Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1535-585/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
2A-1535-585/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07890-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Umbrasaitės-Balynienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
J. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Gintaras Putvinskis, Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1535-585/11Proceso Nr. 2-01-3-07890-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 75.8, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 21d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Umbrasaitės-Balynienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant atsakovui apeliantui R. K., jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, ieškovės atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei J. K. (institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu R. K., pripažinti, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę K., nustatyti nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo priteisti išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 10400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, padalinti santuokoje įgytas transporto priemones jos nurodytu būdu.

Nurodė, kad šalys santuoką įregistravo 1997-10-04 Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokoje 2000-02-20 jiems gimė sūnus E. K.. Nuo 2006 m. vasaros sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, 2010-09-17 ieškovė susilaukė sūnaus su kitu vyriškiu.

Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, kadangi būdama santuokoje ieškovė buvusi sutuoktiniui neištikima, priteisti iš ieškovės 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš motinos išlaikymą sūnui Edvinui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. N. E. gyvenamąją vietą su motina, patvirtinti sūnaus E. bendravimo su tėvu tvarką

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 nutartimi buvo nustatyta, kad ieškovė J. K. buvo sutuoktiniui neištikima, nes būdama santuokoje susilaukė sūnaus, kurio tėvas yra ne sutuoktinis, pripažino, kad J. K. yra kalta dėl santuokos iširimo, ir šalių santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės, konstatavęs, kad atsakovo kaltė nebuvo įrodyta. Teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad atsakovas daugiau kaip 4 metus toleravo ir taikstėsi su amoraliu sutuoktinės elgesiu, susigyveno su emociniu skausmu ir pats bylos dėl santuokos nutraukimo neinicijavo, netenkino atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šią žalą įvertino 1000 Lt. Ieškovei po santuokos nutraukimo teismas paliko santuokinę pavardę K. Įvertinęs bylos medžiagą ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės parodymus bei šalių nepilnamečio sūnaus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio E. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Atsižvelgdamas į susiformavusią praktiką, teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su sūnumi Edvinu kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 15:00 val. iki 20:00 val., o taip pat kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio paimdamas vaiką po pamokų iš mokyklos ir nuveždamas vaiką pirmadienį į mokyklą. Dėl bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų laikotarpiu ieškovei neprieštaraujant atsakovo pasiūlytai tvarkai, teismas sprendė, kad Tėvo dieną E. K. praleidžia su tėvu, kuris paima sūnų iš namų 11:00 val. ir grąžina jį į namus 20:00 val.; sūnaus gimimo diena poriniais metais švenčiama su motina , neporiniais – su tėvu; Šv. Velykų pirmą dieną E. K. švenčia su tėvu, kuris paima sūnų iš namų 10:00 val. ir grąžina jį į namus 19:00 val.; Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų antrą dieną E. K. švenčia su tėvu, kuris paima sūnų E. K. iš namų 11:00 val. ir grąžina jį į namus 19:00 val.; kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu vieną mėnesį E. K. praleidžia su tėvu, šiam iš anksto suderinus su motina, kokia atostogų dalis bus praleidžiama su tėvu; pusę mokyklinių žiemos, rudens, pavasario atostogų E. K. praleidžia su tėvu, šiam iš anksto suderinus su motina, kokia atostogų dalis bus praleidžiama su tėvu, atsižvelgiant į vaiko norą; E. K. mokyklos keitimas, būrelių lankymas suderinamas abiejų tėvų; apie E. K. išvykas iš Lietuvos į kitą valstybę su vienu iš tėvų informuojamas kitas vaiko tėvas. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei byloje esančiais įrodymais, teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas gali skirti savo nepilnamečiui sūnui Edvinui išlaikyti 400 Lt. Nustatęs, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą, teismas sūnui iš tėvo priteisė 9648 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus. Santuokoje įgytas 2 transporto priemones teismas priteisė šalims pagal bendrą susitarimą - J. K. keleivinį automobilį FORD ESCORT v/Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. - keleivinį automobilį AUDI 80 v/Nr. (duomenys neskelbtini) Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei sumokėtą 206,80 Lt žyminį mokestį bei 144 Lt žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista; patenkinęs priešieškinį iš dalies, iš ieškovės priteisė atsakovui 134 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš kiekvienos šalies priteisė 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Atsakovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą: nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. K.; priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui sumažinti iki periodinių išmokų po 300 Lt per mėnesį; atmesti prašymą priteisti iš atsakovo 9648 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą; atleisti nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi yra užsiregistravęs darbo biržoje ir dirba su verslo liudijimu. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove ir jų sūnumi, gyvenamoji vieta buvo dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta, todėl neteisingai padarė išvadą, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, būtų pažeisti vaiko interesai. Atvirkščiai, būtent dėl ieškovės amoralaus elgesio iširo santuoka, pasikeitė vaiko gyvenimo sąlygos ir aplinka. Apelianto teigimu, vaikas yra labiau prisirišęs prie tėvo, yra sakęs, kad nori gyventi su apeliantu, šiuo metu gyvena su motinos naująja šeima, jam skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl ir apklaustas teisme negalėjo konkrečiai pasakyti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Nurodė, kad turėjo būti atliktas psichologinis vaiko įvertinimas, išlaidas padalijant abiems tėvams. Kadangi teismas nustatė maksimalią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, priteistas 400 Lt išlaikymas apelianto nuomone kas mėnesį turėtų būti sumažintas iki 300 Lt, kadangi vaikui praleidžiant dalį atostogų su atsakovu, vaiko motinai pervedami pinigai vaiko išlaikymui bus naudojami ne vaiko poreikių tenkinimui. Apeliantas taip pat nesutiko su teismo sprendimu priteisti 9648 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus ir pabrėžė, kad atsakovo ir ieškovės gyvenimas skyrium nėra įrodymas, kad atsakovas sūnui neteikė išlaikymo, be to, ieškovė privalo įrodyti, kad apeliantas neteikė išlaikymo ir dėl kokių priežasčių ji nepateikė teismui ieškinio dėl išlaikymo.

