Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-22 · Administracinė byla Nr. I-5274-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
I-5274-596/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08190-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
G. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5274-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-08190-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), pašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 2 500 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 31 d. jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K) kamerose Nr. 269 ir 312. Kameros būdavo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 5 kv. m ploto. Kamerų plotą papildomai ribojo jose įrengti baldai, (stalas, gultai, sanitarinis mazgas), todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti. Kamerose buvo šalta ir drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkė regėjimui, gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais. Asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, daiktus pareiškėjas buvo priverstas dėtis į purvinas dėžes. Pareiškėjas teigė, kad dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, nuolat jaučia baimę ir apatiją.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 15-18) su jame nurodytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodė, nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 16 d., vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas teigė, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra nuolat viršijamas, tačiau administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, yra perkeliami į laisvesnes kameras, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis jie būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Suimtieji į kameras uždaromi laikantis suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjas, pirmą kartą atvykęs į Lukiškių TI-K, pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir jokių skundų dėl laikymo sąlygų su rūkančiais asmenimis administracijai nėra pateikęs.

Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ kuri taip atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpą laikotarpį, jo nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas turėto tam tikrų pasekmių, dėl kurių būtų galima atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Dėl per mažo gyvenamojo ploto.

Iki 2010 m. balandžio 11 d. pataisos įstaigose vienam asme­niui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto klausimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvir­tinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 2.2 punktu HN 76:1999 pripažinta netekusia galios. Kadangi pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. liepos 17 d., jam taikytina nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma), kurioje minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti, juos reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovo pateiktų duomenų apie kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 15) matyti, kad 2013-07-17–2013-07-24 laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas buvo 2, 56 kv. m, o 2013-07-25–2013-07-31 – 1,92 kv. m. Viso pareiškėjas buvo laikomas 15 parų kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Pagrindo nesiremti atsakovo pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus ir kalintų asmenų skaičių, nėra, šie duomenys užfiksuoti kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 19-20).

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad 15 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, teismas konstatuoja neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Pagal HN 76:2010 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra, 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė - 35–65, šaltuoju - 18–22 °C, santykinė oro drėgmė - 35–65 (26 punktas).

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, kad kamerose būdavo tamsu, trūko oro, buvo labai drėgna ir šalta, tačiau jų nekonkretizavo, nenurodė kuriose kamerose ir kada tai pasireiškė. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28-35) matyti, kad buvo tiriama kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais, būklė ir jose esančios gyvenimo sąlygos. Vėdinimo, oro santykinės drėgmės ir apšvietimo neatitikimai HN 76:2010 nustatytiems reikalavimams patikrinimo aktuose nebuvo konstatuoti, priešingai, nustatyta, kad kameroje Nr. 106, (b. l. 29, 31, 34) vėdinimas vyko pro langą, vizualiai buvo švaru. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo teigiamų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, jo nurodomi pažeidimai nekonkretizuoti, abstraktaus pobūdžio, todėl nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų gyvenimui sąlygų (apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir vėdinimo).

Pagal HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta - ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Pareiškėjas teigė, kad gyvenamose patalpose nebuvo užtikrintas natūralaus apšvietimas, tai pakenkė jo regėjimui. Kaip minėta, bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, apšvietimas nebūtų atitikęs HN 76:2010 nustatytų reikalavimų, priešingai, įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose esančius duomenis, apšvietimo normos atitiko reikalavimus kameroje Nr. 106 (b. l. 29, 31, 34). Kadangi pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kuriose konkrečiai kamerose apšvietimas neatitiko nustatytų normų reikalavimų, jo nusiskundimai laikytini bendro pobūdžio, abstrakčiais, nepatvirtinančiais atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prasto apšvietimo jis patyrė sveikatos sutrikimų, ar kreipėsi į administraciją su tokio pobūdžio nusiskundimais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiaisiais, tačiau nenurodė, kad šiuo būdu buvo pažeistos būtent jo teisės. Iš Lukiškių TI-K Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketos matyti, kad pareiškėjas pageidavo būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų laikant pareiškėją kartu su rūkančiais asmenimis.

Pagal HN 76:2010 54 punktą, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir kt.), asmenys daiktus turi susidėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo, kuriose kamerose nebuvo laikomasi švaros reikalavimų, todėl tokie nusiskundimai, kaip abstraktaus pobūdžio nepatvirtina atsakovui nustatytos pareigos nevykdymo. HN 76:2010 54 punktas nereglamentuoja dėžių, kuriose laikomi daiktai asmens apžiūros metu, stovio, jos nelaikytinos įrenginiais ar baldais, kurių švaros palaikymas yra privalomas Lukiškių TI-K, todėl pareiškėjo argumentai dėl purvinų dėžių patikrinimo kamerose atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl žalos atlyginimo.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima spręsti, kad pareiškėjas buvo laikomas suėmime žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Teisės pažeidimas truko neilgą laiką (15 dienų), dalį šio laiko pažeidimai buvo sąlyginai minimalūs, nebuvo nustatyta kitų veiksnių, bloginusių pareiškėjo suėmimo sąlygas, buvo užtikrintas kitų sveikatos saugos reikalavimų laikymasis, pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad netinkamos suėmimo sąlygos būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą ar apriboję jo galimybę bendrauti. Suėmimo vykdymo metu pareiškėjas dėl suėmimo vykdymo sąlygų su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Negalima spręsti, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų pažeidimas Lukiškių TI-K kamerose (15 parų) nelaikytinas ilgalaikiu ir žymiu, nes kai kuriais atvejais, t. y. nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2013 m. liepos 24 d. (9 dienas) pareiškėjui tenkantis plotas buvo tik 0,9 kv. m mažesnis už nustatytąjį ir negali būti laikoma itin traumuojančia patirtimi. Byloje duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, įtakotus atsakovo pažeidimais, nėra, pareiškėjo išdėstyti nusiskundimai daugiausia abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, sudaromos sąlygos kamerose palaikyti šva­rą ir tvarką bei pasitelkiami tretieji asmenys, siekiant, kad kameros atitik­tų higienos reikalavimus. Nurodytus duomenis patvirtina atsiliepime į skundą išdėstyta informacija apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių asmenų skaičių, taip pat byloje esanti Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 19). Aplinkybę, kad Lukiškių TI-K siekia palaikyti švarą kamerose, patvirtina Lukiškių TI-K sudarytos sutartys dėl buitinių kenkėjų naikinimo (b. l. 21-26), remontas kamerose atliekamas atsižvelgiant į turimą finansavimą. Be to, pagal HN 76:2010 11 punktą, Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, kas, teismo vertinimu, iš dalies kompensuoja mažą judėjimo plotą kamerose.

Taigi, įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

Teismas, nesivadovauja pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika, kadangi jo minimose bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A756-122/2010 pareiškėjas turėjo eilę sveikatos sutrikimų, jam nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad apgyvendinimas perpildytoje patalpoje nelaikytinas mažareikšmiu pažeidimu. Administracinėje byloje A502-1774/2010 asmuo Lukiškių TI-K buvo laikomas beveik trejus metus, administracinėse bylose Nr. A502-913/2011 ir Nr. A146-1622/2012 – virš metų, be to, pastaruoju atveju pareiškėjas buvo laikomas ne Lukiškių TI-K, o Kauno tardymo izoliatoriuje, įrengtame 2004 metais pagal visus tokios paskirties įstaigai keliamus techninius ir higienos reikalavimus.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir pripažįsta pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas pažeidimą, o skundo reikalavimą dėl 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo G. Ž. teisė į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas.

Pareiškėjo G. Ž. reikalavimą dėl 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė