- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1017-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00691-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Pagėgių šeimos centras“
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės administracijai
Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1017-613/2016Teisėjas Loreta BajorinienėProceso Nr. 2-46-3-00691-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.1.18.4.; 3.3.2.3.
2016 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės individualios įmonės „Pagėgių šeimos centras“ atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Pagėgių šeimos centras“ ieškinį atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį, juo prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovei savo lėšomis pakeisti išnuomotos dalies administracinio pastato, bendras plotas 297,99 kv. m., paskirtis – administracinė, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį iš administracinio pastato į gydymo paskirties pastatą. Ieškovė taip pat prašo civilinėje byloje siekiant išvengti ieškovės turimų nuostolių taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 2016 m. sausio 27 d. pasirašytos nuomos sutarties galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas nepritaikius prašomos laikinosios pasaugos priemonės, konstatavo, jog ieškovės prašymas nepagrįstas.
Teisme gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, negali naudoti išsinuomoto pastato pagal paskirtį ir pagal savo verslą, tačiau moka nuomos mokestį. Tokiu būdu ieškovės išlaidos nepagrįstai didėja ir esant teismo teigiamam sprendiniui, ieškovė įgytu teisę reikalauti grąžinti be pagrindo sumokėtus nuomos mokesčiui pinigus, tuo pačiu padidėtų galimos bylinėjimosi išlaidos, tai nebūtų naudinga nei vienai iš šalių; 2) ieškovė pastatą išsinuomojo 10 metų, t. y. šiuo metu jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, tačiau, ieškovei negalint naudotis pastatu pagal paskirtį, nuomos terminas eina ir ieškovei šis terminas vykdyti verslą trumpėja. Nesustabdžius nuomos sutarties vykdymo, faktiškai ieškovė negalės naudotis pastatu sutartyje nustatytą laikotarpį, tuo bus pažeisti jos pagrįsti lūkesčiai dėl ilgalaikės verslo plėtros; 3) ieškovės teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu. Vietoje, kur ieškovė ruošiasi teikti paslaugas nėra medicinos punkto, teikiančio pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Kaimo vietovėje, kaip rodo statistika, yra daug senyvo amžiaus žmonių, kuriems iš esmės ieškovė teikia paslaugas. Mano, kad pritaikius laikinąsias apsaugos nei vienos iš Šalių teisės nebus pažeistos. Ieškovė mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2016 m. sausio 27 d. pasirašytos nuomos sutarties galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
LR CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti ieškovei savo lėšomis pakeisti išsinuomotos dalies administracinio pastato paskirtį į gydymo paskirties pastatą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų atsakovė būtų įpareigota priimti tam tikrą sprendimą – leisti pakeisti pastato paskirtį. Tuo tarpu prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia sustabdyti nuomos sutarties, kuria šis pastatas išsinuomotas, galiojimą. Pažymėtina, jog sudarytos nuomos sutarties galiojimo sustabdymas niekaip nepalengvintų bei neužtikrintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su byloje pareikštu reikalavimu, ja siekiama ne būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o ieškovės mokėtino nuomos mokesčio už išsinuomotas patalpas mokėjimo vengimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamoje byloje netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkės, nei pasidarys negalimu, o tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė pagal byloje pareikštą reikalavimą yra nereikalinga, nesusijusi su pareikštu reikalavimu ir dėl to negali būti taikoma. Taigi nagrinėjamu atveju nėra tenkinama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pastato nuomos sutarties galiojimas neturės jokios įtakos galimybei įpareigoti atsakovę leisti ieškovei pakeisti pastato paskirtį iš administracinės į gydymo paskirties pastatą.
Ieškovė teigia, jog nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ji patirs neigiamas pasekmes negalėdama naudotis išsinuomotomis patalpomis visą nuomos terminą, tuo bus pažeisti jos pagrįsti lūkesčiai dėl ilgalaikės verslo plėtros. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę ir galimybę naudotis išsinuomotomis patalpomis. Ieškovė yra patyręs verslo subjektas, todėl norėdama teikti gydymo paslaugas, bet išsinuomodama ne gydymo paskirties patalpas, turi įvertinti galimybes šias patalpas prisitaikyti savo veiklos sričiai, galimas neigiamas pasekmes negalint administracinės paskirties patalpų pritaikyti gydymo paskirties patalpoms ir t. t. šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės būsimas galimai palankus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesutiktina su ieškovės argumentu, jog nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės bus pažeisti pagrįsti ieškovės lūkesčiai dėl ilgalaikės verslo plėtros.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės bus pažeistas viešasis interesas. CPK 144 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad pagrindinis ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas - nuomos mokesčio nemokėjimas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu bei nuomos termino sustabdymas - išimtinai susijęs tik su ieškovės verslo interesų tenkinimu, pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę gydymo paslaugų teikimas pats savaime nebus prieinamesnis, taip pat nesusidarys galimybė šias paslaugas teikti greičiau ir t.t., viešasis interesas, kaip teigia ieškovė, sustabdžius nuomos sutarties galiojimą nebus ginamas ar apgintas, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.