- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-06
- Bylos Nr.
- 1-909-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32094-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- E. K., A. M.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Rima Šmigelskytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kėdainiai, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K., 2017 m. birželio 26 d. apie 15 val. 00 min., Kėdainių mieste, J. B. gatvėje, prie 91 namo, kelio Cinkiškis-Kėdainiai-Aristava sankryžoje, vairuodamas automobilį VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę ne sankryžoje, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (KET 109 p.), nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio "F. M." valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., kurį vairavo N. V. ir į jį trenkėsi, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio "F. M." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei automobilio VAZ 21061 keleiviai E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti kaltinime nurodyta data 2017-06-26, apie 15.00 valandą, jis savo automobiliu VAZ 21061, su žmona E. K. važiavo pagrindine J. B. gatve, nuo miesto centro, į prekybos centrą "Senukai". Važiuodamas J. B. gatve, privažiavęs posūkį į prekybos centrą "Senukai, sustojo, praleido keturis iš priekio atvažiuojančius automobilius. Pravažiavus automobiliams suko į kairę pusę, įsukus į priešpriešinę eismo juostą, pamatė iš dešinės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, todėl sustojo priešingoje eismo juostoje ir iš karto pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Kas vyko toliau neatsimena, nes trumpam buvo praradęs sąmonę. Žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Sutinka sumokėti nukentėjusiajam A. M. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo per 10 mėnesių.
Gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais:
pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 4-5);
tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 16);
policijos suvestiniu išrašu (1 t., b. l. 18-20);
įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra, Kėdainių mieste, J. B. gatvėje, prie 91 namo, kelio Cinkiškis-Kėdainiai-Aristava sankryžoje. Užfiksuoti automobiliai VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir "F. M." valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų išsidėstymas kelyje, apgadinimai, padarytos nuotraukos ( 1 t., b. l. 21-35);
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu paimta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, užfiksavusį eismo įvykį ( 1 t., b. l. 36-38). Skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota kaip transporto priemonė VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę, nepraleidžia iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir ją trenkiasi (1 t., b. l. 39-43).
apžiūrėta transporto priemonė „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pagal pakvitavimą gražintas savininkui V. P. ( 1 t., b. l. 49-53);
apžiūrėta transporto priemonė VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pagal pakvitavimą gražintas savininkui A. K. ( 1 t., b. l. 66-69).
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaltinamasis pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, iš kurios matyti, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus techninė apžiūra galioja iki 2019-01-11; privalomojo draudimo sutarties kopija iš kurios matyti, kad automobilis VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2017-06-26 iki 2018-06-25 (1 t., b. l. 72-77).
VĮ Regitra išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis VAZ 21061 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (1 t., b. l. 79).
N. V. neblaivumo nustatymo kvitas, rezultatas - 0,0 promilės ( 1 t., b. l. 80).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad N. V.kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1 t., b.l. 84);
Liudytojo N. V. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2017-06-26 apie 15.00 val., V. P. priklausančiu automobiliu „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė nepažįstamus asmenis. Važiuojant pagrindine J. B. gatve, Kėdainių mieste, prie prekybos centro „Senukai“, ties sankryža, prieš jį iš priepriešinės eismo juostos staiga pradėjo sukti „VAZ“ markės automobilis į kairę pusę. Pastebėjus sukantį automobilį „VAZ“ jis nespėjo sustabdyti. „VAZ“ markės automobilis trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės šoną. Tuo metu automobilyje važiavo trys jam nepažįstami vyriškiai, kuris vienas iš jų sėdėjęs automobilio priekinėje keleivio vietoje buvo sužeistas. Įvykio metu jis buvo blaivas, pats nenukentėjo. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės ( 1 t., b. l. 87-89).
Nukentėjusiojo A. M. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2017-06-26 kartu su savo bendradarbiais J. L. ir Leonu, kurio pavardės nežino, važiavo automobiliu „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vieno remontuojamo objekto į kitą. Juos vežė nepažįstamas vairuotojas. Važiuojant pagrindine J. B. gatve, jis sėdėdamas automobilio priekinėje keleivio vietoje, buvo atsisukęs į automobilio galą ir bendravo su kolegomis, kai tuo tarpu pajuto smūgį į automobilio priekį ir tik tuomet suprato, kad įvyko eismo įvykis. Po smūgio jis negalėjo išlipti iš automobilio, kadangi buvo prispaustos jo kojos. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis pasakyti negalintis, kadangi jis nežiūrėjo į kelią. Po įvykio jis buvo išvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau į Kauno klinikas. Apie tai, kad vaikinas kuris vairavo automobilį neturėjo vairuotojo pažymėjimo nieko nežinojo (1 t., b. l. 120-123).
specialisto išvada Nr. G2614/2017 (02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. b. l. 129);
nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2017-06-26 apie 15.00 val., kartu su savo vyru A. K., jo vairuojamu automobiliu „VAZ 21061“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Kėdainių miesto centro į prekybos centrą „Senukai“. Jos vyrui A. K. važiuojant pagrindine gatve, netoli prekybos centro „Senukai“, bei sustojus, iš priekio praleidus atvažiuojančius automobilius, jis suko į kairę pusę ir nuo šio momento daugiau nieko neatsimena. Kada jos vyras suko į kairę pusę, ji jokių automobilių nepastebėjo. Ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje. Po įvykio atgavo sąmone tik tuo metu, kada atvyko greitosios medicinos pagalba. Iš įvykio vietos greitosios medicinos pagalbos buvo išvežta į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau į Kauno klinikas ( 1 t., b. l. 134-136).
specialisto išvada Nr. G2617/2017 (02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. b. l. 141);
liudytojo J. L. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2017-06-26 kartu su savo bendradarbiais A. M.ir Leonu, važiavo automobiliu „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vieno remontuojamo objekto į kitą. Juos vežė nepažįstamas automobilio vairuotojas. Automobilis buvo pakrautas, greitis nebuvo didelis. Jis su Leonu sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, o A. M. - ant priekinės keleivio sėdynės. Važiuojant pagrindine J. B. gatve ties "Senukais", jis pajuto į jų automobilį smūgį. Kaip suprato VAZ markės automobilis ketino sukti iš pagrindinės J. B. gatvės į kairę pusę link "Senukų" parduotuvės ir jų nepraleidęs, trenkėsi į jų automobilį. Jis sužalotas nebuvo, pretenzijų niekam neturi. (1 t., b. l. 151-154);
liudytojo T. B. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2017-06-26 apie 15.10 val., jis savo automobiliu "VW Passat" važiavo iš šalutinio kelio prie "Senukų" parduotuvės į J. B. gatvę, Kėdainių mieste. Su juo kartu važiavo draugė D. B.. Jis apsidairė į šonus ir atsisukęs į kelią, priešais pamatė kaip pagrindinėje J. B. gatvėje apsisuka kelis kartus VAZ markės automobilis, kuris dešinės pusės ratais trenkėsi į šaligatvio bordiūrą. Jis sustojo ir priėjo prie VAZ markės automobilio, už kurio vairo sėdėjo pagyvenęs vyriškis, o šalia pagyvenusi moteriškė. Moteriškė dejavo, todėl jo draugė paskambino į 112. Pokalbio metu VAZ markės automobilio vairuotojas minėjo, kad jis važiavo pagrindine J. B. gatve ir suko link "Senukų" parduotuvės, o dideliu greičiu atlėkęs automobilis trenkėsi į jį, tai yra, jis jo nepraleido. Tądien buvo saulėta, kelio danga buvo sausa ( 2 t., b. l. 4-7).
asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, jog A. K. 2017-06-26 15.50 val. nustatytas 0,00 promilių ( 2 t., b. l. 18).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl A. K.kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 22).
kaltininko susitaikymo su nukentėjusiaisiais protokolai (2 t., b. l. 113-114).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog A. K. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę ne sankryžoje, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (KET 109 p.), nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio "F. M." ir į jį trenkėsi, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio "F. M." keleiviui A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei automobilio VAZ 21061 keleiviai E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis neteistas (2 b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 51), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 56), Pelėdnagių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, seniūnija nusiskundimų nėra gavusi ir pati pretenzijų jam neturi, nedirba, pensininkas (2 t., b. l. 63, 60). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusieji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. K. anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebuvo baustas, įvykio metu buvo blaivus, kritiškai įvertino savo elgesį, įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti žalą, jam poveikio priemonė neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ PSDF biudžetui padarytą 3598,69 Eur žalą už nukentėjusiųjų A. M. ir E. K. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. b.l. 100-102).
Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad savo reikalavimą dėl 6000 eurų neturtinės žalos mažina iki 4000 eurų ir prašo pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavimą priteisti iš jo 3000 eurų ir iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Prašymas dėl neturtinės žalos motyvuojamas tuo, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kairės kojos girnelės lūžimo atlikta operacija, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol gydosi ambulatoriškai, iki šiol yra nedarbingas. Patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl negalėjimo dirbti, nes augina du nepilnamečius vaikus, visą šį laikotarpį šeima buvo priversta gyventi tik iš žmonos gaunamų pajamų.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti nukentėjusiajam A. M. 3000 eurų neturtinės žalos ir teritorinei ligonių kasai pagal pateiktą reikalavimą. AB „Lietuvos draudimas“ neprieštarauja dėl susitaikymo ar laidavimo. Pridėjo gydytojo- eksperto išvadą išmokėti nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų 3000 eurų.
Kaltinamasis A. K. su sumažintu civiliniu ieškiniu sutiko, susitarė su nukentėjusiuoju, jog atlygins 1000 eurų neturtinės žalos per 10 mėnesių, prašė teismo tokį susitarimą tvirtinti.
Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas reguliuoja šią žalą. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam pasiruošusi be ginčo išmokėti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ligonių kasai pagal pareikalavimą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Ekspertizės aktas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kairės girnelės lūžimas, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, buvo operuotas ir dėl patirtų sužalojimų gydosi iki šiol. Vertinant civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų poveikio nukentėjusiojo emocinei būklei, negalima atmesti to, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko kęsti skausmus, patirti nepatogumus, skausmingas procedūras, išgyvenimus dėl negalėjimo dirbti ir gauti pajamų. Pažymėtina, jog sprendžiant neturtinę žalą, be kita ko, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas, kaltinamojo materialinė padėtis sunki, nes nedirba, pensininkas, gaunamos pajamos minimalaus dydžio), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, jog dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra 4000 Eur. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi iki šiol civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neatlygino teritorinei ligonių kasai padarytos žalos už nukentėjusiųjų gydymą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ įpareigojamas atlyginti padarytą žalą.
Kaltinamasis A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 2018-03-08 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1096-4463 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 50 procentų. Be to kaltinamasis nedirba, pensininkas, gaunamos pajamo mažos, todėl iš jo nepriteisiamos nei advokato užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, nei bylinėjimosi išlaidos (2 t. b. l. 115)
Laikinas nuosavybė apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nėra.
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (2 t. b. l. 39-40, 42).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.) – atleisti, remiantis LR BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 4000 eurų neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiajam A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš draudimo bendrovės AB Lietuvos draudimas, įmonės kodas 110051834, priteisti 3000,00 eurų (trys tūkstančius eurų 00 centų), neturtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti 2018-03-27 susitarimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, sudarytą tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo A. M., kuriuo jie susitarė, kad kaltinamasis A. K. nukentėjusiajam A. M. atlygins nusikaltimu padarytą 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą, per 10 (dešimt) mėnesių kas mėnesį mokant nukentėjusiajam po 100 eurų.
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai. Priteisti iš draudimo bendrovės AB Lietuvos draudimas, įmonės kodas 110051834, 3598,69 Eur (trys tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 69 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiųjų A. M. ir E. K. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš A. K. proceso išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).