Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos ap­y­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro Mindaugo Vilniaus pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 01-1-09861-15 ir su­si­pa­ži­nęs su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo by­los me­džia­ga, ku­rio­je R. A. J., gimęs 1953 m. liepos 13 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A. J. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2015 m. vasario 16 d., apie 12⁵⁴ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti gyvūną, išmetė pro trečio aukšto langą savo šunį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

policininko Egidijaus Tarasevičiaus tarnybiniu pranešimu, kad pagal 2015-02-16 pranešimą apie pro langą, (duomenys neskelbtini), Plungės m., išmestą šunį, nuvykus į įvykio vietą, daugiabučio namo kieme pastebėjo gulintį baltos spalvos šuniuką, suvyniotą į užklotą, namo gyventojų tvirtinimu, šuniukas buvo išmestas iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio (duomenys neskelbtini) buto, jie užklojo išmestą šuniuką užklotu, kad nesušaltų, nurodytame bute gyvenantis R. A. J. aiškino, jog nemetė jokio šuns, jo apskritai neturi, tačiau kaimyniniame (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti J. V. paaiškino, kad R. A. J. turi baltą šuniuką, kurį nuolat muša, nes girdisi šuns cypimas, ir ji matė, kaip kaimynas R. A. J. 2015-02-16, apie 12³⁰ val. išmetė šuniuką pro bendrabučio langą (b.l. 4);

fotolentelės, kuriose užfiksuota įvykio vieta yra Plungės m., (duomenys neskelbtini) namo kiemas, kuriame rastas ant žemės gulintis, iš trečio aukšto pro langą išmestas šuo (b.l. 6-8);

liudytojos J. V. parodymais, kad 2015-02-16, apie 13⁰⁰ val., būdama savo namuose, es. Plungės m., (duomenys neskelbtini), pamatė pro langą, kad iš kaimyno gretimo buto lango kažkas iškrito. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė ant žemės gulintį, vis dar judantį šunį. Tada suprato, kad tai kaimyno J., gyvenančio gretimame (duomenys neskelbtini) bute, šuo. Šunį kaimynas laikė apie savaitę, girdėdavo, kaip kaimynas J. mušdavo jį, šis nuolat cypdavo (b.l. 10-11);

sutikimu nugaišinti gyvūną, kuriame užfiksuota, kad veterinarijos gydytojas R. M. nugaišino mišrūno kalytę apie 3-4 mėn., baltos spalvos, dėl šuns patirtos galvos traumos, atviro kojos lūžio (b.l. 5);

asmens blaivumo testo Nr. 3853 duomenimis apie 2015-02-16, 13³⁶ val., R. A. J. nustatytą 3.12 ‰ girtumą (b.l. 12);

kaltinamojo R. A. J. parodymais, kuriuose jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad 2015 m. vasario mėnesio pradžioje, apie 7 – 10 dienomis, parsinešė į namus auginti mažą šuniuką. Iš pradžių šuo gamtinius reikalus atlikinėjo tam skirtoje dėžėje, tačiau vėliau gamtinius reikalus ėmė daryti kur papuola. 2015-02-16, apie 13⁰⁰ val., neblaivus grįžęs į namus ir pamatęs, kad šuo gamtinius reikalus atliko prie durų, susinervino ir išmetė šunį pro trečio aukšto langą. Gailisi taip pasielgęs (b.l. 16-17).

Surinkti įrodymai įrodo kaltinamojo R. A. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., kadangi jis žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmė.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., skirti 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo.

Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu sutiko (b.l. 28).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. A. J. teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, neteistas, nedirbantis, duomenų apie administracines nuobaudas, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybių ligas bei jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įvardyti bausmės tikslai, teisingumo principas gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. J. pripažinti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti ?, ir Ričardui A. J. nustatyti galutinę viešųjų darbų bausmę 4 (keturis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti R. A. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.