Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vykinto Gutausko skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-109449-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. nurodė, kad papildomų aplinkybių nurodyti nenori, palaiko skunde nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. atstovas advokatas V. Gutauskas nurodė, kad palaiko skunde nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ROIK numeris yra pažeidimo identifikavimo numeris, iš jo pavadinimo aišku, kad jis identifikuoja pažeidimą. Negali būti skirtingi dokumentų numeriai, tai yra nelogiška. Jeigu yra tokia praktika, ji turi būti keičiama, nes vienam pažeidimui negali būti keli identifikaciniai numeriai. Nelogiška tai, kad meteorologinės patikros sertifikatas yra įrodymas ir jis išduotas po 9 mėnesių nuo tada, kai galimai buvo padarytas pažeidimas. Institucijos techninėmis priemonėmis formuojami dokumentai turi būti tvarkingi, nėra gerai, kai administracinis nurodymas atsiunčiamas po 7 mėnesių. Įvertinus tai, kad administracinis nurodymas buvo atsiųstas po tokio ilgo laiko, T. S. neturėjo galimybės prisiminti, kas naudojosi jo motociklu tą dieną.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad tai yra pirmas toks atvejis praktikoje, kuomet sertifikate pasitaiko rašybos klaida. Reikia vadovautis tuo sertifikatu, kuriuo buvo ištaisyta rašybos klaida, būtent taip nurodyta rašte. Paskutinis sertifikatas buvo 2022 m. balandžio 4 d., kuriuo Lietuvos meteorologinė inspekcija ištaisė savo rašybos klaidą ir pateikė sertifikatą. Tai nėra naujas sertifikatas, raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad greičio matavimo priemonė buvo tinkama naudoti, jai buvo išduotas patikros sertifikatas, bet nustačius, kad yra apsirikimo klaida, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant kreipėsi į kitą instituciją, kuri įgaliota atlikti periodines patikras – Lietuvos meteorologijos inspekciją. Atitinkamas darbuotojas nurodė, kad sertifikatas pakeičia 2021 m. birželio 23 d. išduotą patikros sertifikato numerį ir nenurodo, kad prietaisas buvo ar yra netinkamas naudoti. Įvyko žmogiška apsirikimo klaida, kuri buvo ištaisyta nedelsiant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoja greičio matavimo prietaisus, o užfiksuoti administraciniai nusižengimai yra apdorojami Lietuvos kelių policijos tarnybos kaip įgaliotos policijos institucijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka greičio matavimo prietaisų priežiūrą, eksploataciją, o metrologijos ir prietaisų patikras atlieka Lietuvos meteorologijos inspekcija. T. S. atsiųsdami administracinį nurodymą po 7 mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos nepažeidė termino, per kurį turi būti atlikta administracinių nusižengimų teisena, t. y. termino, nustatyto ANK.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir pagrįstai T. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.

Stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos ir matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės. Šių taisyklių 38 punkte numatyta, kad matavimo priemonių patikrą atlieka teisinę metrologinę priežiūrą atliekančios institucijos paskirtos įstaigos, vadovaudamosi matavimo priemonių patikros metodikomis ir (arba) gamintojo parengtomis matavimo priemonių naudojimo ir derinimo instrukcijomis, įgaliotų institucijų vadovų įsakymais pripažintomis tinkamomis tam tikrų matavimo priemonių patikrai atlikti.

Teismas nustatė, kad greičio matavimo prietaisui „MultaRadar SD580“, Nr. 593-072/3002, Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 1681601, metrologinė patikra buvo atlikta 2021 m. birželio 23 d. išduodant patikros sertifikatą Nr. 1681601, kuris galioja iki 2022 m. birželio 23 d. (b. l. 37) (nors iš pradžių buvo nurodytas patikros sertifikato Nr. 1488096, tačiau dėl padarytos techninės klaidos jis pakeistas į tinkamą, t. y. Nr. 1681601). Matavimo priemonės patikra atlikta Vilniuje, ją atliko vyresnioji inžinierė metrologė T. P. ir inžinierius metrologas M. R. Patikros sertifikate taip pat nurodytas matuojamo greičio tikslumas, galima maksimali paklaida. Greičio matavimo prietaiso „MultaRadar SD580“, Nr. 593-072/3002, Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 1681601, tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso patikros sertifikatas Nr. 1681601 padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, pats prietaisas buvo veikiantis, greičio matuoklio patikrą atliko Lietuvos Respublikoje tai daryti kompetentingi asmenys, todėl teismui nekyla abejonių, kad greičio matavimo prietaisas buvo tinkamai įteisintas, veikiantis ir pagrįstai naudojamas įrodymams rinkti.

