tarnybos, bet ir solidariai iš advokato J. K., Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš advokato J. K. atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Tarnyba vilkina procesinių sprendimų įteikimą, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis apie skundžiamų sprendimo išsiuntimo datas, jog Tarnyba nevilkino šių dokumentų įteikimo ir veikė nedelsdama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, kaip to reikalauja ABTĮ nuostatos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, vertino visą bylos medžiagą, rėmėsi teisės aktų nuostatomis, teismų praktika, aiškiai sudėliojo argumentaciją, išsamiai ir nuosekliai pasisakė dėl kiekvieno iš pareiškėjo reikalavimų, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tokį sprendimą panaikinti ar keisti, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.