Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė konvojavimo metu, laikotarpiais nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio 15 d.

Dėl ploto konvojaus automobiliuose ir automobilių techninio tinkamumo konvojuoti.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose jam neužtekdavo vietos, automobiliai buvo perpildyti ir netinkami asmenų konvojavimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo 19 d. viso buvo konvojuojamas 67 kartus, tai patvirtina kelionės žiniaraščiai ir konvojuojamųjų sąrašai (t. I, b.l. 82-197, t. II, b.l. 2-146). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kurių tinkamumą konvojuoti asmenis patvirtina byloje pateikti duomenys - registracijos liudijimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir spec. Automobilio skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemos. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: VW Nr. EDL149 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 40-41, 81), VW Nr. EDL150 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 42-44), VW Nr. EDL152 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 45-47), VW Nr. EDL153 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 48-50), VW Nr. EDL154 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 51-53), VW Nr. FUV253 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 71-73), VW Nr. FUV254 (19 sėdimų vietų) (t. I, b. l. 74-76), VW Nr. EFS558 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 54-56), VW Nr. EFS559 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 57-59), VW Nr. EFS561 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 60-62), VW Nr. EFS563 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 63-65), VW Nr. EFS565 (19 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 66-68), MB Nr. AHG175 (36 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 24-26), MB Nr. AHG184 (23 sėdimų vietų) (t. I, b.l. 30-34). Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir kelionės žiniaraščius, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo 19 d. konvojavimo metu nebuvo viršijamas.

Visam viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis, tai patvirtina byloje esantys ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (t. I, b.l. 27, 29, 39, 77-80) ir dirbtinės apšvietos matavimo protokolai (t. I, b.l. 28, 35-37, 69-70).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (t. I, b.l. 82-197, t. II, b.l. 2-146) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 67 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, iš minėtų kelionių žiniaraščių matyti, jog konvojaus transportas būna nuolat tikrinamas, prieš išvažiavimą ir kelionės metu, tačiau pastabų skundžiamais etapavimais, konvojaus pareigūnai negavo (t. I, b.l. 83, 88, 93, 91, 97, 101, 105, 109, 113, 117, 121, 125, 129, 133, 137, 141, 145, 149, 153, 157, 161, 165, 169, 173, 177, 181, 185, 189, 194, 197, t. II, b.l. 3, 7, 11, 15, 20, 22, 28, 31, 33, 37, 45, 47, 51, 55, 58, 64, 67, 70, 73, 75, 79, 84, 87, 93, 99, 104, 106, 111, 113, 118, 121, 123, 128, 130, 135, 137, 142, 144). Byloje esama duomenų jog dėl vietos stokos, kad nepažeisti konvojuojamųjų asmenų maksimalaus kiekio automobiliuose buvo atsisakyta priimti naujus konvojuojamuosius asmenis, tai patvirtina įrašai konvojaus žiniaraščiuose (t. I, b.l. 153, 157, 165, 169, t. II, b.l. 99). Taip pat, paminėtina, jog kelionės žiniaraščiuose žymimos pastabos, apie nutikusius įvykius, ar pastabas konvojavimo metu. Iš kelionės žiniaraščių matyti, jog konvojaus automobiliui dėl techninio gedimo, teko stoti kelyje 10 min. laikotarpiui (t. I, b.l. 93), automobilio gedimą pavyko likviduoti vietoje.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog konvojuojamieji gabenami atsižvelgiant į automobilių keliamąją galią.

Pareiškėjo skunde išdėstyta nuomonė, jog konvojaus automobiliuose konvojuojamieji talpinami atsižvelgiant į automobilio tonažą yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti, tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė duomenis: automobilių kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas schemas (t. I, b.l. 24, 30, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 63, 66, 71, 74, 81), valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimus (t. I, b.l. 25, 32, 33, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 72, 75), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotus Techninės apžiūros rezultatų korteles (t. I b.l. 26, 34, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 73, 76), kurie patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka specialiems automobiliams taikomus techninius reikalavimus, o konvojuojamieji vežami atsižvelgiant į sėdimų vietų kiekį konvojaus automobiliuose. Todėl pareiškėjo argumentai, dėl konvojuojamųjų gabenimo atsižvelgiant į automobilio tonažą yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl daiktų transportuojamų kartu su konvojuojamaisiais.

Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Jeigu konvojuojamieji nepažeidžia reikalavimo su savimi turėti ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų. Administracinėje byloje nėra duomenų jog ginčijamais teapavimais konvojuojamieji vežėsi didesnius nei 30 kg. kiekius daiktų, ar dėl to turėjo pastabų konvojaus pareigūnams. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad daugumoje transporto priemonių bagažo skyrius buvo (t. I, b.l. 30, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 63, 66, 71, 74, 81), jo nebuvo tik viename automobilyje (t. I, b.l. 24). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų daiktų pervežimo. Tačiau pagal Taisyklių 146 punkte įtvirtintą specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą, specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Dėl minėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai, jog konvojaus metu, tekdavo daiktus laikyti ant kelių, trūkdavo vietos yra nepagrįsti jokiais įrodymais, dėl to atmetami. Teismas neturi pagrindo konstatuoti viešojo saugumo tarnybos neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Dėl saugos diržų.

Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. I b.l. 26, 34, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 73, 76) . Šie surinkti duomenys byloje patvirtina, jog atsakovė atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nepažeidė konvojavimo taisyklių ir užtikrino pareiškėjo saugumą jo konvojavimo metu, o specialieji automobiliai, kuriais buvo vežamas pareiškėjas buvo techniškai tvarkingi ir tinkami naudojimui.

Dėl konvojavimo avarinio išėjimo, šildymo sistemų, ventiliacijos.

Atsakovės atstovė pateikė duomenis į bylą - spec. Automobilių kėbulo kamerų skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemas, kuriose matyti, jog kiekviename automobilyje, kuriuo buvo vežamas pareiškėjas, evakuaciniai liukai, šildymo, ventiliacijos įrenginiai yra įrengti, bei pavaizduota, kuriose konkrečiose automobilių vietos, jie įrengti (t. I, b.l. 24, 30, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 63, 66, 71, 74, 81). Byloje pateikti valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimai (t. I, b.l. 25, 32, 33, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 72, 75), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. I b.l. 26, 34, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 73, 76) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Dėl konvojaus pareigūnų nepagarbaus elgesio.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareigūnai jį ignoravo, neregistravo jo skundų. Taisyklių 121 punkte nustatyta, kad konvojaus pareigūnų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis (Taisyklių 123 punktas). Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taip pat, pagal konvojaus taisyklių 107 p. nustatytą konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenziją minėtiems pareigūnas dėl konvojavimo sąlygų. Įvertinus kelionės žiniaraščiuose esančius duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl jo įžeidinėjimo ar nepagarbaus elgesio, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nepagarbiu pareigūnų elgesiu, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog nuteistieji ir konvojaus pareigūnai, konvojavimo metu rūkydavo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškiai pripažįstama, jog asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HM 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką ir orumą.

Teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 44.6. Konvojaus viršininko padėjėjui draudžiama rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste; 52. Konvojuotojui draudžiama: rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste; 127.7. Konvojuojamiesiems draudžiama: rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būtų žodžiu ar raštu kreipęsis į konvojaus pareigūnus konvojavimo metu ar Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jis buvo priverstas kvėpuoti dūmais. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl rūkymo negali būti vertinami, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo argumentai, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos.

Administracinėje byloje nėra duomenų jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis bloga sveikatos būkle. Byloje esantys kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas neteikė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.

Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą atsakomybei kilti: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė nekyla. CK 6.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata, kai nukenčia asmens turtiniai interesai. Neturtinės žalos atlyginamą numato CK 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, neturtinės žalos padarymas sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, t.y. Viešojo administravimo įstatymu.

Byloje nesant duomenų, jog specialieji automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, buvo perpildyti ar neatitiko konvojavimo reikalavimų, nenustačius aplinkybių, jog konvojaus pareigūnai nepagarbiai elgėsi su pareiškėjų, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl nenustačius byloje neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešajai atsakomybei kilti.

Be to, surinkti duomenys byloje nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų kreipęsis konvojavimo metu į konvojaus viršininką ir pateikęs jam skundą žodžiu ar raštu, tokiu būdu nesiimdamas aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Konvojavimo taisyklių 137 p. įpareigoja konvojaus viršininką apie tokius kreipimusis daryti įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiuose tokių įrašų nėra. Taip pat, pagal konvojaus taisyklių 107 p. nustatytą konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenziją minėtiems pareigūnas dėl konvojavimo sąlygų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo 19 d. neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo M. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.