Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nuo 2017-04-04 dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2017-04-01, apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su sugyventine I. P. metu, mažametės dukros G. J., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, smaugė nukentėjusiąją I. P. už kaklo bei pargriovė ją ant grindų, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino. Apklausiamas teismo posėdyje jis parodė, kad su nukentėjusiąja I. P. kartu gyvena šešis metus, turi 3 metų dukterį. Nesutarimai šeimoje vyksta jau seniai. 2017-04-01 I. P. su vaiku grįžo namo vakare. Dukra prausėsi vonioje ir pradėjo kviesti mamą, tačiau ji nėjo. Tuomet į vonią nuėjo jis ir baigė prausti vaiką. Kai šluostė vaiką atėjo I. P.. Tuo metu dukra stovėjo ant skalbimo mašinos. Ji pasakė, kad vaiką reikia nuprausti . Kadangi vaikas jau buvo nupraustas jis į jos prašymą nereagavo ir nekreipė į ją dėmesio. Tuomet I. P. bandė agresyviai paimti vaiką, todėl jis paėmęs ją už kaklo išstūmė. Kaltinamasis teigė, kad I. P. nesmaugė ir po stūmimo ji nenukrito, o atsisėdo ant sofos. Tai buvo ne pirmas jų konfliktas, tačiau nukentėjusioji anksčiau policijos nekviesdavo. Sutinka, kad pasielgė negražiai, bet tai buvo jo gynybinė reakcija. Sužalojimai ant rankų pas jį atsirado po to, kai I. P. bandė paimti iš vaiką. Tą vakarą išgėrė tik butelį alaus ir buvo visiškai blaivus.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. parodė, kad su kaltinamuoju A. J. yra sugyventiniai, turi bendrą vaiką. Paskutinius du metus santykiai tarp jų buvo įtempti. 2017-04-01 tarp jų įvyko konfliktas . A. J. prieš ją panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą dėl ko ji iškvietė policiją. Ryte pamačiusi, kad A. J. be nuotaikos, ji, kad išvengti galimo konflikto, su vaiku išvažiavo pas senelius ir namo grįžo apie 20 val. Grįžusi ėmėsi namų ruošos darbų, prašė A. J. pagalbos, tačiau jis atsisakė jai padėti. Ji įkėlė į vonią dukrą praustis, o pati nuėjo atlikti kitų darbų. Girdėjo kaip ją kvietė dukra, tačiau tikėjosi, kad pas ją nueis A. J.. Po to prisiminusi, kad mergaitei reikia nuprausti užpakaliuką nuėjo į vonią. A. J. ją jau buvo iškėlęs ir pastatęs ant skalbimo mašinos. Ji jam pasakė, kad reikia mergaitę dar nuprausti . Ji pakartojo tai kelis kartus, klausė ar jis ją girdi, tačiau jis nereagavo. Ji jo prašė gražiai padėti vaiką ir leisti ją nuprausti, nenorėjo prie vaiko kelti piktumo, tačiau jis į ją nekreipė dėmesio, o paskui atsisuko ir pradėjo rėkti vartodamas necenzūrinius žodžius. Tai buvo jau ne pirmas kartas ir ji neišlaikiusi įtampos taip pat nusikeikė. Tuomet jis čiupo ją už gerklės, stipriai suėmė ir stūmė per duris , ji atsitrenkė į džiovyklę ir nukrito ant sofos. Ji prie A. J. nesilietė. A. J. jos nesmaugė, tik stipriai suėmęs stūmė. Po jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą, ant kaklo buvo nedidelės kraujosruvos, tačiau jos greitai išnyko . Medikai jokių sužalojimų nekonstatavo, nes ji į juos kreipėsi po išeiginių ir buvo praėję jau 3 dienos.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Ū. parodė, kad nukentėjusioji I. P. yra jos dukra. Kaltinamasis yra dukters sugyventinis, šiuo metu jie taip pat gyvena kartu. Dukra su sugyventiniu turi bendrą 3 metų dukrą. A. J. rūpinasi jos išlaikymu, auklėjime dalyvauja. Įvykio dieną dukra su anūke buvo su ja, vakare jos atvažiavo prie dukters namų. Prie namų anūkė dar žaidė su jos sūnumi, o po to dukra išėjo. Ji su sūnumi liko žaidimų aikštelėje prie dukters namų. Po 15-20 minučių jai paskambino dukra, klausė pagalbos telefono numerio. Ji paklausė kas atsitiko į ką dukra atsakė, kad daugiau ji nebekentės ir A. J. daugiau jos nesmaugs. Dukra buvo susijaudinusi , verkė. Liudytoja jai pasakė telefono numerį. Kištis nenorėjo, bet nutarė nueiti prie dukters namo. Ji bijojo, kad A. J. gali dukrą sumušti, nes paskutiniu metu jie labai pykosi. Šeima jis rūpinosi, bet dukters nevertino, žemino, sakydavo, kad ji kvaila, nieko nesugeba. Anksčiau dukra buvo jai atsiuntusi nuotrauką , kurioje matėsi, kad jos kaklas raudonas, ji buvo sakiusi, kad A. J. yra ją smaugęs. Po dukters skambučio ji nuėjusi prie namo girdėjo per langus, kad jie barasi, tada nutarė nueiti į laiptinę. Jai įėjus į laiptinę atsidarė buto durys, pasirodė dukra su anūke ant rankų. Ji paklausė kas vyksta, tuomet pasigirdo A. J. balsas ir jis pabandė uždaryti duris, kad ji neįeitų. Dukra buvo išbalusi, o jos kaklas raudonas. Ji pasakė, kad A. J. ją smaugė.

Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b.l.35-36) liudytoja juos patvirtino. Parodė, kad nuo A. J. sklido alkoholio kvapas, tačiau jis neatrodė girtas. A. J. ji neapykantos nejaučia ir jo neapkalba. Šiuo metu duklra dar su juo gyvena kartu , tačiau atskiruose kambariuose, stengiasi nebendrauti. Ranka jai buvo sužalota , kai A. J. bandė uždaryti duris. Dėl to buvo parašiusi pareiškimą, tačiau vėliau jį atsiėmė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad atliekant tarnybines pareigas 2017-04-01 jam teko važiuoti pagal iškvietimą dėl šeimos konflikto, tačiau aplinkybių neatsimena.

Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą ( b.l. 42), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad jei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pas nukentėjusiąją ant kaklo matėsi paraudimas, tai taip ir buvo, bet ,matyt, jis to nepažymėjo schemoje. Kaltinamasis jiems nebuvo nurodęs, kad jam padaryti sužalojimai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam pateikto kaltinimo pagrįstumą, be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, patvirtina kita byloje surinkta rašytinė medžiaga:

2017-04-01 Vilniaus apsk. VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas I. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-04-01, apie 20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), jos mažametės dukros G. J., gim. (duomenys neskelbtini)akivaizdoje, smaugė už kaklo ir pargriovė ant žemės, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 4).

2017-04-01 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK buvo gautas I. P. pareiškimas, apie tai, kad 2017-04-01, apie 20.00 val., įvyko konfliktas su sugyventiniu A. J.. Pareiškime išdėstytos faktinės įvykio aplinkybės. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl A. J. veiksmų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą (b.l. 20).

2017-04-04 atlikus tyrimą, specialisto išvada Nr. G 1049/2017(01) nustatyta, kad I. P.kūne po 2017-04-01 įvykio objektyvių išorinių sužalojimų nekonstatuota (b.l. 27).

2017-04-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad I. P. kaklo srityje buvo paraudusi oda. I. P. paaiškino, kad sugyventinis A. J., vartodamas necenzūrinius žodžius, išstūmė ją iš vonios kambario, rankose laikydamas vaiką puolė ją už gerklės ir grasino išmesti iš namų, spaudė ranką, paėmęs už gerklės pargriovė ją ant žemės (koridoriuje), dėl ko ji patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat I. P. nurodė, kad anksčiau ne vieną kartą buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai, tačiau į policiją kreiptasi nebuvo. A. J. paaiškino, kad sugyventinė I. P. jautėsi gyvenanti nepilnavertį gyvenimą, todėl kilo konfliktas, kurio metu jis nesusivaldęs pasikarščiavo. A. J. elgėsi ramiai, fizinės ar psichinės prievartos priemonės netaikytos (b.l. 18-19).

2017-07-03 garso įrašo, užfiksuoto 2017-04-01 20.35 val. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje, apžiūros protokole užfiksuota, kad I. P. kvietė policiją ir pranešė, kad vyras naudoja psichologinį ir fizinį smurtą; kad ją smaugė; kad yra mažametis vaikas; kad greitoji nereikalinga; kad jai pasakius, jog kvies policiją, vyras nustojo elgtis negražiai; kad ji tikrai rašys pareiškimą (b.l. 9, 10-11).

2017-04-12 Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte Nr. A 715-1931/17 (2.13.2.10-AD15) nurodyta, kad I. P. paaiškino, jog 2017-04-01 tarp jos ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, jog A. J. ją pastūmė (nesmaugė) laikydamas ant rankų dukrelę, bet mergaitė buvo gerai nusiteikusi, juokėsi ir nesuprato, kas vyksta; kad juodu be triukšmo vienas kitam pasakė kelis sakinius, todėl vaikas išsigandęs nebuvo (b.l. 16).

