Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2024-06-12 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2024-06-12 nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 560 straipsnio 2 dalį – 210 Eur bauda už tai, kad jis nuo 2024-04-22 08.00 val. iki 2024-04-22 09.00 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus nurodymo ir be pateisinamosios priežasties 2024-04-22 09.00 val. neatvyko į krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą (duomenys neskelbtini) pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo karo tarnybai.

Skundu A. S. prašo panaikinti Institucijos 2024-06-12 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad Institucijai 2023-02-06 buvo pateikęs prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau - tarnyba) atidėjimo. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisija 2023-04-06 priėmė sprendimą ir tarnybos neatidėjo, tačiau minėtas sprendimas buvo apskųstas krašto apsaugos ministrui, sprendime išdėstyti prašymo motyvai, argumentai. Krašto apsaugos ministras 2023-05-08 sprendimu jo skundą atmetė. Vėliau skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas). 2023-06-15 dieną jam buvo persiųstas susipažinimui Institucijos pateiktas atsiliepimas. Iki 2024-07-01 dienos jokio teismo sprendimo šioje byloje negavo, darė išvadą, kad byla vis dar teisme neišnagrinėta. Ginčas neišnagrinėtas ir jis bei Institucija negali laikytis pozicijos, kad kažkuri ginčo šalis yra absoliučiai teisi. Jam yra žinoma Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Tačiau jo atveju susiklosto ydinga situacija: 1) jis laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas tarnybą atidėti, nes jo asmeniniams interesams būtų padaryta neproporcingai didelė žala; 2) kita ginčo šalis laikosi pozicijos, kad tarnybos atidėti nėra teisinio pagrindo. Tarp šalių kilo ginčas, kurį šiuo metu vis dar nagrinėja teismas; 3) Klaipėdos KPKT jį patraukė administracinėn atsakomybėn ir taip verčia atvykti į tarnybą; 4) jeigu jis atvyktų į tarnybą ir jei jam atliekant tarnybą Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. 12-9892-872/2023 priimtų sprendimą, kad visgi yra (buvo) teisinis pagrindas jam tarnybą atidėti, iš esmės toks teismo sprendimas neįgauna jokios juridinės galios, nes jis tarnybą jau atlieka, o gali būti ir tokia situacija, kad jis tarnybą apskritai jau būtų pabaigęs (atlikęs). Jo individualios veiklos pajamos kiekvieną mėnesį sudaro apie 8000 Eur, todėl turi spręsti, kaip išlaikyti verslą ir pajamas atliekant tarnybą. Klaipėdos KPKT neturėtų traukti jo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnį tol, kol teismas nepriėmė sprendimo: yra ar nėra teisinis pagrindas dėl tarnybos atidėjimo. Pareiškėjas tikisi, kad jo situacija yra specifinė ir teismas priims sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą dėl tarnybos atidėjimo. Pareiškėjas savo prašyme dėl tarnybos atidėjimo nurodė ne abstrakčius teiginius, bet aplinkybes ir faktus, kuriuos vertinant individualiai, pareiškėjui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Taigi pareiškėjas ir dabar laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas atidėti tarnybą. Iš esmės šiuo klausimu dar net nepasisakė Regioninis administracinis teismas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jį patraukti administracinėn atsakomybėn nebuvo teisinio pagrindo. Mano, kad šiuo atveju palikus galioti paskirtą baudą už ANK 560 straipsnio 2 dalyje neva įvykdytą nusižengimą (nesvarbu kokio dydžio bauda paskirta), administracinės nuobaudos paskirtis nebus pasiekta, nes jis nepadarė pažeidimo ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn be jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į išskirtines bylos aplinkybes, kadangi, kaip jau buvo minėta, ginčas dėl tarnybos atidėjimo yra teisme ir vis dar neišnagrinėtas, pareiškėjas tikėjosi, kad teismas sprendimą priims greičiau, bet pareiškėjas ir toliau yra įsitikinęs, kad yra teisinis pagrindas tarnybą atidėti. Taip pat jam nėra aišku, kodėl jam buvo paskirta maksimali bauda (210 Eur), nors nutarime nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime visiškai nėra motyvuota, kodėl šiuo atveju turi būti skiriama maksimali bauda. Nutarime nenurodžius tokios maksimalios baudos skyrimo pagrindų ir motyvų, pareiškėjas neturi galimybės tų motyvų ginčyti. Šiuo atveju nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bet jam vis tiek paskirta pati griežčiausia bauda, kuri tikrai nėra proporcinga, sąžininga ir teisinga.

Institucija atsiliepimu prašo A. S. skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2024-01-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ asmuo buvo įrašytas į Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmeniui šaukimo nurodymas pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas automatiškai per Karo prievolininkų registrą ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.karys.lt/, 2024 metų karo prievolininkų sąraše. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdydamas šaukimo nurodymą asmuo turėjo pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2024-01-22. Asmuo iki nurodytos datos duomenų nepateikė, ši veika kvalifikuotina kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, numatytas ANK 560 straipsnyje. 2024-04-05 pareiškėjas el. paštu informavo, jog jo kontaktiniai duomenys nepasikeitė, tą pačią dieną buvo išsiųstas šaukimo nurodymas ir siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-04-22 atvykti į Lietuvos kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisiją pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip pat šaukimo nurodymas 2024-04-22 atvykti į sveikatos patikrinimą buvo suformuotas ir paskelbtas viešai. Asmuo nurodytą dieną pasitikrinti sveikatos neatvyko. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ŠAANT) buvo išsiųstas 2024-04-24 asmens el. paštu. Jame nurodytas atvykimo laikas - 2024-05-07. 2024-05-07 asmuo neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė. Kadangi administracinis nusižengimas padarytas, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, asmuo padarė pakartotinį nusižengimą, pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, asmeniui nedalyvaujant 2024-05-09 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas asmens el. paštu. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2024-06-12, viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas (duomenys neskelbtini)2024, kuriuo asmeniui paskirta 210 Eur dydžio bauda. Nutarimas išsiųstas 2024-06-12 asmens el. paštu. Asmuo karo prievolininko pareigų nevykdo nuo 2021-10-13, administracinė teisena už karo prievolininko pareigų nevykdymą pagal ANK 560 straipsnį taikyta jau šeštą kartą.

Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos ir pateikto skundo nurodė, kad asmuo 2023 m. kreipėsi su prašymu atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu sudaryta Atrankos komisija, įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes ir pagrindžiančius dokumentus, 2023-04-06 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos. Asmuo dėl šio sprendimo pateikė skundą krašto apsaugos ministrui, atsakinga komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2023-05-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Atrankos komisija tinkamai išnagrinėjo asmens prašymą ir nutarė Atrankos komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Dėl priimtų sprendimų neatidėti privalomąją pradinę karo tarnybą asmuo pateikė skundą teismui. Regionų administracinio teismo 2024-06-13 sprendimu asmens skundas atmestas kaip nepagrįstas (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Papildomai informavo, kad vadovaujantis KPI 38 straipsnio 4 dalimi karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Kadangi asmeniui tarnyba nebuvo atidėta, asmuo privalo vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos duodamus šaukimo nurodymus.

A. S. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Teigė, kad laukė teismo sprendimo, todėl nevykdė nurodymų, susijusių su karo prievolininko pareigų vykdymu.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, apie posėdžio laiką bei vietą Institucijai pranešta tinkamai, todėl teismas bylą išnagrinėjo Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. pateko į Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmeniui šaukimo nurodymas pateikti karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – KPKT) reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas automatiškai per Karo prievolininkų registrą ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.karys.lt/, 2024 metų karo prievolininkų sąraše. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir, vykdydamas šaukimo nurodymą, A. S. turėjo pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2024-01-22. Asmuo iki nurodytos datos duomenų nepateikė. 2024-04-05 A. S. buvo išsiųstas šaukimo nurodymas ir siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-04-22 atvykti į Lietuvos kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisiją pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip pat šaukimo nurodymas 2024-04-22 atvykti į sveikatos patikrinimą buvo suformuotas ir paskelbtas viešai. Asmuo nurodytą dieną pasitikrinti sveikatos neatvyko. Dėl šių aplinkybių ir buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas) ir priimtas skundžiamas 2024 m. birželio 12 d. nutarimas, kurio teisėtumą pareiškėjas ginčija šioje byloje. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad A. S. veiksmuose pagrįstai konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

ANK 560 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymą, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą. ANK 560 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

A. S. šioje byloje yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį už karo prievolininko pareigų nevykdymą, padarytą pakartotinai. Šiuo atveju, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turėjo būti nustatytas bent vienos iš Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytos karo prievolininko pareigos nevykdymas ir konstatuota, kad veika padaryta pakartotinai.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja karo prievolininkus pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Nagrinėjamu atveju 2024-04-05 A. S. buvo išsiųstas pakartotinis šaukimo nurodymas ir siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-04-22 atvykti į Lietuvos kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisiją pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo karo tarnybai, tačiau asmuo neatvyko. Objektyvių priežasčių, dėl kurių neatvyko, jis nenurodė. Toks šaukimas su nurodymais A. S. 2024 metais buvo siunčiamas antrą kartą ir A. S. pakartotinai nurodymo reikalavimų nevykdė.

Pats A. S. pripažįsta ir neginčija fakto, jog jis nuo 2024-04-09 08.00 val. iki 2024-04-22 09.00 val., nevykdė Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus nurodymų ir 2024-04-22 09.00 val. neatvyko į krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti sveikatos dėl tinkamumo karo tarnybai. A. S. skundžiamo nutarimo teisėtumą ginčija remdamasis argumentu, kad gali susiklostyti ydinga situacija, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkins jo skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024-05-06 nutarties dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimo ir gali pripažinti, jog buvo teisinis pagrindas tarnybą atidėti, tačiau tarnybą tuo metu jis gali jau būti iš dalies ar visiškai atlikęs. Tokiu atveju teismo sprendimas dėl tarnybos atidėjimo neturėtų jokios juridinės galios, nes labai realu, kad jis tarnybą apskritai bus atlikęs, o jam dėl to bus padaryta asmeninė turtinė ar neturtinė žala.

Kaip matyti iš bylos, prie bylos medžiagos buvo prijungta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo teiginiai dėl ateityje kilsiančios neproporcingai didelės žalos ir ydingos situacijos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti tokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo A. S. atskirasis skundas buvo atmestas, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartis palikta nepakeista (b. l. 52-56).

Taigi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jau yra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo, kuriuo buvo ginčijamas sprendimo neatidėti karo prievolės vykdymo A. S. teisėtumas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju asmens skundo pateikimas ir sprendimo dėl tokio skundo priėmimas iš esmės neturi jokios reikšmės sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį atsakomybės klausimą.

Nors pareiškėjas iš esmės ginčija Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atliktų veiksmų siunčiant jam šaukimą ir nurodymus, susijusius su karo prievole, teisėtumą, tačiau skundo turinys patvirtina, kad A. S. yra žinoma, jog pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Pareiškėjas, nors ir žino, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, tačiau kreipimąsi į teismą su skundu dėl sprendimo neatidėti jam karo prievolės vykdymo jis vis tiek nepagrįstai prašo vertinti pateisinančia svarbia karo prievolininko pareigų nevykdymo priežastimi.