Ieškovė J. K. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad pakeisti sūnui įprastą gyvenamąją vietą, mokyklą, tuo pačiu jį atskirti jį nuo draugų, jaunesniojo brolio vien dėl to, kad to nori apeliantas, būtų nepagrįsta ir neteisėta. Be to, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pasisakė ir valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos atstovė. Ieškovė nurodė, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą apeliantui aiškino apie psichologinės ekspertizės galimybes, tačiau apeliantas tokios ekspertizės atsisakė. Ieškovė atmetė apelianto teiginius dėl vaiko didesnio prisirišimo prie apelianto ir nurodė, jog teismo yra konstatuota, kad berniukas yra išreiškęs norą gyventi su abiem tėvais. Ieškovė taip pat atmetė apelianto argumentus dėl priteisto išlaikymo sumažinimo esą skiriami pinigai vaiko išlaikymui bus netinkamai naudojami kitų asmenų poreikiams tenkinti kaip visiškai nepagrįstus jokiais įrodymais. Remdamasi teismų praktika ieškovė atsiliepime nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, be to, teismas nustatė, kad apeliantas gali skirti savo nepilnamečiui sūnui 400 Lt per mėnesį, ieškovės turtinė padėtis nėra gera, teikiant mažesnį išlaikymą būtų pažeisti vaiko interesai, todėl išlaikymo suma neturi būti mažinama. Nesutikdama su apelianto argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė nurodė, kad teismas protingai ir sąžiningai laikė apelianto pateiktas išlaidas išlaikymo teikimu ir šių sumų dydžiu sumažino išlaikymo įsiskolinimą, nors šios išlaidos ir nebuvo skirtos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, be to, pats apeliantas yra pripažinęs, kad nuo tada, kai nebegyvena su ieškove (2006 m.), jai sūnaus išlaikymui pinigų grynaisiais nedavė ir į atsiskaitomąją sąskaitą neperdavė. Apelianto argumentą, kad ji nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstą, kadangi 2010 m. balandžio mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame buvo keliami reikalavimai dėl vaiko išlaikymo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320str.1d.), atsižvelgiant į šios civilinės bylos šeimos teisinių santykių ir nepilnamečio vaiko interesų nagrinėjimo ypatybes.

Atsakovas neskundė teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta šalių sudaryta santuoka, pripažinus santuokos iširimą dėl ieškovės kaltės. Taip pat neskundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje iš ieškovės atsakovui priteista neturinė žala.

Atsakovas apeliaciniu skundu reikalauja nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, vaiko tėvu ir sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui. Teismas ginčą tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko interesams neprieštaraujantį vaiko norą (CK 3.174str.2d.).

Teisėjų kolegija laiko neabejotinai nustatytu faktą, kad atsakovo ir jo vaiko ryšys yra artimas, šiltas ir labai svarbus tiek vaikui, tiek ir tėvui. Šis faktas yra labai reikšmingas sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad vaiko motina iš esmės netinkamai atlieka savo pareigas ir vien dėl to būtų galima pakeisti nuo 2006 metų nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su atskirai gyvenančiais tėvais būdą. Nors santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės ir tai patvirtina jos, kaip atsakovo sutuoktinės netinkamą pareigų vykdymą, kuris kartu buvo kenksmingas bendrai šeimos gerovei, kurios sukūrimas yra būtina geriausių vaiko ugdymo ir vystymosi sąlygų sudarymui, atsakovo pripažintas faktas, jog jis, siekdamas nesudaryti sąlygų ieškovei praturtėti jo sąskaita, neskyrė ir neteikė ieškovei lėšų, būtinų vaiko išlaikymui, aiškiai parodo ir atsakovo veikimą, priešingą vaiko interesams, net jeigu toks veikimas kilo dėl nepakankamo padėties suvokimo. Esant tokiai aplinkybei ir nenustačius, kad kuris nors iš tėvų veikia neproporcingai intensyviai priešingai vaiko interesams, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vaikui pareiškus, kad jis nori gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, atsakovui atsisakius vaiko psichologinės ekspertizės, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiškai nusistovėjusi vaiko gyvenamoji vieta neturi būti keičiama, nes toks pakeitimas, susijęs su vaikui įprasto gyvenimo ritmo, vietos, būdo pasikeitimu, gali neigiamai paveikti vaiką ir gali būti pateisinamas tik ypatingomis aplinkybėmis.

Tėvai privalo vykdyti pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.1d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams (CK 3.192str.2d.), o vaiko poreikių dydžio piniginė išraiška nustatomas atsižvelgiant į kasdienes įprastas ir būtinas išlaidas. Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad skyrė lėšų vaiko poreikiams patenkinti, sumokėdamas tiesiogiai už prekes ir paslaugas, skirtas vaikui, tuo metu, kai būdavo su vaiku be ieškovės, ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su nustatytu atsakovo atsisakymo teikti reguliarų išlaikymą vaikui per vaiko motiną faktu. Taip vertinamas prekių ir paslaugų vaikui apmokėjimas negali būti vertinamas kaip papildomos atsakovo išlaidos, kurias jis skiria vaiko išlaikymui greta įprastų išlaikymo mokėjimų, skirtų vaiko kasdienių, bet ne proginių poreikių tenkinimui. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir teisėtu ginčijamą teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, priteistam išlaikymui sudarant pusę tokiomis aplinkybėmis vaikui teismų praktikos pripažįstamos būtinos mėnesio sumos.

Reikšmingai pasikeitus aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą nauju pareiškimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (arba) išlaikymo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAntanas Rudzinskas