2017-04-01 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK buvo gautas G. Ū.pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-04-01, apie 20.00 val., paskambino dukra I. P., paklausė pagalbos telefono. G. Ū. būdama prie namo girdėjo, kad bute vyksta konfliktas tarp dukros ir sugyventinio A. J.. Jai užėjus į laiptinę, dukra, paskambinus, atidarė duris. Į butą ji nėjo , bet sugyventinis norėjo uždaryti duris, liepė nesikišti, išeiti lauk. Jai pasakius, kad nepaliks dukros su anūke su juo vienu, nes jis išgėręs, nes bijo pamačiusi, kad yra smaugimo žymės ant jos kaklo su juo palikti. Tada jis stūmė G. Ū. prievarta, norėdamas uždaryti duris prispaudė su durimis ranką, nors matė, kad sukėlė skausmą. Dukra su anūke išėjo į koridorių laukti policijos. Dukra yra sakiusi, kad sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, minėjusi, kad sugyventinis galimai vartoja narkotines medžiagas pastoviai. (b.l. 33).

2017-05-02 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK buvo gautas G. Ū. prašymas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl A. J. veiksmų jos atžvilgiu (b.l. 28, 29).

2017-04-01 21.55 val. nustatyta, kad A. J. yra blaivus (b.l. 47).

2017-04-05 specialisto išvadoje , Nr. G 1056/2017(01), konstatuota, kad A. J. padaryta odos nubrozdinimai kaklo kairėje, kairio dilbio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio dilbio išoriniame paviršiuje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-04-01). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 58).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus jų pakankamumą, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus apklausus nukentėjusiąją matyti, kad jos parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Ji nuosekliai teigė, kad kilus konfliktui kaltinamasis ją sugriebė už kaklo ir stūmė iš vonios. Pirminiuose savo paaiškinimuose ji buvo nurodžiusi, kad kaltinamasis smaugė , tačiau vėliau patikslino, kad tai buvo ne smaugimas, o stūmimas sugriebus, tačiau pats kaltinamojo veiksmų faktas nekito. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad jis taip pat neneigia, kad išstūmė nukentėjusiąją sugriebęs už kaklo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Ū., patvirtino, kad tarp jos dukters ir jos sugyventinio įvyko konfliktas, paskambinusi jai dukra buvo susijaudinusi verkė, klausė bendrojo pagalbos centro numerio. Taip pat liudytoja priėjusi prie namo girdėjo, kad dukra barasi su sugyventiniu, jai įėjus į laiptinę iš buto su vaiku išėjusios dukters kaklas buvo raudonas. Liudytoja parodė, kad ir anksčiau dukra skundėsi, kad sugyventinis prieš ją naudoja smurtą, yra atsiuntusi nuotrauką, kurioje buvo matyti kaklo žalojimo žymės, dukra sakė, kad buvo smaugiama.

Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas patvirtino tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytą aplinkybę, kad ant nukentėjusiosios kaklo matėsi paraudimas.

Teismui nekyla abejonių dėl posėdyje apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumo. Netikėti liudytojų parodymais , kuriuos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, teismas neturi pagrindo, be to nukentėjusios ir liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje.

Iš teismo specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusiajai objektyvių išorinių sužalojimų nekonstatuota, tačiau pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį fizinio skausmo sukėlimo asmeniui faktui įrodyti nėra būtina nustatyti padarytus sužalojimus. Nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai kaltinamasis sugriebęs ją už kaklo išstūmė iš vonios ji jautė skausmą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji specialistų apžiūrėta buvo po trijų dienų po įvykusio konflikto objektyviai paaiškina, kad tokių žymių, įvertinus atliktus kaltinamojo veiksmus, ant nukentėjusiojo kūno ir negalėjo likti.

Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas daro išvadą, kad A. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Padaryta veika priskiriama prie nesunkių. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, į psichiatrinę, narkologinę įskaitą neįrašytas ( b.l. 82-89), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Prokurorė prašė A. J. skirti viešuosius darbus, tačiau teismas mano, kad atsižvelgus į tai, kad A. J. dirba, jam tikslingiau skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tęsti darbą bei neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-04-01 iki 2017-04-03, dvi paros prilyginat jas 4 laisvės apribojimo dienoms ( BK 65 str. ).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam A. J. nepaskirta.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė ( b.l. 9) paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² str. įpareigoti nuteistąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant , kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per nustatytą bausmės laiką.

Į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-01 iki 2017-04-03, dvi paras prilyginat jas 4 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įregistravimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti - CD kompaktinę plokštelę palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. J. kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos, privalo vykdyti teismo įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.