Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-575-732-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-575-732-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Advokatai
Nijolė Pakalkienė
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-732/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U., atstovaujamo įgalioto asmens advokatės Nijolės Pakalkienės, apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos Šiaulių skyrius 2008 m. rugsėjo 15 d. A. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį. Protokole nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val., Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rasti statybvietėje dirbantys darbuotojai: E. B., kuris atliko balkono dažymo darbus antrame aukšte, S. M., kuris nešiojo pastolių detales, V. G., kuris betonavo balkoną. Su šiais darbuotojais UAB „Fortmonta“ direktorius A. U. darbo sutarčių nebuvo sudaręs, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 ir 99 straipsnių nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimu A. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nubaudė 19500 Lt bauda. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė, jog A. U. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta. Nors pats A. U. teigė, jog darbo sutartys su S. M., V. G. buvo sudarytos laiku, t.y. 2008-09-03, o E. B. bendrovėje „Fortmonta“ nedirbo, šiuos parodymus teismas atmetė kaip neatitinkančius tikrovės ir duodamus, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais: nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame užfiksuota, jog E. B., S. M. ir V. G. 2008 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu buvo UAB „Fortmonta“ statybvietėje ir atliko darbines funkcijas; A. R. paaiškinimu, kuriame nurodoma, jog E. B. buvo statybvietėje tikslu apžiūrėti darbus ir įsidarbinti, kas prieštarauja A. U., S. B. ir E. B. paaiškinimams; S. M. ir V. G. paaiškinimais, pateiktais 2008 m. rugsėjo 9 d. darbo inspekcijos pareigūnams, kad su jais darbo sutartys nesudarytos. Nors A. U. teismui pateikė 2008 m. rugsėjo 3 d. datų darbo sutarčių su V. G. ir S. M. kopijas, tačiau teismas pažymėjo, kad šiose sutartyse darbuotojų parašai vizualiai skiriasi nuo darbo inspekcijos pareigūnams rašytuose paaiškinimuose esančių V. G. ir S. M. parašų, neteisingai įrašyti S. M. pavardė ir vardas, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių dėl šių sutarčių tikrumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie V. G., S. M. įdarbinimą 2008 m. rugsėjo 9 d. neturėjo, nors apie įdarbinimą turėjo būti pranešta nedelsiant. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. tikrinimo metu su S. M., V. G. ir E. B. darbo sutartys nebuvo sudarytos, šie dokumentai buvo surašyti vėliau, jau po darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo. Tikrinimo metu V. G., S. M. ir E. B. neturėjo darbo pažymėjimų, antrųjų darbo sutarčių egzempliorių. Teismas padarė išvadą, jog A. U. pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbdavys privalo su darbuotoju pasirašyti darbo sutartį, įteikti darbuotojui antrąjį darbo sutarties egzempliorių ir darbo pažymėjimą ir tik tuomet gali leisti darbuotojui dirbti. Kadangi su V. G., S. M. ir E. B. darbo sutartys nebuvo sudarytos, jie dirbo nelegaliai. Dėl šių aplinkybių A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismas konstatavo, kad A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustinas pinigine bauda, kurios dydis nustatytas, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio nuostatomis.

Šalies argumentai

A. U., atstovaujamas įgalioto asmens advokatės Nijolės Pakalkienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba pakeisti nutarimą, nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad teismo nutarimas dalyje dėl E. B. yra nepagrįstas, A. U. kaltė dėl E. B. nelegalaus darbo neįrodyta, šioje dalyje nenustatyti visi būtini nelegalaus darbo požymiai. A. R. paaiškinimas patvirtina, kad susitarimo tarp darbdavio ir E. B. dėl darbo sutarties nebuvo, o tai, kad E. B. norėjo įsidarbinti nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus tokį susitarimą. Jokių objektyvių duomenų dėl tarimosi su E. B. dėl darbo apmokėjimo taip pat nėra, todėl nebuvo nustatytas vienas iš esminių nelegalaus darbo požymių – atlygintinumas. E. B. teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas, o teismas rėmėsi vien institucijos padarytomis išvadomis. Nurodo, kad protokole A. U. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo, paaiškino, kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais buvo sudarytos laiku. 2008 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė įrodymus – darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalą, prašymus priimti į darbą, pranešimą Sodrai, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, neatsižvelgė, kad protokolas ir nelegalaus darbo tyrimo aktas Institucijos surašytas, net nepareikalavus iš A. U. pateikti šių svarbių dokumentų. Nurodo, kad teismas apsiribojo vien Institucijos surašytų aplinkybių perrašymu į nutarimą, netyrė ir nevertino kitų bylai reikšmingų įrodymų – darbo sutarčių registravimo žurnalo, V. G., S. M. darbo sutarčių, prašymų dėl priėmimo į darbą, neapklausė nei vieno liudytojo, neatsižvelgė į tai, kad minėtiems darbuotojams buvo išduoti darbo drabužiai, taip pat V. G. ir S. M. patvirtino, kad darbdavio buvo instruktuoti dėl darbų saugos. Teismas neužklausė Sodros duomenų, nuo kada buvo įdarbinti V. G. ir S. M., ir nepagrįstai rėmėsi vien Institucijos vienpusiškai pateikta informacija iš Sodros duomenų bazės, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to darytina išvada, kad Institucija neteisingai kvalifikavo galimą teisės pažeidimą, o teismas šios klaidos neištaisė dėl to, kad neatliko objektyvaus ir visapusiško visų bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. U. kaltė dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo įrodyta. Nurodo, kad A. U. veiksmuose galėjo būti kitų darbo įstatymų pažeidimų sudėties požymių, tačiau ne nelegalaus darbo, todėl darytina išvada, kad teismas turėjo nutraukti administracinės teisės pažeidimo dėl nelegalaus darbo bylą arba grąžinti Institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti, arba pakeisti A. U. veiklos kvalifikavimą. Taip pat pažymi, kad teismas nenustatinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, kaip to reikalauja ATPK 30 straipsnis.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tikrinimo metu darbuotojai V. G. ir S. M. patys pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Fortmonta“ pradėjo dirbti 2008 m. rugsėjo 4 d., tačiau darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos. Teismui pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenų bazės patvirtina, kad tikrinimo dieną, t.y. 2009 m. rugsėjo 9 d., darbuotojai SODRA duomenų bazėje registruoti nebuvo. Minėti darbuotojai SODRA duomenų bazės sąrašuose atsirado tik sekančią dieną po patikrinimo, t.y. 2008 m. rugsėjo 10 d.. Tai kad E. B. buvo sudaryta galimybė dirbti statybos objekte, neatleidžia darbdavį atstovaujančio asmens nuo atsakomybės. Apeliaciniame skunde minimi dokumentai: darbo sutartys, įrašai darbo sutarčių registravimo žurnale, galėjo būti sudaryti po atlikto tikrinimo. Tikrinimo dieną direktorius A. U. į Instituciją neatvyko ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių V. G., S. M. ir E. B. įdarbinimą įmonėje. Tai, kad įmonės buveinė yra Vilniuje, neatleidžia darbdavio nuo Darbo kodekso nuostatų vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. U. kaltė dėl E. B. nelegalaus darbo byloje neįrodyta. Nors iš nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 4) matyti, kad darbo inspekcijos pareigūnas minėtoje statybvietėje aptiko E. B., atliekantį balkono dažymo darbus antrame aukšte, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. U. būtų taręsis su minėtu asmeniu dėl darbo, atlygio už jį ir darbo organizavimo tvarkos. A. U. 2008 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime nurodė, kad E. B. nėra ir niekada nebuvo įdarbintas, ant pastolių užsilipo savo iniciatyva pas tėvą S. B. (b. l. 7), administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad su E. B. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes su juo nebuvo tartasi dėl jokių darbo santykių (b. l. 2, antra pusė), teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. B. pas jį nedirbo, kiek žino, jis buvo atėjęs pas tėvą, nurodė, kad negalėjo šių aplinkybių sukontroliuoti, nes jo ten nebuvo, ryte darbus paskirstė darbų vadovas A. R. (b. l. 43). A. R. 2008 m. rusėjo 9 d. paaiškinime nurodė, kad E. B. norėjo įsidarbinti pagalbiniu darbininku nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. statybos objekte, buvo atėjęs apžiūrėti darbus (b. l. 8). Įvertinus šiuo paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent A. U. būtų taręsis su E. B. dėl darbo, atlygio, darbo organizavimo tvarkos bei būtų leidęs jam dirbti. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad A. U. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties dėl E. B. nelegalaus darbo, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla A. U. atžvilgiu nutrauktina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. U. kaltė dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo byloje visiškai įrodyta. Tikrinimo metu darbo inspekcijos pareigūnas minėtoje statybvietėje aptiko S. M., nešiojantį pastolių detales, ir V. G., betonuojantį balkoną. Minėti darbuotojai dėvėjo mėlynos spalvos darbo rūbus, dėvėjo apsauginius šalmus, buvo užsidėję apsauginius apraišus, paprašyti parodyti darbo pažymėjimus, nurodė jų neturintys (b. l. 4). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad su mintais darbuotojais darbo sutartys buvo pasirašytos laiku, ir teismui buvo pateiktos 2008 m. rugsėjo 3 d. datų darbo sutarčių su minėtais asmenimis kopijos, teismas pagrįstai šiuos įrodymus įvertino kaip nepatikimus ir atmestinus, t.y. surašytus po darbo inspekcijos patikrinimo ankstesne data, nes tai patvirtina byloje esančių objektyvių įrodymų visuma. S. M. 2008 m. rugsėjo 9 d. paaiškinome nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi Audriumi, sutarė dėl 1000 Lt atlyginimo per mėnesį, dirba nuo 2008 m. rugsėjo 4 d., darbo sutartis su juo nesudaryta (b. l. 9). V. G. 2008 m. rugsėjo 9 d. paaiškinome nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi, sutarė dėl 800 Lt atlyginimo per mėnesį, darbo sutartis su juo nesudaryta, direktorius darbo sutartį žadėjo atvežti pasirašyti artimiausiu metu (b. l. 10). Tikrinimo dieną, t.y. 2009 m. rugsėjo 9 d., minėti darbuotojai SODRA duomenų bazėje registruoti nebuvo (b. l. 11). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats A. U., nurodęs, kad minėti darbuotojai buvo įdarbinti, tačiau darbų sutartys su jais nebuvo pasirašytos, tai buvo tik laiko klausimas, nes jam sutartis reikėjo atspausdinti ir atvežti iš Vilniaus į Šiaulius. Taip pat nurodė, kad žino, jog negali leisti dirbti žmonėms, nepasirašęs sutarčių (b. l. 42). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo.

A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad augina tris vaikus, iš kurių vienas turi visišką negalę, nedaug uždirba (apie 2000 Lt), yra priverstas ilgam išvykti dirbti į užsienį, padėjo išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, žala nei valstybės, nei SODROS biudžetui nepadaryta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje. A. U. nurodomos pajamos nėra mažos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidimą jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str. 3 d.), nors A. U. teigia, kad padėjo išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jis nepripažino padaryto pažeidimo fakto ir dėl jo nuoširdžiai nesigailėjo (ATPK 31 str. 1 d.), pažeidimo neigiamus padariniu panaikino ne savo noru, o po atlikto Institucijos tyrimo (ATPK 31 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. U. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl E. B. nelegalaus darbo nutrauktina, tačiau A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo, vadovaudamasi ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi ir 30² straipsniu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, A. U. paskirtą baudą sumažinant iki 13000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą pakeisti, A. U. paskirtą baudą sumažinti iki 13000 Lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas