- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-734-300-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00083-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Nukentėjusysis
- N. L.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „Audi 100“ pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „VW Passat“ pagrobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė S. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė S. Ž. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš S. Ž. nukentėjusiajam N. L. 600 Lt (šeši šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. balandžio 3 d. 23.00 val. iki 2014 m. balandžio 4 d. 1.50 val. iš privataus namo kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė N. L. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, kuriame buvo užvedimo raktelis bei registracijos dokumentai, tuo padarydamas N. L. 1000 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. balandžio 3 d. 23.00 val. iki 2014 m. balandžio 4 d. 1.50 val. iš privataus namo kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė T. M. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, kuriame buvo 10 litrų degalų už 45 Lt, užvedimo raktelis bei registracijos dokumentai, tuo padarydamas T. M. 5045 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę ar atidėti jam skirtos bausmės vykdymą.
Skunde nurodo, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, o nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nurodo, kad būdamas laisvėje gydytųsi nuo alkoholizmo, dirbtų, būtų namuose teismo nustatytu laiku, laikytųsi visų įpareigojimų, nevartotų jokių psichiką veikiančių medžiagų. Apelianto teigimu, jis bendradarbiavo su pareigūnais, nuoširdžiai viską pripažino ir gailisi nusikaltęs, o būdamas laisvėje galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas. Be to, nurodo ir tai, kad turi sugyventinę, kuri augina du mažamečius vaikus, turi motiną, kuri yra invalidė, ir teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų padėti jiems.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai S. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę ar atidėti jam skirtos bausmės vykdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jog nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, jog už automobilio pagrobimą teistas ir Latvijoje.
Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, kuri dar buvo sumažinta viena trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams – yra mažesnė net už vienos iš jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taigi dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio, ar keisti bausmės rūšį. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad būdamas laisvėje gydytųsi nuo alkoholizmo, dirbtų, galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas, jog turi sugyventinę, kuri augina du mažamečius vaikus, turi motiną, kuri yra invalidė ir, teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų padėti jiems, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikyta bausmė, kuri nebuvo susijusi su realiu laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, vėliau, buvo taikytas ir areštas, tačiau akivaizdu, kad tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės, kurios nebuvo susijusios su terminuotu laisvės atėmimu, nepasiekė joms keliamų tikslų. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, negali pakankamai pasirūpinti jam artimais žmonėmis, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Apeliantas skundu taip pat prašo atidėti jam skirtos bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas gali būti tik esant visoms BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Viena iš šių būtinų sąlygų yra pagrįstas manymas, kad tokia priemonė gali būti pakankama pasiekti bausmės tikslus. Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, S. Ž. teisiamas jau trečią kartą, taip pat yra teistas ir Latvijoje, taigi šios aplinkybės rodo, jog švelnesnės bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas paskyrimas, nebuvo pakankama priemonė sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, pasiekti, kad nebedarytų kitų nusikaltimų. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, priešingai, rodo, jog tam, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, turi būti skirtina griežtesnė priemonė nei anksčiau taikytos, t. y. realus laisvės atėmimas, todėl apelianto prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netenkintinas.
Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei realus terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis teisei priešingo S. Ž. elgesio ir konstatuoja, kad apeliantui paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.