Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties perduoti M. D. bylą prokurorui tirti iš naujo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. lapkričio 26 d. nutarime baudžiamąją bylą Nr. 30-2-00139-12 perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, jog M. D. 2012-04-09 apie 08.20 val. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent prie Taikos pr. 4A namo, Klaipėdos m., šlapinosi, dėl ko Š. B. perspėjo apie jo netinkamą elgesį, tačiau jis toliau įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent pasivijo Š. B. ir apkabino jo galvą kaire ranka bei spaudė prie savęs, o dešinėje rankoje turimu akmeniu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą, taip Š. B. padarydamas paviršinę muštinę žaizdelę su aplinkinių audinių patinimu kaktos kairiojo gumburo projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiojo dilbio vidurinio bei apatinio trečdalių išoriniame paviršiuje, odos įtrūkimą kairės ausies lezgelio tvirtinimosi vietoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. D. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi M. D. byla perduota prokurorui tirti iš naujo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nėra gauta pakankamai duomenų, kad M. D. psichikos sutrikimas yra toks, dėl kurio jis negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas pažymėjo, jog pagal BK 18 str. 2 d. asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tai reiškia, jog nustačius, kad yra pagrindas asmenį pripažinti ribotai pakaltinamu, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl ribotai pakaltinamo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turi būti pabaigtas pagal bendrąsias taisykles, byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu, ir tik išnagrinėjus bylą teismas gali spręsti kitus klausimus, nurodytus tame pačiame BK straipsnyje - bausmės švelninimo, remiantis BK 59 str., atleidimo nuo atsakomybės ir BK 67 str. numatytų poveikio priemonių arba BK 98 str. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Nustačius, kad yra BPK 403 str. 1 d. 5 p. nurodyta aplinkybė – M. D. psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima paskirti bausmės, byla perduota iš naujo tirti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad teismas, disponuodamas visais duomenimis dėl M. D. psichinės būklės bei vadovaudamasis ekspertų rekomendacijomis, turėjo prieiti išvadą, kad dėl M. D. psichinės būklės jam skirti bausmę nėra tikslinga, kadangi pastarajam reikalingas kuo skubesnis gydymas, taip pat jis turėjo būti pripažintas ribotai pakaltinamu. Teisėja 2013 m. sausio 22 d. nutartyje nurodė, kad išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą, išklausius teismo psichiatro eksperto paaiškinimus darytina išvada, jog nėra gauta pakankamai duomenų, kad M. D. psichikos sutrikimas yra toks, dėl kurio jis negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, todėl byla perduotina tirti iš naujo. Pažymi, kad M. D. psichinė būklė buvo nustatyta: teismo psichiatras ekspertas posėdžio metu davė aiškius ir konkrečius paaiškinimus, kad M. D. reikalingas stacionarus gydymas, bei kad jis veikos padarymo metu nevisiškai suvokė savo veiksmų esmę (į prokuroro klausimą atsakė, kad teisiniais terminais kalbant, ekspertizės akte nurodyta išvada atitinka ribotą pakaltinamumą), taip pat ekspertizės akte Nr. 85TPK-279/2012 buvo konkrečiai nustatyta nusikalstamos veikos padarymo metu pastarojo psichinė būklė bei gauti kiti duomenys iš įvairių įstaigų. Atkreipia dėmesį į tai, kad yra surinkti visi galimi duomenys, reikalingi asmens psichinei būklei nustatyti, todėl teisėjos padaryta išvada, kad nėra gauta pakankamai duomenų, kad M. D. psichikos sutrikimas yra toks, dėl kurio jis negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, laikytina nepagrįsta. Pažymi ir tai, kad ekspertas rekomendavo M. D. taikyti ne bet kokias medicininio poveikio priemones, tačiau stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje, todėl pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime išdėstyti argumentai laikytini formalaus pobūdžio, neturintys loginės baigties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra ir nebuvo procesinių kliūčių teismui taikyti BPK 403 str. 1 d. 2 p. nurodytą pagrindą - atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras ir M. D. prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

BPK 403 str. 1 d. 5 p., kuriuo remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą perdavė prokurorui tirti iš naujo, nustatyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį perduoti bylą iš naujo tirti, jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės. To paties straipsnio 1 d. 2 p. nustatyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 str. nurodytu atveju. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-279/2012 (1 t., b.l. 71-73) konstatuota, kad M. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo-manijos būsenoje, dėl ko jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę, tačiau veiksmų valdymas esant neadekvačiam afektui, kritikos savo poelgiams nebuvimui, sutrikusio socialinių normų jutimo, sutrikusio impulsų kontrolės buvo apsunkintas. Teismo posėdžio metu (b.l. 105) ekspertas D. Tamašauskas paaiškino, jog M. D. yra ribotai pakaltinamas.

BK 18 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 str., arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 str. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Taigi, BK 18 str. 2 d. numatytos galimos alternatyvos. Teismas konstatavęs, jog nėra gauta pakankamai duomenų, kad M. D. psichikos sutrikimas yra toks, dėl kurio jis negalėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, pasirinko pirmąją, t.y., kad M. D. turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio BK 59 str. Tuo tarpu prokuroro nuomone, M. D. turi būti pripažintas ribotai pakaltinamu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam turi būti taikoma BK 98 str. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skundu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. D. yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir jam jau buvo paskirtos bausmės, tačiau jos jo nepataisė, jis savo veiksmų nevertina kritiškai. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-279/2012 (b.l. 71-73) konstatuota, jog M. D. dėl šiuo metu stebimo bipolinio afektinio sutrikimo, manijos, nesant kritikos susirgimo atžvilgiu, rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį gydymą. Teismo posėdžio metu (b.l. 105) ekspertas D. Tamašauskas parodė, jog M. D. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas ir jam rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones. M. D. reikalingas gydymas, ambulatorinis gydymas jam nepadės, jis turi būti stebimas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju dėl M. D. psichinės būklės jam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones, o ne skirti bausmę, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis naikinama ir baudžiamoji byla perduodama Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti, ir baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo perduoti toliau nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.