Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-10 · Byla Nr. N-444-335-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
N-444-335-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-335/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimo E. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Analizės ir administracinės veiklos poskyrio pareigūnas 2009 m. sausio 29 d. surašė E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. sausio 23 d., 21 val. 10 min., Panevėžyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Ukmergės g. 23, vairuodama automobilį aikštelėje ir manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino; iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. Ž. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutarimu E. Ž. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 200 lt baudą, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; nuobaudas subendrinęs, teismas E. Ž. skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas nusprendė, kad E. Ž. kaltė visiškai įrodyta jos prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga, padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

II.

E. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme arba neskirti jai administracinės nuobaudos ar paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad norėdama išvažiuoti iš aikštelės, pavažiavo atbuline eiga, smūgio negirdėjo ir nepajuto. Teismas neišreikalavo įrodymų, ar buvo sužalotas nukentėjusiojo automobilis, kokie jam padaryti sužalojimai, kokio dydžio žala. Mano, kad jos veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes pagal KET 231.4 punktą, jei įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip dvi transporto priemonės, apie įvykį policijai pranešti nereikia. Taip pat mano, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes turėjo neskirti jai administracinės nuobaudos. Padarytas pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei. Mano, kad jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji yra mokinė, gerai mokosi, planuoja mokytis universitete ir į paskaitas iš Panevėžio į Vilnių važinėti automobiliu, nes neturės lėšų gyvenamojo ploto nuomai. Skyrus baudą bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones, bus priversta ne mokytis, o dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

E. Ž. padarytus administracinius teisės pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotografijos, tarnybiniai pranešimai, liudytojų P. D. , Ž. L. , A. L. , S. K. paaiškinimai, iš dalies pačios E. Ž. paaiškinimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai Ž. L. , A. L. nurodė, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, vairuotoja turėjo jausti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Kartu su E. Ž. automobiliu važiavusi S. K. nurodė, kad ir ji, ir pati E. Ž. suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. E. Ž. paaiškinimai, kad ji nepajuto smūgio, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. Ž. 2009 m. sausio 23 d., 21 val. 10 min., Panevėžyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Ukmergės g. 23, vairuodama automobilį ir manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šiais veiksmais padarė jai inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, pagrindo rinkti papildomus įrodymus teisėjų kolegija nenustatė. Byloje esanti eismo įvykio vietos schema, automobilių fotografijos bei kita medžiaga patvirtina tiek E. Ž. vairuoto automobilio, tiek nukentėjusiojo automobilio pažeidimus.

Apeliantės argumentas, kad KET 231.4 punktas nenumato pareigos apie eismo įvykį pranešti policiją, jei įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip dvi transporto priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas. Eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui numato KET XXX skyrius. KET 232 punktas numato atvejus, kuomet į eismo įvykio vietą gali būti nekviečiama policija, t. y. jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Šiuo atveju turi būti pildoma eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės ir kita informacija aprašoma ant švaraus popieriaus lapo. Nagrinėjamu atveju, apgadintos transporto priemonės savininko eismo įvykio vietoje nebuvo. Pagal KET 234 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi E. Ž. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, darytina išvada, kad E. Ž. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantė mano, kad jos atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – mokymasis mokykloje, siekis studijuoti, sunki materialinė padėtis – išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos.

Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta E. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad E. Ž. padaryti pažeidimai yra pavojingi ir šiurkštūs. Įstatymo leidėjas, nustatydamas griežtą sankciją už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad E. Ž. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir pripažino tai lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei skyrė nežymiai didesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų) numatyta minimali baudą bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuobauda paskirta laikantis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijos ribose, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius