Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-802-992/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-17
Bylos Nr.: 1-802-992/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19036-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: V. B., A. D.
Advokatai: Algis Petrulis

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-802-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19036-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.23.1.2.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam V. B.,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Algiui Petruliui,ekspertui Mantui Juodakiui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti. Baudžiamasis nusižengimas padarytas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. B. 2020 m. gegužės 14 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens nusipirkdamas už 50 eurų, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4,811 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį laikė su savimi iki 2020 m. gegužės 17 d., kai apie 19.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie miško stovinčiame jam priklausančiame automobilyje VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai vairuotojo vietoje sėdėjusio V. B. striukės vidinėje kišenėje rado ir paėmė bespalvį plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 4,811 g. Šiais savo veiksmais V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

A. D., būdamas ribotai pakaltinimas, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo ją platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. D. 2020 m. gegužės 17 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 23,381 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį suvartojo, o likusią dalies dalį –7,481 g - laikė su savimi iki 2020 m. gegužės 17 d., kai apie 21.35 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, atliekant pilną asmens apžiūrą, policijos pareigūnai jo kelnių vidinėje pusėje rado permatomą plastikinį maišelį, kuriame buvo dešimt plastikinių maišelių su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį - 15,9 g - laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. gegužės 18 d. nuo 3.34 val. iki 3.57 val. atliekant kratą, policijos pareigūnai rado keturis plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), tokiu būdu A. D. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios bendra masė 23,381 g, neturėdamas tikslo jų platinti. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad bylai reikšmingu laiku susitiko su savo draugu A. D. parūkyti „žolės“. Jis įsigijo „žolę“ porą dienų iki įvykio per programėlę; joje parašė nežinomam asmeniui, jog norėtų įsigyti, asmuo sutiko ir vėliau atvažiavęs prie jo namų jam „žolę“ perdavė. Tuo metu, kada buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kelis mėnesius vartojo kanapes, tačiau šiuo metu jų nebevartoja, turi nuolatinį darbą. Pajamos nedidelės, atlyginimas atskaičius mokesčius siekia 620 Eur. Buto nuomai su kitais mokesčiais išleidžia apie 190 Eur, turi dar ir kitų finansinių įsipareigojimų, todėl asmeninėms reikmėms lieka mažai. Nurodė, kad dėl sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)) negali sunkiai fiziškai dirbti. Prašė skirti kuo mažesnę baudą. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad bylai reikšmingu laiku jis važiavo susitikti su draugu V. B., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pamatę, jog jis „apsirūkęs“, jį sulaikė. „Žolę“ pradėjo vartoti tuo metu, kai jam prasidėjo (duomenys neskelbtini), dar eidamas į (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną surūkydavo po 0,8 g kanapių, ne daugiau. „Žolę“ įsigydavo iš nepažįstamų asmenų. Dienos normą pasisverdavo pats, kadangi namuose turėjo svarstykles. Taip pat turi (duomenys neskelbtini), neturi apetito, jam sunku užmigti. Psichiatras ir anksčiau jam buvo skyręs (duomenys neskelbtini), tačiau jų negerdavo arba gerdavo nereguliariai, todėl manė, kad jokio poveikio vaistai jam nedaro, bet po šio įvykio jo požiūris pasikeitė – pradėjo stengtis reguliariai gerti vaistus, nustojo rūkyti „žolę“. Šiuo metu jo savijauta geresnė nei buvo įvykio metu, į gydytoją kreipėsi savo noru, norėdamas sau padėti, šiuo metu jam yra atliekama neįgalumo lygio nustatymo procedūra, kadangi dėl psichikos sutrikimų sunku išdirbti visą darbo dieną, ryte sunku prabusti. Gyvena kartu su tėvais, kurie stengiasi jam padėti, motina labai juo rūpinasi. Ateityje norėtų pragyventi iš (duomenys neskelbtini), kadangi yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja apklausta I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. D. yra jos sūnus, jie gyvena kartu. Psichikos sveikatos problemos A. D. diagnozuotos jam buvo (duomenys neskelbtini) m., dėl to sūnus metė (duomenys neskelbtini), nes negalėjo mokytis, negalėjo atsikelti laiku, neužteko valios vietoje išbūti ilgiau. Sutriko jo asmenybė, pamiršdavo, kad jis yra alkanas. Stengiasi, kad sūnus išgertų vaistus laiku ir reguliariai. Kreipėsi į daktarus, bando jam padėti ir jo gyvenimą pakreipti pozityvesne linkme. I. D. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ekspertas Mantas Juodakys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir palaiko išvadą, kurią pateikė ekspertizės akte. Papildomai paaiškino, kad ekspertizės metu, įvertinus ir ištyrus visą medžiagą, A. D. psichologinę būseną, A. D. buvo nustatyti psichikos sutrikimai - konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) sindromas įvykio metu. A. D. veikos padarymo metu iš dalies negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir iš dalies jų valdyti, nustatytas riboto pakaltinamumo kriterijus. Šiuo metu A. D. taip pat nustatyti sutrikimai, tačiau dėl jų jis gali suprasti ir valdyti savo veiksmus. A. D. negalėjo suprasti savo veiksmų, kuriais jis yra kaltinamas. A. D. liga gali būti tikrai pakankamai gerai valdoma, stebimas specialistų asmuo gali gyventi normalų gyvenimą. Ekspertas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi abu kaltinamieji kaltę pripažino visiškai, veikų aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, prokuroras, gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. davė analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 112, 118 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D. davė analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (2 t., 38, 43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 17 d. patruliuodami Vilniaus mieste, apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo du vyrus, stovinčius prie automobilio Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie pasirodė įtartini, nes, pamatę jų tarnybinį automobilį, pradėjo eiti link miško. Vienas iš jų vedėsi dviratį, vilkėjo juodos spalvos drabužius, turėjo kuprinę. Su kolega nusprendė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelią ir asmenis apvažiuoti iš kitos pusės, apvažiavę nuėjo į parką pėsčiomis, parke pastebėjo tuos pačius du asmenis, kurie, pamatę juos, vienas su kitu atsisveikino ir išsiskirstė į skirtingas puses. Vienas ėjo pėsčiomis nuo jų, o kitas nuvažiavo dviračiu į miško gilumą. Ėjo paskui asmenį, kuris iš jų akiračio nebuvo dingęs, matė, kaip jis atsisėdo į automobilį Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pateikto dokumento paaiškėjo, kad tai - V. B., gim. (duomenys neskelbtini). V. B. atrodė apsvaigęs, blizgėjo akys, kalba buvo nerišli, vengė su jais bendrauti. Dėl tokių V. B. veiksmų jiems kilo įtarimas, kad asmuo galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, paklausė, ar asmuo neturi draudžiamų daiktų. Jam atsakius neigiamai, nurodė asmeniui išlipti iš automobilio, paaiškino, kad jam bus atlikta dalinė apžiūra. Dalinės apžiūros metu V. B. striukės vidinėje kairės pusės kišenėje buvo rastas permatomas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kuriame buvo žalios spalvos, augalinės kilmės, specifinio kvapo medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. V. B. sulaikė. Kadangi pas V. B. buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, nusprendė paieškoti kito asmens. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) kelio, miške pastebėjo tą patį asmenį, atitinkantį požymius, važiuojantį dviračiu. Asmenį iš karto sulaikė, pareikalavo eiti kartu su jais iki tarnybinio automobilio, nes kilo įtarimas, jog jis galėjo vartoti narkotines medžiagas. Asmuo atrodė apsvaigęs, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, nereagavo į šviesą, sunkiai orientavosi aplinkoje, vengė jų. Asmuo pateikė asmens tapatybės dokumentą, paaiškėjo, kad tai - A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus A. D., ar šis turi prie savęs draudžiamų, neleistinų daiktų, šis atsakė, jog prie savęs nieko neturi. Dalinės apžiūros metu pas asmenį nieko draudžiamo nebuvo rasta. Paklausė, ar jis kartu su draugu prieš keletą minučių vartojo narkotines medžiagas, atsakė teigiamai, todėl A. D. dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo apie 20.40 val. sulaikė, į pagalbą pasitelkę patrulių ekipažą V1714, abu asmenis pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus laikino sulaikymo patalpas (1 t., 15 b. l.).

Savanorišku daiktų pateikimo protokolu liudytojas M. V. pateikė permatomą, užspaudžiamą plastikinį maišelį su žalios spalvos, augalinės kilmės, kaip įtariama narkotine, medžiaga (1 t., 18 b. l.).

Šalies argumentai

M. V. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir liudytojo apklausos protokole (1 t., 13 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leisti daryti kratą V. B. gyvenamojoje vietoje (1 t., 58-59 b. l.). Kratos protokole nurodyta, kad rasta ir paimta: svarstyklės, kurios supakuotos į voką Nr.1; folijos lankstinukas su tuščiomis kapsulėmis, kuris supakuotas į voką Nr. 2; malūnėlis su augalinės kilmės, galimai narkotinės, medžiagos likučiais, kuris supakuotas į voką Nr. 3 (1 t., 60 - 61 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2761179-20 nurodyta, kad vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo V. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2020 m. gegužės 17 d. rasto ir paimto pas V. B., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,811 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 %). Ant elektroninių svarstyklių ir smulkintuvo paviršių yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ir (ar) kanapių dervos pėdsakai. Ant kapsulių iš folijos lankstinuko, kratos metu rasto ir paimto V. B. gyvenamajame kambaryje, vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., 79-81 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-N 1094/2020(01) nurodyta, kad V. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., 87 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiuoju postiniu. 2020 m. gegužės 17 d., apie 21.35 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio laikino sulaikymo patalpas buvo pristatytas A. D. dėl galimo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų. Atliekant pilną asmens apžiūrą, A. D. nurodė nusirengti iki apatinių kelnaičių. Tada jis iš vidinės džinsinių kelnių pusės ištraukė permatomą, plastikinį maišelį ir pateikė jam. Maišelyje buvo 10 užspaudžiamų plastikinių maišelių, kuriuose buvo augalinės kilmės, žalsvos spalvos, specifinio kvapo medžiaga, kaip įtariama, narkotinė medžiaga (1 t., 22 b. l.).

Savanorišku daiktų pateikimo protokolu E. K. pateikė plastikinį, permatomą maišelį su jame esančiais 10 vienetų užspaudžiamų plastikinių maišelių su įvairių spalvų paveikslėliais, kuriuos buvo augalinės kilmės, žalsvos spalvos, specifinio kvapo medžiaga (1 t., 24 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2761179-20 nurodyta, kad: 1. vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo V. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. 2. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2020 m. gegužės 17 d. rasto ir paimto pas V. B., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,811 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 %). 3. Ant elektroninių svarstyklių ir smulkintuvo, kratos metu rastų ir paimtų V. B. gyvenamajame kambaryje, paviršių yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ir (ar) kanapių dervos pėdsakai. 4. Ant kapsulių iš folijos lankstinuko, 2020-05-19 kratos metu rasto ir paimto V. B. gyvenamajame kambaryje, vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.(1 t., 79 – 81 b. l.).

Kratos A. D. gyvenamojoje vietoje metu rasta ir paimta: 1) dėžutė, kurioje buvo 4 permatomi polietileniniai maišeliai su žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, supakuoti į voką Nr. 1.; 2) elektroninės svarstyklės, supakuotos į voką Nr. 2.; 3) mobiliojo ryšio priemonė „Iphone 5“ su sudaužytu ekranu, į kurią įdėta „Pildyk“ SIM kortelė, supakuota į voką Nr. 3 (1 t., 27 – 47 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-31064156-20 nurodyta, kad: 1. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dešimties užspaudžiamų plastikinių maišelių, rasta ir paimta iš A. D., yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 7,481 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,0%. 2. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš keturių užspaudžiamų plastikinių maišelių, rasta ir paimta kratos metu iš A. D., yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 15,95 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,9%. 3. Ant elektroninių svarstyklių, rastų ir paimtų kratos metu iš A. D., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. 4. A. D. rankų nuoplovoje yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (1 t., 69 – 72 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1093/2020(01) nurodyta, kad A. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (2 t., 4 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.78TPK-216/2020 konstatuojama, kad 1. A. D. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2020 m. gegužės 17 d. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) sindromas; pagal savo psichikos būklę jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. 2. A. D. šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) sindromas; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. A. D. pagal savo psichikos būklę negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, jis gali duoti parodymus, tačiau juos rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į jo psichikos būklės ypatumus. 4. A. D. pagal savo psichikos būklę gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. 5. A. D. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., 87 - 90 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų atsakomybė pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kaltinamasis V. B., apklausiamas tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. V. paaiškino V. B. patikrinimo priežastį, patvirtino aplinkybę, kad bendraujant su V. B. jis atrodė apsvaigęs, V. B. dalinės apžiūros metu jo striukės vidinėje kairės pusės kišenėje buvo rastas permatomas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kuriame buvo žalios spalvos, augalinės kilmės, specifinio kvapo medžiaga, galimai narkotinė medžiaga, V. B. to neneigė. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2761179-20 taip pat patvirtina, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2020 m. gegužės 17 d. rasto ir paimto pas V. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,811 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 %) (1 t., 79 - 81 b. l.). Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai: specialisto išvados duomenys (1 t., 87 b. l.), tarnybinis pranešimas (1 t.,13 b. l.), apžiūros protokolų duomenys.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, V. B. disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (4,811 g) neviršija nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), todėl V. B. veika atitinka Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Byloje nenustatyta, kad V. B. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis V. B. suprato, jog neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamas medžiagą, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. B. tiesiogine tyčia padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 15 MGL (750 Eur) iki 500 MGL (2 500 Eur) dydžio. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 15 MGL dydžio baudos (lygi minimaliam baudos dydžiui) paskyrimas V. B., atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Aplinkybių taikyti Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnio nuostatas ir paskirti kaltinamajam mažesnį baudos dydį, nei nustatytas minimalus, nėra. Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl V. B. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl kaltinamojo A. D. nusikaldamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. D., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti. A. D. neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo faktą patvirtina liudytoju apklausto policijos pareigūno E. K. parodymai, patvirtinantys, jog 2020 m. gegužės 17 d., apie 21.35 val., atliekant A. D. apžiūrą, A. D. iš vidinės džinsinių kelnių pusės ištraukė permatomą plastikinį maišelį, kuriame buvo 10 užspaudžiamų plastikinių maišelių su augalinės kilmės, žalsvos spalvos, specifinio kvapo medžiaga. Be kita ko, neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: savanoriškų daiktų pateikimo protokolo, kratos protokolo duomenys. Kratos metu buvo aptikta ir pareigūnų paimta dėžutė su keturiais permatomais polietileniniais maišeliais su žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga, taip pat rastos aptiktos elektroninės svarstyklės. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad sulaikytas A. D. atrodė apsvaigęs, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nereagavo į šviesą, sunkiai orientavosi aplinkoje, vengė jų. A. D. pareigūnams pripažino su draugu prieš keletą minučių vartojęs narkotines medžiagas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Tai, kad A. D. neteisėtai laikytos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-31064156-20, kurioje konstatuota, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dešimties užspaudžiamų plastikinių maišelių, rasta ir paimta iš A. D., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 7,481 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,0 %, bei, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš keturių užspaudžiamų plastikinių maišelių, rasta ir paimta kratos metu A. D. gyvenamojoje vietoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 15,95 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,9 %. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1093/2020(01) taip pat patvirtina, kad narkotinių medžiagų disponavimo aplinkybę – A. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtomis specialisto išvadomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, o dideliu kiekiu – 500 g. Šiuo atveju nustatyta, kad A. D. neteisėtai laikė nedidelio kiekio ribą viršijantį, tačiau didelio kiekio neviršijantį kanapių (antžeminių dalių) kiekį – 23,381 g.

Byloje nenustatyta, kad A. D. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas, taigi kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu, kilus abejonių dėl A. D. psichinės būsenos nusikaltimo padarymo metu bei jo būklės tyrimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-216/2020 nurodyta, kad A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) sindromas, dėl to pagal savo psichikos būklę jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, tačiau šiuo metu A. D. pagal savo psichikos būklę gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir šiuo metu diagnozavus (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir (duomenys neskelbtini) sindromą. Atsižvelgiant į teismo ekspertizės akto išvadą, yra pagrindo svarstyti A. D. riboto pakaltinamumo klausimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalį, teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Vadovaujantis ekspertizės aktu, kurio išvadas patvirtino ekspertas Mantas Juodakys teisiamojo posėdžio metu, teismas nustatė, kad A. D., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini) sutrikimo ir (duomenys neskelbtini) sindromo) iš dalies nesuvokė savo veiksmų esmės, taip pat jų pavojingumo ir iš dalies negalėjo jų valdyti. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, nustatė baudžiamajame įstatyme numatytas riboto pakaltinamumo sąlygas (medicininį (biologinį) ir juridinį (psichologinį) kriterijus), dėl ko pripažįsta, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, būdamas ribotai pakaltinamas.

Dėl A. D. baudžiamosios atsakomybės ir atleidimo pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja I. D. pateikė prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su motina jo ryšiai nenutrūkę, ji yra jam svarbus žmogus – ji visada yra šalia, juo rūpinasi. Motina jis visiškai pasitiki, todėl ją ir pasirinko savo laiduotoja. Su motina ir tėvu gyvena kartu tame pačiame bute, todėl bendrauja kiekvieną dieną. Apie šį įvykį kalbėjo su ja, ji jį paskato gydytis, prižiūri, kad jis reguliariai vartotų vaistus, stengiasi jam padėti.

Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo motina I. D. teismui paaiškino, kad sūnui stengiasi kiek įmanoma labiau padėti – ieškojo specialistų ir gydymo, galinčių padėti sūnui įveikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Stengiasi būti kartu, prižiūri, jog jis laiku gertų vaistus. Jos priežiūra yra jam labai reikalinga. Sūnus jos klauso, paklausė ir šį kartą, pats nusprendė gydytis, todėl mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Sūnui galės skirti dar daugiau dėmesio, daryti dar didesnę įtaką, bendraus dar artimiau, o jis ateityje išvengs tokių klaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. D. yra neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Būtina įvertinti A. D. apibūdinančių duomenų visumą: A. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog A. D. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dar iki nusikaltimo padarymo – jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini) sutrikimas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuos psichinius sutrikimus jis gydėsi paskirtais vaistais, tačiau juos vartojo nereguliariai, dėl to nejautė pagerėjimo. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. D. elgesiui nėra būdingas agresyvumus, taip pat konstatuota, jog šiuo metu A. D. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. A. D. teismui teigė, kad savo noru kreipėsi pagalbos, šiuo metu gydosi gydytojo paskirtais medikamentiniais vaistais, savo psichinę būseną apibūdina kaip geresnę. Taigi, teismo manymu, kaltinamasis A. D. stengiasi ir deda maksimalias pastangas bandydamas pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme. Šiuo metu A. D. nepateisina narkotinių medžiagų vartojimo. Ekspertas M. Juodakis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. liga gali būti pakankamai gerai valdoma tiek vartojant medikamentus, tiek taikant psichoterapiją. Artimųjų patarimai ir priežiūra, pasak eksperto, turi didelį poveikį asmens elgesiui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną I. D., kuri su sūnumi palaiko gerus santykius, bendrauja kiekvieną dieną, kartu gyvena I. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus jos klauso, ją gerbia. Ji tikra, kad daro ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. D. teigiamai charakterizuojama darbdavio, anksčiau neteista. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. D., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti A. D. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kanapės (antžeminės dalys), likusios po tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-3106416-20) (1 t., 70 b. l.), vokas 10-G-919, esantis prie specialisto išvados IBPS-V-3106416-20 su likusiais po tyrimo objektais (1 t., 73 – 75 b. l.); narkotinė medžiaga (kanapės (antžeminės dalys), likusios po tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-2761179-20, 1 t., 80 b. l.), dėžutė, esanti prie specialisto išvados IBPS-V-2761179-20 su likusiais tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis (1 t., 82 – 83 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Dėl kitų klausimų

V. B. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į V. B. skirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 17 d., 20.15 val., iki 2020 m. gegužės 19 d., 11.30 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Civilinių ieškinių nepareikšta. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 MGL (500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į V. B. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. (2 paros), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad V. B. neatliktos baudos bausmės dalis sudaro 6 MGL (300,00 Eur).

Pripažinti, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą A. D. atžvilgiu nutraukti.

V. B. ir A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kanapes (antžemines dalis), likusias po tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-3106416-20) (1 t., 70 b. l.), voką 10-G-919, esantį prie specialisto išvados IBPS-V-3106416-20 su likusiais po tyrimo objektais (1 t., 73 – 75 b. l.); kanapes (antžemines dalis), likusias po tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-2761179-20, 1 t., 80 b. l.), dėžutę, esančią prie specialisto išvados IBPS-V-2761179-20 su likusiais tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis (1 t., 82 – 83 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. B., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. D. bei laiduotojai I. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė