Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-660-267/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
e2S-660-267/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kreditorius
UAB „Žėrutis“
Skolininkas
UAB „Šiaulių plentas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-660-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04257-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.5.;3.2.8.4.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Žėrutis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2L-9777-1004/2018 pagal kreditoriaus UAB „Žėrutis“ prašymą dėl atsisakymo (atsiėmimo) pareikšto reikalavimo (pareiškimo) civilinėje byloje, iškeltoje pagal kreditoriaus UAB „Žėrutis“ pareiškimą skolininkui UAB „Šiaulių plentas“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018-06-28 teismas, tenkindamas kreditorės pareiškimo reikalavimus dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko, priėmė teismo įsakymą.

2. 2018-07-02 teisme gautas kreditorės prašymas, kuriuo kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (atsisako nuo pareikšto reikalavimo). Taip pat prašoma pareiškimą palikti nenagrinėtą bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-28 teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal kreditoriaus UAB „Žėrutis“ pareiškimą skolininkui UAB „Šiaulių plentas“ ir civilinę bylą nutraukė, grąžino kreditoriui UAB „Žėrutis“ 75 procentus 2018-06-27 sumokėto žyminio mokesčio – 119,25 Eur, išaiškino kreditoriui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

4. Kreditoriui pareiškus prašymą, 2018-06-28 priimtą teismo įsakymą teismas panaikino ir bylą nutraukė. Teismas netenkino kreditoriaus prašymo dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, nes šiuo atveju to nenumato įstatymas. Kreditoriui teismas išaiškino įstatyme įtvirtintas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsiėmimo (atsisakymo nuo pareikšto reikalavimo) pasekmes numatytas CPK 294 str. 2 d. Kadangi kreditorė pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo pareikšto reikalavimo ir bylos nutraukimo, teismui 2018-06-28 priėmus teismo įsakymą, kreditorei teismas grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 119,25 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Žėrutis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. birželio 28 d. teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir savavališkai perkvalifikavo pareiškimo dėl teismo įsakymo atsiėmimą į pareikšto reikalavimo atsisakymą. Kreditorė 2018 m. liepos 2 d. prašyme nurodė atsiimantis pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė palikti jį nenagrinėtą ir grąžinti žyminį mokestį. Teismo įsakymas buvo priimtas 2018 m. birželio 28 d., tą pačią dieną buvo išsiųstos kopijos skolininkui, skolininkas iki liepos 2 d. nebuvo pateikęs prieštaravimų, jų pateikimo terminas nebuvo pasibaigęs. Apeliantė nurodo, kad kreditorės valios dėl reikalavimo atsisakymo pareikšta nebuvo: prašyme nebuvo pažymėta, jog kreditorei yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės ir pan. Patenkinus prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo, pareiškimą palikus nenagrinėtą, kreditorei turėtų būti grąžintas ir sumokėtas žyminis mokestis. Be to, teismas šį klausimą taip pat išsprendė pagal ieškinio (šiuo atveju pareikšto reikalavimo) atsisakymo taisykles. Apeliantė pažymi, kad ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas sukelia skirtingus teisinius padarinius, todėl 2018 m. liepos 2 d. priimta nutartis paneigė kreditoriaus išreikštą tikrąją valią, byla nutraukta vadovaujantis ieškinio (pareiškimo) atsisakymo institutu, taip užkirstas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje nagrinėjamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsiėmimo klausimas.

7. Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „Žėrutis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 28 d. priėmė teismo įsakymą. Kreditorė UAB „Žėrutis“ 2018 m. liepos 2 d. teismui pateikė pranešimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsiėmimo, kurį teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo ir civilinę bylą nutraukė.

8. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 140 straipsniu ir savavališkai perkvalifikavo atsiėmimą į atsisakymą, nesant kreditoriaus valios dėl pareiškimo atsisakymo. Apeliantė mano, jog ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas sukelia skirtingus teisinius padarinius (CPK 139, 140 str.). Ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Tuo tarpu atsisakius ieškinio, byla nutraukiama ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140, 294 str.). Todėl apeliantė įsitikinusi, jog priimta nutartis paneigė kreditorės išreikštą valią ir užkirto kelią apeliantei kreiptis į teismą pakartotinai, nutraukus bylą vadovaujantis atsisakymo institutu CPK 294 str. 2 d.). Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

9. CPK 435 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio atsisakymo taisykles.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 28 d. teisme priimtas kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas išdavė teismo įsakymą. 2018 m. liepos 2 d. kreditorė pateikė pranešimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo atsiėmimo, prašydama pareiškimą palikti nenagrinėtą bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Apeliantės skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2018 m. birželio 28 d. teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis CPK 435 straipsnio 6 dalimi, skolininkė nebuvo pateikusi prieštaravimų, o terminas prieštaravimams pateikti taip pat nebuvo pasibaigęs, todėl teismas netinkamai taikė LR CPK 435 straipsnio 6 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies normas šioje byloje, konstatuodamas, kad kreditorė pareiškė reikalavimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo atsisakymo, ir nutraukė bylą, užkirsdamas kelią pareikšti reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pačių pagrindu iš naujo. Taigi, įstatymų leidėjas kreditorės teisę atsiimti pareiškimą susiejo su skolininko prieštaravimų gavimo teisme momentu arba skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaiga. Tokių aplinkybių šios bylos kontekste nenustatyta, apeliantė neišreiškė valios atsisakyti pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir prisiimti visų su tuo susijusių procesinių pasekmių, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio (pareiškimo) atsisakymo institutą ir bylą nutraukė taikydamas CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neatsisakė, o atsiėmė, todėl kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 435 str. 6 d.). Iš apeliacinio skundo turinio teismui akivaizdu, kad ieškinio (pareiškimo) atsiėmimo procesinės pasekmės apeliantei yra žinomos.

11. Kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 159 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai pareiškimas yra atsiimamas. Kreditorei atsiėmus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir palikus šį ieškinį (pareiškimą) nenagrinėtą, kreditorei yra grąžinamas sumokėtas 159 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Prašymą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-28 teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, pagal kreditoriaus UAB „Žėrutis“ pareiškimą skolininkui UAB „Šiaulių plentas“ panaikinti ir kreditorės UAB „Žėrutis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą.

Grąžinti kreditorei UAB „Žėrutis“, į. k. 166402043, 2018 m. birželio 27 d. sumokėtą 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.“

Teisėja Danutė Burbulienė