Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-416-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-416-2025 (ROIK: 25264429421) A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 1 050 Eur bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuota žuvis (šlakis, 4 gabalai) ir 1 sudurtinis spiningas už tai, kad jis 2025 m. sausio 24 d., 15.20 val., žvejojo spiningu Vieviržo upėje, Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, ties Šilininkų k., Saugų šen., Šilutės r. Be to, A. U. nubaustas už tai, kad nevykdė jį sustabdžiusių aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų pareigūnų reikalavimų: atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kelis kartus bandė pasišalinti ir išvengti patikrinimo, bandė sugriebti ir sugadinti tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“. Žvejo mėgėjo kortelės, suteikiančios teisę sugauti ir pasiimti šlakį, A. U. neturėjo, paaiškinti žuvies sugavimo aplinkybes atsisakė, vėliau teigė, kad šlakį rado upės pakrantėje ir pats jo nesugavo. Tokiais veiksmais A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9, 9.1, 11,r 11.2 punkto 11.2.2 punktus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. U. atstovės advokatės skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad A. U. nebuvo užfiksuotas sugavęs draudžiamą tuo metu žvejoti žuvį - šlakį; jis buvo sustabdytas einantis su spiningu ir krepšiu, kuriame vėliau buvo rasta išdorota žuvis. Taigi, patikrinimą atliekantys pareigūnai neužfiksavo A. U. nei žvejojančio, nei dorojančio žuvį, o išvadas apie tai, kad neva jis pagavo šlakį, padarė spėjimo ir prielaidų būdu. Nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą buvo apklausti asmenys: S. S., R. K. ir R. L., kurie patvirtino, kad šlakį sugavo S. S. ir jį atidavė pažįstamam A. U.. Institucijos argumentai, jog šių asmenų parodymai vertintini kritiškai, nes prieš penkis metus nagrinėtoje administracinėje byloje A. U. laikėsi analogiškos gynybinės pozicijos, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes asmens kaltė turi būti pagrįsta neabejotinais įrodymais, o ne vidiniu įsitikinimu, bet to, ankstesnio administracinio nusižengimo sudėtis buvo kita. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime yra nurodyta, kad konfiskuojami 4 vnt. žuvų, nors visur aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. U. sugavo tik 1 vienetą žuvies – šlakį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, skunde nurodo, jog A. U. pamiške ėjo link savo automobilio, kai prie jo be skiriamųjų ženklų sustojo automobilis, kuriame sėdėję asmenys pareikalavo parodyti, ką jis turi krepšyje. Kadangi asmenys neprisistatė, jie buvo be uniformų, A. U. išsigando ir pradėjo bėgti; asmenys jį vijosi mišku, reikalavo sustoti, todėl A. U., veikiamas savisaugos instinkto, nesustojo. Galų gale jį pasiviję aplinkos apsaugos darbuotojai jokių dokumentų su savimi neturėjo, todėl A. U. ir nepakluso jų reikalavimams. A. U. veiksmai šiuo atveju atitiko Konstitucijoje įtvirtintam ir Konstitucinio teismo praktikoje plėtojamam teisinio saugumo principui, t. y., kad negali bet kas be realaus teisinio pagrindo tikrinti jo dokumentus, daiktus, jį sulaikyti. Pagrįstai kyla abejonės, ar A. U. privalėjo paklusti privažiavusiems pareigūnams, kurių pagal išorinius požymius negalėjo identifikuoti kaip aplinkos apsaugos pareigūnų, atidaryti ir parodyti savo krepšio turinį. Jo atsakomybė paklusti reikalavimams galėjo atsirasti tik nuo to momento, kai pareigūnai būtų pateikė jam tarnybinius pažymėjimus. Be to, pareigūnai reikalavo parodyti A. U. krepšio turinį, jį persekiojo, kaip patys nurodė administracinio nusižengimo protokole – jį „sulaikė“ ir padarė poėmį, neturėdami tam teismo nutarties ir net nesurašydami protokolo ir patvarkymo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti 2025 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad A. U. patikrinimo metu visais įmanomais būdais bandė nuslėpti jo kurpinėje esantį turinę, nors ir pripažino vykdęs mėgėjišką žvejybą, tačiau Veiviržo upėje, tačiau teigė šlakio nepagavęs, o radęs pakrantės žolėse. Versija apie padovanotą žuvį ir atsiradusius liudininkus, iš kurių vienas – S. S., kuris prisipažino pagavęs meškere šlakį ir padovanojęs jį pareiškėjui, vertintina kritiškai. Identišką versiją pareiškėjas buvo pateikęs 2020 m. pateiktame skunde teismui, kur neigė žvejojęs Minijos upėje tuo metu draudžiamojoje žvejoti vietoje. Teismui pateikė analogišką versiją, neva jis Minijos upėje nežvejojo, o tai davęs netoliese esančiame Kartenos karjere. Savo teiginiams patvirtinti taip pat, kaip ir šiuo atveju, buvo suradęs du liudininkus, kurie teismo posėdyje liudijo, kad A. U. mėgėjišką žvejybą vykdė būtent minėtame karjere. Teismas tą kartą konstatavo, kad šių liudininkų parodymai buvo abstraktūs ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl nepaneigė anksčiau minėtų aplinkybių. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 24 d. patikrinimo metu A. U. net neužsiminė, kad žvejojant prie upės būtų sutikęs kitus asmenis, ir tuo labiau neužsiminė, kad šlakį, kurį jis išdorojęs nešėsi kuprinėje, būtų kažkas prie upės jam padovanojęs. Šios aplinkybės suponuoja neginčijamą išvadą, kad A. U., būdamas patyręs žvejys mėgėjas, ypač tokioje šlakių žvejyboje, neturėdamas teisės sužvejoti šlakį ir jo nedelsiant nepaleisti, jį sugavęs ir išdorojęs nešėsi kuprinėje link savo automobilio, o pakeliui buvo sustabdytas ir patikrintas aplinkos apsaugos pareigūnų (tai užfiksuota vaizdo įraše). Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, jog filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad pareigūnai buvo ir uniformuoti, ir turėjo skiriamuosius ženklus, ir pateikė jam savo tarnybinius pažymėjimus, tačiau pareiškėjas, bandydamas išvengti patikrinimo, net kelis kartus bandė pasišalinti, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti, bandė sugriebti ir sugadinti tarnybinę filmavimo kamerą. Po pareiškėjo apžiūros buvo surašytas apžiūros aktas, paimti draudžiami žvejybos įrankiai ir žuvis, laikantis ANK 599 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo elgesys patikrinimo metu vertintinas kaip sąmoningas siekis išvengti patikrinimo, nuslėpti kuprinės turinį ir taip išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. U. parodė, kad apie vidurdienį atvažiavo žvejoti prie Veiviržo upės; kurį laiką pažvejojęs, nieko nesugavęs, dar dienos metu ėjo keliuku, per petį persimetęs nešėsi krepšį, kuriame buvo meškerė ir 1 išdorotas šlakis, padalintas į 4 dalis. Jam einant, prie jo stabtelėjo sidabrinis nežymėtas automobilis, kuriame sėdintys asmenys jo paklausė kur jis eina, ką čia daro. Išsigandęs, kad gali būti užpultas, kai asmenys jo pirmą kartą paprašė sustoti, jis pasuko į mišką, po antro prašymo – pradėjo bėgti; nežinojo, kad tie žmonės aplinkosaugininkai, tuo metu negalėjo suprasti, ar jie yra uniformuoti. Kai jis pradėjo bėgti, vienas iš žmonių pradėjo bėgti paskui jį, šaukė, jog turi dujų balionėlį, kurį panaudos; po to suprato, kad jį vijosi du žmonės. Tada jis nustojo bėgti, tačiau kas vyko toliau neprisimena dėl streso, buvo išsigandęs. Prisimena, jog klausė žmonių kas jie tokie, tada vienas iš jų pasakė, kad eina atsinešti gamtosaugininko pažymėjimą. Iš streso paėmė pareigūno kamerą, dėl ko paskui atsiprašė. Aplinkos apsaugos pareigūnams iš pradžių nedavė savo asmens dokumento, nes jie jam neprisistatė, o tai pasirodė įtartina. Savo asmens tapatybės dokumentą parodė tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai; jeigu aplinkos apsaugos pareigūnai būtų prisistatė iškart, nebūtų išsigandęs ir būtų paklusęs jų reikalavimams. Atvažiavus policijos pareigūnams, parodė kur stovi jo automobilis; aplinkos apsaugos pareigūnas apžiūrėjo jo automobilį, kuriame rado vakarykštę lydeką. Krepšyje neštą išdorotą šlakį jam atidavė iš matymo pažįstamas S. S. prie Veiviržo upės. Jis pats tą dieną ten žvejojo; kadangi žvejyba spiningu nesėsli, žvejodamas vaikščiojo ir sutiko žvejojančius S.ir R.; kadangi jis pasakė, kad nieko nepagavo, S. pasiūlė pasiimti jo sužvejotą šlakį. Tą dieną jis pats turėjo leidimą žvejoti, tačiau leidimo pasiimti sužvejotą žuvį ne, nes jam tai neaktualu; jeigu pagauna didelę žuvį, ją nufotografuoja ir paleidžia. Pasiimtą šlakį jis nusinešė į aikštelę, esančią kitoje pusėje nei stovėjo jo automobilis, kadangi joje yra šiukšlinė, ir toje aikštelėje šlakį išdorojo. Kai prie jo privažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai, nuo tos vietos, iš kurios buvo paėmęs šlakį, buvo nuėjęs apie 3 km.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena Rusnėje, tačiau tądien gavo draugo pasiūlymą pažvejoti Veiviržo upėje ir taip prie jos atvažiavo. Tą dieną leidimų žvejoti ir pasiimti pagautą žuvį neturėjo. Meškerę jam davė R., ja jis pagavo vieną žuvį – šlakį, kurį numetė į žolę. Vėliau prie jo priėjo iš matymo pažįstamas A., kuris pasiguodė, kad nepagavo nei vienos žuvies, todėl jis jam pasiūlė pasiimti jo pagautą šlakį. Kadangi žvejoja iš sportinio intereso, žuvis jam nereikalinga, todėl ją atidavė ir pinigų už ją neprašė. A. šlakį įsidėjo į kuprinę ir nuėjo. Toje vietoje, kur žvejojo, jis buvo su R., kitame krante buvo dar vienas žvejys.

Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytojas R. K..

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. sausio 20 d. vykdė reidą ties Veiviržo upe, kurioje yra ribojama lašišų ir šlakių žvejyba. Apie 15 val. su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie upės, pavaikščiojo paupiu ir važiuodami nuo upės pastebėjo einantį žmogų, kuris vilkėjo specifinę aprangą (kamufliažinėmis kelnėmis, guminiais batais), kurią vilki žvejai. Jis su kolega privažiavo prie minėto žmogaus ir bandė jį pašnekinti. Iš pradžių neprisistatė, kad yra aplinkos apsaugos pareigūnai, pirma paklausė kur jis eina, ką čia veikia. Žmogaus reakcija buvo keista, jis pradėjo klausti, ko jie nori, ar negali jis čia vaikščioti ir pan. Tada jis su kolega išlipo iš automobilio, prisistatė, paprašė asmens, kad jis sustotų, tačiau žmogus nelabai jų klausė, prašė parodyti pažymėjimus. Jo kolega pažymėjimą turėjo ir parodė iškart, o jis savąjį buvo palikęs automobilyje, todėl nuėjo jį pasiimti; pažymi, jog abu su kolega buvo liemenėmis, ant kurių buvo skiriamieji ženklai, pritvirtinta filmavimo kamera. Nuėjęs iki automobilio, susirado ir pasiėmė pažymėjimą, o kad greičiau grįžtų atgal prie to asmens ir kolegos, įsėdo į automobilį, įsijungė kamerą ir juos pasivijo. Išlipęs iš automobilio parodė asmeniui savo pažymėjimą, tačiau jis į jį ne nepažiūrėjo ir pradėjo bėgti, todėl jį jie vijosi. Kai pasivijo, R. S. pareiškėjo paprašė, kad jis parodytų daiktamaišio turinį; jame rado meškerę, baltos spalvos virvę ir išdorotą šlakį, kuris buvo padalintas į 4 dalis. Bandė dar kalbėtis su tuo asmeniu, bet jis viską metė ir vėl pradėjo bėgti, todėl pareigūnams teko jį persekioti, bėgti iš paskos per laukus. Kai vėl jį pasivijo, jam pasakė, kad jis yra filmuojamas ir bet kokiu atveju bus nustatyta jo tapatybė. Tada žmogus sugriebė R. S. prie krūtinės pritvirtintą vaizdo kamerą, numetė ją ant žemės ir norėjo sutrypti koja, tačiau nesėkmingai, liudytojas jį nustūmė. Tada R. S. iškvietė policijos pareigūnus, kad padėtų nustatyti asmens tapatybę. Įspėjo asmenį, jog jeigu jis nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų, jam gali grėsti administracinė atsakomybė. Kai atvyko pareigūnai, jie paėmė asmens dokumentą ir palydėjo iki asmens automobilio. Jis pats informavo asmenį, kad norės apžiūrėti jo automobilį, asmuo neprieštaravo; automobilio salono gale rado kibirą su išdorota lydeka. Automobilis, su kuriuo buvo atvykę, buvo nežymėtas, tai leidžia aplinkos apsaugos tarnybos taisyklės ir tokiais automobiliais pareigūnai naudojasi tam, kad nebūtų iš toli pastebėti, galėtų patikrinti žvejų sąžiningumą. Asmuo įvykio vietoje apie žuvies sužvejojimo ar gavimo dovanai nieko nesakė, ant protokolų nepasirašė, todėl jam buvo išrašytas šaukimas atvykti kitą dieną į aplinkos apsaugos tarnybą administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Kai jis atvažiavo, kartu su juo atvyko dar trys asmenys, kurie atsivežė ranka surašytus paaiškinimus. Jų paaiškinimai buvo priimti į bylą, tačiau šie asmenys buvo apklausti ir žodžiu, jie davė nerišlius parodymus apie žvejojimą, atvykimą į žvejybos vietą ir kitas aplinkybes. Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas leidžia pažeidėjo sulaikymo metu ir specialiųjų priemonių panaudojimą, ir meškerės bei neteisėtai sugautos žuvies paėmimą, užpildant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, ne tik darant poėmį, kuris turi būti sankcionuotas teisėjo.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė, prašė tenkinti visiškai arba bent iš dalies, nutraukiant administracinę teiseną pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Akcentavo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai šiuo atveju nenustatė ANK 291 straipsnio 4 dalies, kuri yra blanketinė norma, nukreipianti į mėgėjų žvejybos taisykles, objektyviųjų požymių visumos A. U. veiksmuose, t. y., nenustatė, kad būtent A. U. žvejodamas sugavo šlakį; jie tik padarė tokią prielaidą. Apklausti liudytojai patvirtino, kad žuvį sugavo S., o tai reiškia, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo nepadarė. Apklaustas pareigūnas teigė, jog liudytojai galimai meluoja ir duoda neteisingus parodymus, tačiau visos jų nurodytos aplinkybės sutapo. Šiuo atveju pareigūnai taip pat pažeidė ir ANK 598 straipsnio 1 dalį, kadangi jie sulaikė asmenį, tikrino jo daiktus, dokumentus, nors tokiam poėmiui turi būti teismo nutartis (šiuo atveju jos nebuvo). Be to, pareigūnai patys netinkamai vykdė savo pareigas; jie pirma paklausė pareiškėjo kur jis eina, ką veikia, o tik paskui parodė tarnybinius pažymėjimus ir prisistatė. Pareigūnas sąžiningai pasakė, jog sėdint automobilyje ant jų aprangos esančių skiriamųjų ženklų pro langą šalia einančiam žmogui nesimato; automobilis taip pat buvo be skiriamųjų ženklų. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog A. U. veiksmuose nėra administracinės atsakomybės pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, o administracinė teisena pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį galėjo prasidėti tik tada, kai pareigūnai parodė savo pažymėjimus, o pareiškėjas toliau nevykdė reikalavimų.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti priimtą nutarimą be pakeitimų ir skundo netenkinti. Papildomai parodė, kad liudytojas R. K. parodė visai kitą zoną, kurioje sutiko pareiškėją prie upės, nei nurodė pareiškėjas, pastarasis rodė visą Veiviržo upę, konkretesnės vietos parodyti negalėjo. Neįtikėtini iš liudytojo S. S. parodymai, jog jis pirmą kartą žvejojo Veiviržo upėje šlakius su draugo meškere; o pagavęs šlakį jį atidavė kitam asmeniui; tokią žuvį retai kas dovanojo mažai pažįstamam asmeniui. Liudytojas R. K. nurodė, jog iš Rusnės važiavo į Veiviržo upę gaudyti lydekų, tai yra neįtikėtina, nes lydekos daugiausia gaudomos Rusnėje. Be to, pareiškėjas sakė, jog pasiimtą šlakį nusinešė į nuošalią vietą išdoroti būtent dėl to, kad ten yra šiukšlinė, tačiau – į priešingą pusę nuo savo automobilio palikimo vietos, nors jame esančiai lydekai išdoroti buvo radęs kitą vietą. Visa tai rodo, jog šios versijos yra iškeltos tik tam, kad pareiškėjas išvengtų administracinės atsakomybės. Dėl ANK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, tai vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jos pareiškėjas tris kartus bandė pabėgti, o pareigūnai turėjo jį vytis; pareiškėjas jau žinodamas, kad asmenys yra pareigūnai, vis tiek nevykdė reikalavimų pateikti dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad A. U. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 24 d., 15.20 val., žvejojo spiningu Vieviržo upėje, Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, ties Šilininkų k., Saugų šen., Šilutės r., ir sugautą žuvį – šlakį – išdorojo ir pasiėmė su savimi. Be to, jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų: atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelis kartus bandė pasišalinti ir išvengti patikrinimo, bandė sugriebti ir sugadinti tarnybinę vaizdo filmavimo kamerą „BodyCam“. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435, 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 900 Eur bauda. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9, 9.1, 11,r 11.2 punkto 11.2.2 punktus.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje

ANK 291 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 600 Eur iki 1 500 Eur. ANK 291 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus).

Mėgėjų žvejybos taisyklių 9.1. papunktyje numatyta, jog draudžiama žvejoti naudojant <...> ne mėgėjų žvejybos įrankius, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama, ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto reikalavimus, žvejoti (...) šlakius. 11.2.2 papunktyje nurodyta, jog draudžiama gaudyti šlakius (Salmo trutta trutta).

Nors pareiškėjas ginčija kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2025 m. sausio 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad A. U. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Pasak pareiškėjo, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis Veiviržo upėje, Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, spiningu sužvejojo žuvį – šlakį ir ją išdorojęs pasiėmė su savimi. Sutiktina, kad byloje nėra tiesioginių jo kaltę dėl neteisėtos žvejybos patvirtinančių įrodymų, tačiau joje surinkta netiesioginių įrodymų visuma patvirtina šio administracinio nusižengimo protokole ir nutarime dėl jo nurodytas aplinkybes. A. U. savo pareigas atliekančių pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytą tvarką pareigūnų buvo sustabdytas jau einantis nuo žvejybos vietos, tačiau su pagrindiniais įkalčiais – spiningu ir jau išdorota žuvimi – šlakiu. Pats A. U. pripažino, kad turėjo įsigijęs tik leidimą žvejoti, leidimo pasiimti sugautą vertingą žuvį (šlakį) tą dieną jis neturėjo. Sustabdytas pareigūnų, jis atsisakė parodyti jiems, ką nešasi krepšyje, nei iškart, nei išvis kada nors tą dieną nepasakė jiems, kad tą žuvį gavo iš pažįstamo asmens, nenuvedė jų prie to asmens, kad būtų galima patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, o pradėjo bėgti nuo pareigūnų, priekaištauti jį pasivijusiam, prisistačiusiam ir mandagiai su juo bendravusiam R. S. dėl jo persekiojimo, spėlioti, kokio dydžio žala iš jo bus išieškoma dėl to šlakio sugavimo, nuplėšė ir bandė sugadinti R. S. tarnybinę kamerą, kai šis nurodė, kad viskas yra nufilmuota, o paskui tvirtino, kad to nedarė, kamera nukritusi be jo veiksmų. Iš šia vaizdo kamera įrašyto A. U. ir R. S. pokalbio nustatyta, kad A. U. pats yra buvęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tad akivaizdu, kad jis turėjo žinoti ir žinojo ne tik tai, kad už tokios žuvies sugavimą įvykio metu ir įvykio vietoje yra numatyta administracinė ir materialinė atsakomybė, bet ir būdus, kaip pažeidėjai paprastai bando jos išvengti, ir jais įžūliai naudojosi, įskaitant ir trijų asmenų, sutikusių net savo atsakomybės (S. S.) sąskaita patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, susiradimą, bendros versijos su jais sugalvojimą ir suderinimą, ignoruodamas net ir šiems asmenims galinčią kilti atsakomybę už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui. Nors A. U. ir jo atstovė prašė teismą remtis liudytojų S. S., R. K. ir neva juos atvežusio R. L. parodymais ir jų pagrindu pripažinti pareigūnų priimtą nutarimą neteisėtu, tai, kad šie asmenys ir su jais susijusios itin svarbios šlakio sužvejojimo aplinkybės nebuvo nurodytos įvykio vietoje, o visus juos į Aplinkos apsaugos tarnybą, kur pats buvo iškviestas protokolo surašymui, atsivežė pats A. U., teismo vertinama kaip jų liudijimų teisingumą ir patikimumą paneigiančios aplinkybės ir todėl šiais liudijimais nesiremiama.

Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti Institucijos specialisto, atlikusio savo tarnybines pareigas, paaiškinimu; bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad specialistas, užfiksavęs aplinkosauginį pažeidimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų šališkas ar subjektyvus; duomenų, kad iki įvykio jis būtų pažinojęs pareiškėją, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Tai, kad A. U. padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai medžiaga, teisme kaip liudytojo apklausto specialisto R. S. parodymai, kita byloje surinkta medžiaga. Visi šie duomenys patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą, sistemą ir patvirtindami, kad A. U. veikoje yra ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nors pareiškėjo atstovė prašė pripažinti esminiais šio administracinio nusižengimo tyrimo pažeidimais tai, kad spiningas ir į gabalus sudalintas šlakis iš A. U. buvo paimtas įvykio vietoje, surašant daiktų paėmimo protokolą, o ne atliekant poėmio veiksmą, o apklausiant jį ir liudytojus Institucijos patalpose, dalyvavo ne vienas, o du pareigūnai, teismas dėl to neturi pagrindo konstatuoti esminių proceso pažeidimų ir keisti savo pozicijos. Aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, turi teisę paimti administracinių nusižengimų priemones ir objektus ne tik atlikdami poėmio veiksmą, kuriam yra reikalinga iki ar po jo atlikimo gauta teismo sankcija, bet ir sudarydami daiktų ir dokumentų paėmimo įvykio vietoje protokolą; tai šiuo atveju ir buvo padaryta, o šiame protokole nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pareigūnų, atlikusių šį veiksmą, parodymai, bet ir objektyvus įrodymas – filmuota medžiaga. Pats A. U. taip pat neginčijo savo krepšyje turėjęs į keturis gabalus sudalintą žuvį (šlakį) ir spiningą, kurie ir buvo iš jo paimti, surašant daiktų paėmimo protokolą. Tai, kad jame buvo nurodyta, kad paimta 4 vnt. žuvies (šlakio), o vėliau paaiškėjo, kad žuvis buvo viena, tik sudalinta į keturias dalis, teismas vertina kaip netikslumą, pašalintą kitais byloje surinktais įrodymais. Dėl pareiškėjo ir jo atsivežtų į Aplinkos apsaugos agentūrą liudytojų apklausų teisėtumo teismui taip pat nekyla abejonių; šie veiksmai taip pat buvo nufilmuoti ir teismas remiasi šios filmuotos medžiagos, apklausų metu surašytų protokolų ir teisme apklaustų pareiškėjo bei liudytojų parodymų visuma, konstatuodamas, kad tokios apklausos protokoluose nurodytu laiku ir vietoje įvyko, asmenų duoti paaiškinimai buvo užfiksuoti raštu ir vaizdu, o tai, kad jas atliko ne vienas, o du Institucijos pareigūnai, teismas vertina kaip neesminį procesinį pažeidimą, siūlydamas Institucijai atkreipti į tai dėmesį, tobulinant savo darbo kokybę ateityje.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje

ANK 505 straipsnio 1 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, t. y. administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą. Iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas R. S. teisme duotų parodymų, pareigūnų tarnybinių pranešimų bei vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos nustatyta, jog pareigūnai, įtarę, kad A. U. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, išlipę iš automobilio prisistatė ir paprašė A. U., kad jis sustotų ir parodytų ką nešasi savo krepšyje, tačiau jis pradėjo nuo jų bėgti. Aplinkos apsaugos pareigūnams sulaikius A. U., pastarasis parodė savo krepšio turinį, tačiau vėl pradėjo bėgti nuo pareigūnų. Pareigūnams vėl sulaikius asmenį, nurodant, jog pareigūnas turi dujų balionėlį, kuris gali būti panaudotas, ir, kad jis yra filmuojamas pareigūno „body“ kamera, A. U. bandė sugadinti „body“ kamerą, numesdamas ją ant žemės ir bandydamas sutrypti koja. Galiausiai, aplinkos apsaugos pareigūnams paprašius pateikti asmens dokumentą, A. U. tai daryti atsisakė ir dokumentą pateikė tik atvykus policijos pareigūnams. Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo aišku, ar asmenys tikrai yra aplinkos apaugos pareigūnai, kadangi jie neparodė pažymėjimo bei galimai buvo be uniformų, su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, jo atsakomybės neeliminuoja. Iš bylos duomenų yra nustatyta, kad pareiškėjui aplinkos apsaugos pareigūnai buvo uniformuoti ir bent jau tada, kad jie abu išlipo iš automobilio ir priėjo prie A. U., jis turėjo galimybę tai pamatyti ir pamatė. Taip pat byloje užfiksuota, kad pareigūnai pateikė savo tarnybinius pažymėjimus ir prisistatė dar iki pirmo jo bandymo pabėgti, taigi nuo tada pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir jie turėjo būti vykdomi, tačiau gausiais ir įvairiais aukščiau nurodytais veiksmais ir neveikimu A. U. jų nevykdė, nors ir kaip žvejys mėgėjas, turintis vadovautis Mėgėjiškos žvejybos taisyklių reikalavimais, ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimais, galiausiai – kaip buvęs neetatinis aplinkos apsaugos tarnybos inspektorius turėjo žinoti šių reikalavimų teisėtumą ir privalomumą. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu iš dalies sutiko, jog pareiškėjas nepaklusdamas aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimams, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui nekyla visiškai jokių abejonių dėl to, jog A. U. suprato, kad jis kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų – nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-416-2025 administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas, priimtas teisėtai, yra pagrįstas, panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. U. atstovės pateiktas skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. U. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-416-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.