- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- II-831-402/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Vaidai Lepševičiūtei, dalyvaujant asmeniui dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas L. A. , jos atstovui advokatui R. J. Ramanavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas L. A. skundą dėl nutarimo panaikinimo, institucijai kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimą Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu L. A. paskirta administracinė nuobauda 150 litų bauda, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., padarymą.
Administracinė nuobauda L. A. buvo paskirta už tai, kad ji 2008-06-21, 18.20 val. Marijampolėje, Juknevičiaus gt. vairavo automobilį „A. R. “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti pariedėjo atgal, atsitrenkė į galia stovintį automobilį ir jį sugadino, tuo pažeidė KET 53, 145 ir 158 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
L. A. prašo nutarimą panaikinti ir administracinę nuobaudą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi ji jai inkriminuoto pažeidimo nepadarė ir KET reikalavimų nepažeidė. Ji turi ilgą vairavimo stažą, važiuoja daug, niekad neturėjusi nuobaudų, jai sustojus jos automobilis atgal neriedėjo. Ji automobilyje buvo ne viena, todėl jos parodymus patvirtina kartu su ja važiavusi keleivė. Be to jos automobilis visiškai nebuvo apgadintas.
Liudytoja A. M. parodė, kad ji važiavo kartu su L. A. automobilyje. Girdėjo, kad iš galo važiuojantis automobilis signalino. L. A. pamanė, kad jos automobiliui kažkas negerai, todėl pravažiavus sankryžą sustojo, išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo, kadangi viskas buvo tvarkoje, jos nuvažiavo namo, tačiau praėjus pusei valandos buvo pranešta, jog L. A. ieško policija dėl autoįvykio. L. A. vairuojamas automobilis sankryžoje atgal neriedėjo.
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jis su žmona įvykio dieną važiavo Juknevičiaus gt. Marijampolėje ir sankryžoje sustojo paskui pareiškėjos vairuojamą automobilį. Jos automobilis riedėjo atgal, todėl jis jai signalino. Kai pareiškėjos automobilis atsirėmė į jo automobilį girdėjosi traškėjimas. Pareiškėja pravažiavo sankryžą, sustojo ir išlipusi apžiūrėjo savo automobilį, jis pravažiavęs sankryžą ir sustojo neprivažiavus pareiškėjos. Jis prie jos nebuvo priėjęs. Pareiškėja nuvažiavo, tuomet jis kreipėsi į policiją. Jo automobiliui buvo įstumtos grotelės.
Liudytoja E. B. paaiškino, kad ji įvykio dieną važiavo automobilyje kartu su savo vyru. Stovint sankryžoje, ji pastebėjo, kad automobilis stovintis prieš juos artėja link jų, jos vyras pradėjo signalizuoti. Ji negirdėjo jokio automobilių susilietimo garso, tik matė, kad automobilis yra prie pat jų automobilio. Sankryžoje jos vyras nebuvo išlipęs iš automobilio. Pravažiavus sankryžą prieš juos stovėjęs automobilis sustojo, moteris apžiūrėjo savo automobilį. Jos vyras sustojo neprivažiavus iki pareiškėjos automobilio dar tolokai, apžiūrėjo savo automobilį, pamatė, kad pareiškėja nuvažiavo, jie važiavo į policiją.
Liudytojas A. L. parodė, kad jis surašė protokolą. Medžiagą surinko S.. Įvykio vietoje jis nebuvo. Transporto priemones apžiūrėjo policijos kieme. Nukentėjusiojo automobilyje buvo pastumtos grotelės, kiek pamena ant pareiškėjos automobilio buvo nežymus įbraukimas.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad datos nepamena, į policiją kreipėsi nukentėjusysis, pranešė apie įvykį ir paaiškino, kad pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Jie surado kitą vairuotoją ir apžiūrėjo transporto priemones. Buvo nustatyti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, o pareiškėjos automobilis ar buvo apgadintas jis nepamena
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas.
L. A. administracinė nuobauda surašyta už tai, kad ji 2008-06-21, 18.20 val. Marijampolėje, Juknevičiaus gt. vairavo automobilį „A. R. “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti pariedėjo atgal, atsitrenkė į galia stovintį automobilį ir jį sugadino, tuo pažeidė KET 53, 145 ir 158 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.
Bylos medžiagoje ir liudytojų parodymuose yra daug prieštaravimų. Vairuotojai iš įvykio vietos pasišalino, todėl tinkamai įforminti ir ištirti pažeidimą, pareigūnai neturėjo galimybės. Pažeidimo padarymo nurodytos aplinkybės teismui pagrįstai sukėlė abejones. Nukentėjusysis, pastebėjęs, kad prieš jį stovintis automobilis atsirėmė į jo automobilį ir automobiliams sankryžoje stovint, nesiima jokių veiksmų, kad autoįvykis butų užfiksuotas, net neišlipo iš savo automobilio. Tai patvirtina ir su juo važiavusi E. B. . Nukentėjusysis motyvavo, kad buvo blogas oras, lijo. Tačiau blogas oras nėra priežastis atsitikus autoįvykiui nelipti iš automobilio ir nekviesti policijos darbuotojų. Pažymėtina, ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis aiškino, kad automobilyje girdėjosi traškėjimas automobiliams susilietus, tačiau tame pačiame automobilyje važiavusi E. B. šios aplinkybės nepatvirtino. Pareiškėjai pravažiavus sankryžą ji išlipo apžiūrėti savo automobilio, nes suprato kad jai signalizavo, nes kažkas negerai jos automobiliui (nedega lemputė, ar neuždaryta bagažinė). Nukentėjusysis taip pat pasuko ta pačia kryptimi, aiškiai matė, kad pareiškėja sustojo, apžiūri automobilį, tačiau prie pareiškėjos nepriėjo pasiaiškinti, neprivažiavo arčiau, o sustojo atokiau, apie 200 metrų nuo pareiškėjos automobilio, pamatęs jog pareiškėja nuvažiavo, kreipėsi į policiją. Tokios aplinkybės tiesiog nepaaiškinamos. Pareiškėjos visos bylos eigoje parodymai nuoseklūs, ji tvirtina, kad sustojus sankryžoje jos automobilis atgal neriedėjo, šią aplinkybę patvirtina kartu su ja važiavusi keleivė liudytoja A. M. . Automobilių susilietimo garsu jos negirdėjo. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad įvykio dieną apžiūrėtas pareiškėjos automobilis ir jokių defektų nerasta, nustatyta kad automobilis neapgadintas (b.l. 21). Policijos pareigūnai tinkamai įforminti autoįvykio neturėjo galimybės, medžiagą surinko iš nukentėjusiojo paaiškinimo, nes vairuotojai iš pažeidimo padarymo vietos nuvažiavo. Jeigu daryti prielaidą, kad pareiškėjos automobilis riedėjo atgal, ko pasekoje buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, ir pareiškėja nepastebėjo kad jos automobilis atsirėmė į kitą automobilį, iškyla klausymas, kodėl pats nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių pažeidimui užfiksuoti, neišlipo iš automobilio, nesudrausmino vairuotojo ir neiškvietė policijos darbuotojus į įvykio vietą. Esant byloje surinktai medžiagai ir vertinant liudytojų parodymus galima padaryti ir kitokią prielaidą, kad nukentėjusiojo automobilis atsirėmė į kitą automobilį. Tačiau priimant procesinį sprendimą prielaidomis remtis draudžiama. Iš byloje esančių įrodymų tvirtinti, kad pareiškėja įvykdė jai inkriminuotą pažeidimą nėra galimybės, nes surinkta byloje medžiaga prieštaringa ir neginčijamai nepatvirtina fakto, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Teismas, išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad L. A. padarė jai inkriminuotą pažeidimą nurodytu nutarime laiku ir vietoje todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pripažintina, kad L. A. inkriminuotas pažeidimo (gyvulių varymo) faktas byloje nėra įrodytas.
Tiriant bylą ir priimant procesinį sprendimą negalima vadovautis prielaidomis.
Administracinė byla dėl nurodyto pažeidimo turi būti nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,
nutarė:
Panaikinti Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą, kuriuo L. A. paskirta administracinė nuobauda 150 litų bauda, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d.padarymą ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.