Pareiškėjas nurodydamas, kad teismo sprendimas dėl tarnybos atidėjimo neturėtų jokios juridinės galios, nes labai realu, kad jis tarnybą apskritai būtų atlikęs, o jam dėl to būtų padaryta asmeninė turtinė ar neturtinė žala, šiuo atveju akcentuoja savo asmeninę teisę atidėti karinę tarnybą, nepagrįstai siekdamas paneigti savo pareigą vykdyti karo prievolę. Tačiau, kaip teisingai pažymima atsiliepime į skundą, prašymo atidėti tarnybą patenkinimas iš esmės nepaneigia asmens pareigos atlikti karo prievolę. Teismas pažymi, kad galimi finansiniai nuostoliai ir kiti neigiami padariniai, kuriuos asmuo gali patirti dėl privalomos karo prievolės atlikimo, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 3 dalį nėra laikomi karo prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančiomis priežastimis. Be to, galima pareiškėjo nurodyta turtinė ar neturtinė žala galėtų kilti iš įstatyme jam ir kitiems karo prievolininkams įtvirtintos pareigos vykdyti karo prievolę, o ne iš sprendimo (ne)atidėti karo prievolės vykdymo terminą.

Net teismui ir priėmus sprendimą pripažinti, kad karo prievolė turėjo būti atidėta, o pareiškėjas jau būtų atlikęs karo prievolę, toks sprendimas, priešingai nei teigiama skunde, turėtų juridinę galią, nes būtų konstatuota, kad buvo pagrindas atidėti karo prievolės vykdymo terminą ir pareiškėjas įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl galimo jo teisių pažeidimo. Tačiau, kaip jau minėta, toks teismo sprendimas iš esmės nepaneigtų pareiškėjo pareigos atlikti karo prievolę ir vykdyti visas įstatyme numatytas karo prievolininko pareigas. Įstatyme įtvirtintas sąrašas priežasčių, dėl kurių yra pateisinamas karo prievolės nevykdymas, yra baigtinis (Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo nurodytos priežastys, kurias jis prašo pripažinti svarbiomis nepatenka į šį sąrašą. Tokiu būdu pareiškėjas nepagrįstai prašo teismo svarbiomis karo prievolės nevykdymo priežastimis pripažinti įstatyme nenumatytas priežastis.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimai, susiję A. S. karo prievolės vykdymu, buvo priimti pagrįstai, o skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo, A. S. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nepagrįstai paskirtas maksimalus 560 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos dydis – 210 eurų, nors nutarime nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarimas nemotyvuotas, kodėl pareiškėjui skirtas nurodyto straipsnio numatytas didžiausias baudos dydis.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Už ANK 560 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta nuo 90 iki 210 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta nei A. S. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuotas skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydis. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirta maksimali straipsnyje nurodyta nuobauda. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Parenkant A. S. skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad teismas nenustatė nei A. S. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad kaip ydinga vertintina tokia ne teismo tvarka skundžiamą nutarimą šioje byloje priėmusios Institucijos taikoma praktika, kai atsiliepime į skundą nurodant, kad priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinėn atsakomybėn už analogišką nusižengimą yra traukiamas jau šeštą kartą, tačiau tokia aplinkybė skundžiamame nutarime yra nenurodyta ir jos reikšmingumas nustatant skiriamos nuobaudos dydį yra visiškai neaptariamas. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nenurodyti jokie kiti būtent tokios nuobaudos paskyrimą pagrindžiantys motyvai. Juos galima tik numanyti analizuojant bylos medžiagą.

Remiantis ANK 36 straipsnio 2 dalimi, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo pakartotinumas ANK 560 straipsnio 2 dalyje nurodytas kaip šio nusižengimo požymis, siekiant asmeniui skirti maksimalų baudos dydį, skundžiamame nutarime turėjo būti nurodyti tokios nuobaudos skyrimo motyvai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Skundžiamame nutarime konstatavus, kad nenustatytos nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį lengvinančios, nei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, maksimali bauda paskirta nepagrįstai, nesilaikant ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau daugiau jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, požymiai ir jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau nepagrįstai paskirta maksimalaus dydžio bauda. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant skundžiamą nutarimą ir paskiriant A. S. baudą, kurios dydis siekia sankcijoje numatyto baudos dydžio vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. nutarimą ir A. S. už ANK 560 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 210 eurų dydžio baudą sumažinti iki 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.