- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- P-438-216-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros pareigūnas 2007 m. birželio 8 d. nutarimu R. K. paskyrė administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą - ir pripažino jį kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Minėtas nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo aktą Nr. 106, kuriame buvo nurodyta, kad 2007 m. gegužės 29 d. patikrinimo metu nustatyta, jog R. K. atstatė buvusią Smukučių užtvanką - vykdė pavasarinio potvynio metu praardyto užtvankos pylimo dešiniajame Mituvos upės krante tvirtinimo darbus be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos. Akte konstatuota, jog Mituvos upės vaga nebuvo pakeista, betonavimo darbai nebuvo vykdomi. Šie R. K. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip ATPK 51² straipsnio 1 dalies pažeidimas.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros pareigūno 2007 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalies nuostatas jam buvo skirta 500 Lt bauda.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo R. K. nurodo, jog neturėdamas teisinio išprusimo ir neišmanydamas teisės aktų, reglamentuojančių statybų teisę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros nutarimui neprieštaravo, todėl jam bauda buvo paskirta nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tačiau, kaip nurodo R. K., iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 22 d. rašto Nr. R4-15-1248 jis sužinojo, jog Jurbarko rajono savivaldybėje niekada nebuvo priimta jokių potvarkių, sprendimų, taip pat neišduota statybos leidimų nugriauti betoninę Smukučių užtvanką ar pakeisti Mituvos upės vagą. R. K. teigimu, šie duomenys patvirtina faktą, jog betoninė užtvanka visą laiką nuo jos pastatymo egzistavo, todėl nebuvo teisinio pagrindo laikyti ją buvusia, kaip 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo akte nurodė tuometinis Jurbarko rajono agentūros vedėjas J. P.. Anot R. K., šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo žinomos, kadangi jis veikė motinos prašymu apsaugoti jos turtą nuo patvinusio Mituvos upės vandens, apie užtvankos statusą nieko nežinodamas. Pasak R. K., tuo metu jam tik buvo aišku (nes tokia buvo faktinė situacija), jog užtvanka buvo veikianti, tik buvo praardytas dešinės pusės pylimas, kurį jis laikinai sutvirtino maišais su smėliu, o juos vandeniui atslūgus pašalino. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pabrėžiama, kad šie naujai gauti duomenys patvirtina, jog 2007 m. gegužės 29 d. atlikti Mituvos upės praardyto užtvankos pylimo tvirtinimo darbai, panaudojant maišus su smėliu, turint tikslą apsaugoti R. K. motinai priklausantį, ant užtvankos kranto stovintį profilaktoriumo - gydyklos pastatą, negalėjo būti pripažinti administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 51² straipsnio 1 dalyje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymima, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį numatyta tik tuo atveju, jeigu yra atliekama objekto statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti bei nustatyta tvarka patvirtintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. R. K. teigimu, paaiškėjus, jog Mituvos užtvanka niekada nebuvo pripažinta buvusia, laikytina, jog visą laiką, tame tarpe ir 2007 m. gegužės 29 d. patikrinimo metu Smukučių užtvanka egzistavo, todėl apie jokius atstatymo darbus negalėjo būti nė kalbos. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pabrėžiama, jog aplinkybė, kad iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 22 d. rašto Nr. R4-15-1248 R. K. sužinojo, kad Jurbarko rajono savivaldybėje niekada nebuvo priimta jokių potvarkių, sprendimų, taip pat neišduota statybos leidimų nugriauti betoninę Smukučių užtvanką ar pakeisti Mituvos upės vagą, laikytina esmine administracinio teisės pažeidimo aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma man bylos nagrinėjimo metu. Anot R. K., šią aplinkybę jis sužinojo 2011 m. balandžio 22 d., todėl prašymas atnaujinti procesą byloje buvo paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu R. K. prašo atnaujinti procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūrai nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu teisme iš esmės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).
Atsižvelgiant į šį ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog proceso atnaujinimas galimas tose administracinėse bylose, kurios buvo išnagrinėtos teisme iš esmės ir užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai yra susiję tik su atitinkamos bylos teisminiu nagrinėjimu). Kartu pažymėtina, jog nei ABTĮ nei ATPK nuostatos nenumato proceso atnaujinimo galimybės administracinių teisės pažeidimų bylose, kurios buvo užbaigtos įsigaliojusiais atitinkamų valstybės įgaliotų institucijų ir (ar) pareigūnų priimtais nutarimais ir nebuvo nagrinėjamos teisme. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog procesas R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros pareigūno 2007 m. birželio 8 d. nutarimu ir nebuvo nagrinėjama teisme, negali būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
Dėl šių priežasčių prašymas atnaujinti procesą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.