Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) G. G., L. K.-G., išieškojimą vykdanti antstolė Irena Bakšienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkui G. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K.-G. darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

2. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

5. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

6. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju institucijos sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

7. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 622,53 Eur vaikų išlaikymo skolos išieškojimas iš skolininko G. G. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai pagal Mažeikių (nuo 2022-07-01 Klaipėdos skyrius) 2019-06-14 sprendimą (duomenys neskelbtini). Antstolė Irena Bakšienė 2023-03-03 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Suinteresuoti asmenys G. G. ir L. K.-G. yra sutuoktiniai. Vykdant vykdomąjį dokumentą buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė L. K.-G. nuo 2022-12-13 iki 2023-03-06 dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį.

8. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

9. Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė Irena Bakšienė, siekdama išieškoti skolą 2023-02-08 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinei L. K.-G. priklausančią ½ darbo užmokesčio dalį, esančią (būsiančią) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, šiai įstaigai nurodyta areštuotas pinigines lėšas saugoti iki atskiro antstolės patvarkymo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys).

10. Be to, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, antstolė pasiūlė skolininkui G. G. ir jo sutuoktinei L. K.-G. pateikti užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau toks sutikimas pateiktas nebuvo.

11. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui G. G. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine L. K.-G. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas, nustatant skolininko turto dalį skolininko sutuoktinės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gaunamame darbo užmokestyje, kitose darbo užmokesčiui prilygintose pajamose (CPK 667 straipsnis).

12. Iš suinteresuoto asmens G. G. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės L. K.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, esančių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini).

Iš suinteresuoto asmens G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų penkiasdešimt šešių euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.