Be to, pabrėžtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 11 d. rašte dėl patikros sertifikato nurodyta, kad „MultaRadar SD580“, Nr. 593-072/3002 metrologinė patikra 2021 m. birželio 23 d. atlikta tinkamai, matavimo rezultatai yra nustatytų paklaidų ribose ir techninė priemonė tinkama naudoti (b. l. 37). Iš minėto rašto matyti, kad ruošiant techninės priemonės „MultaRadar SD580“, Nr. 593-072/3002 Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatą Nr. 1488096, per klaidą buvo įrašytas kitos techninės priemonės identifikavimo numeris. Vien ta aplinkybė, kad surašant patikros sertifikatą buvo suklysta nurodant Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato numerį, laikytina technine klaida ir nusižengimo esmės nekeičia, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 11 d. raštu patvirtino, kad metrologinė patikra 2021 m. birželio 23 d. atlikta tinkamai. Nors T. S. atstovas advokatas skunde teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuotas asmuo, taigi, iš esmės abejoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nešališkumu, šališkumas, visų pirma, yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu, tuo tarpu šiuo atveju duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigdama atsakymą dėl patikros sertifikato buvo suinteresuota bylos baigtimi ar turėjo tendencingą išankstinę nuomonę, nėra. Todėl tokie skundą padavusio asmens teiginiai yra prielaidų pobūdžio ir plačiau neanalizuojami.

Skundą pateikęs T. S. atstovas advokatas V. Gutauskas taip pat nurodo, kad administracinis nurodymas kartu su administracinio nusižengimo protokolu T. S. buvo pateiktas praėjus net 7 mėnesiams nuo nurodomo nusižengimo datos ir toks ilgas uždelsimas pranešti apie įtariamą dėl stacionariu greičio matuokliu fiksuoto pažeidimo T. S. atėmė galimybę įstaigai nurodyti, kas kitas galėjo naudotis jam priklausančiu motociklu. Su šiais argumentais sutikti negalima. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paminėtas ANK nuostatas, Institucija nepadarė jokių procesinių pažeidimų, administracinis nurodymas kartu su administracinio nusižengimo protokolu T. S. buvo išsiųstas nepažeidus ANK nustatytų terminų.

Be to, pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šio kodekso 416 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, T. S. pozicija dėl to, kad po 7 mėnesių jis negalėjo nurodyti, kas naudojosi jo transporto priemone vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis kaip transporto priemonės valdytojas turi pareigą žinoti, kas valdo jo transporto priemonę.

T. S. atstovas advokatas V. Gutauskas skundu nurodo, kad 2021 m. birželio 23 d. administracinio nusižengimo protokole, 2022 m. balandžio 26 d. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) 22158881551, tačiau 2021 m. vasario 23 d. pažeidimo duomenų protokole Nr. 39-ANR_P-23613-2022 jau nurodytas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) 21139619114, teigia, kad administracinio nusižengimo bylos dokumentuose yra įsivėlusių informacinių sistemų klaidų. Šią poziciją T. S. atstovas advokatas V. Gutauskas palaikė ir teismo posėdžio metu. Nurodyti T. S. atstovo advokato argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti, nes byloje esanti rašytinė medžiaga bei Institucijos atstovės paaiškinimai paneigia šį pareiškėjo argumentą. Teismas daro išvadą, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuotas (ROIK) 21139619114 yra susijęs su T. S. administracinio nusižengimo byloje nurodytu (ROIK) 22158881551, kadangi pradėjus administracinio nusižengimo bylą Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo ROIK buvo susietas su visais procesiniais veiksmais, kurie jau buvo atliekami kitame ROIK numeryje. Būtent šias nurodytas aplinkybes patvirtino Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, argumentas, kad administracinio nusižengimo bylos dokumentuose yra įsivėlusių klaidų, yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančia rašytine medžiaga. Be to, tai bet kuriuo atveju niekaip nešalina nusižengimą padariusio asmens atsakomybės.

T. S. atstovas advokatas taip pat prašė priteisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 1498,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme T. S. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal jo įgalioto atstovo skundą. Taigi, nors T. S. atstovas advokatas V. Gutauskas prašė priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 1498,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, šis prašymas negali būti tenkinamas, nes minėtas skundas atmetamas, T. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų priteisti iš tinkamai savo pareigas atlikusios Institucijos, kuri priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-109449-2022 nepakeistą ir T. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko skundo netenkinti.

Netenkinti T. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko prašymo priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 1498,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.