Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

VMI prie FM, vadovaudamasi MAĮ 87 straipsniu, mokesčių įstatymais, VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis ir atsižvelgusi į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Šiaulių įmonių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. išvadą nusprendė pareiškėjai negrąžinti 2 487,70 Eur sumos, kadangi nepateikti pareikalauti dokumentai, susiję su mokesčio permokos (skirtumo) susidarymu ir grąžinimu.

Pareiškėja, atstovaujama bankroto administratoriaus M. Ž. pateikė mokesčių administratoriui 2017 m. birželio 15 d. prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą), sumokėtą įmoką ar išieškota suma įmokos kodu 8230 – 964,95 Eur, įskaityti įmokos kodu 1961 – 98 Eur susidariusią už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2015 m. spalio mėn. Pareiškėja 2017 m. birželio 29 d. per MANO VMI sistemą pateikė pirkimų/pardavimų registrus ir pardavimų PVM sąskaitas faktūras, kurių mokesčių administratoriui nepakako priimti sprendimą, kad pagal įmokos kodą 8230 (kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų pagal VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) išieškota suma) prašoma grąžinti mokesčio permoka yra pagrįsta.

Nurodo sutinkanti su ginčijamais Komisijos sprendimais, nes pagal MAĮ 87 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte yra įtvirtintos atitinkamos mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ir pareigos. Mokesčių administratoriui suteikta teisė patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą. Įmonės bankroto administratoriui nustatyta pareiga suteikti galimybę mokesčių administratoriui atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Iš aptartų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą tenka bankrutuojančios įmonės administratoriui, o jam šios pareigos neįvykdžius, įmonė praranda teisę į mokesčio permoką.

Teigia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, vertindamas patikslintas PVM deklaracijas ir nustatęs tam tikrus neatitikimus tarp deklaruotų duomenų PVM deklaracijoje, pareiškėjos pateiktuose registruose ir PM deklaracijose už 2016 metus, pagrįstai pareikalavo pateikti papildomus dokumentus PVM skirtumo grąžinimo pagrįstumui įvertinti. Pareiškėja 2016-05-31 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų ir pagal PVMĮ 88 straipsnio nuostatas turėjo prievolę per 20 dienų po išregistravimo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio Įstatymo tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai nepateikus minėtos deklaracijos, nėra galimybės nustatyti, ar per šį laikotarpį neatsirado pareiškėjos mokestinė nepriemoka, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 5 dalį turi būti įskaityta pareiškėjos turima mokesčio permoka.

Teigia, kad MAĮ 40 straipsnio, 87 straipsnio 6 dalies nuostatos nustato mokesčių mokėtojo pareigas teisėtais ir pagrįstais įrodymais pagrįsti mokesčio permokos susidarymą, o bankroto administratorius, kuriam yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl teisių ir pareigų žinojimo (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis), atstovaudamas įmonei, atlieka mokesčių mokėtojo funkcijas.

Vadovaujasi LVAT praktika (2016 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-182-438/2016) ir teigia, kad tokiu atveju, kai mokesčių administratoriui nėra pateiktos pagal teisės aktų reikalavimus privalomos pateikti deklaracijos, apyskaitos ir pan., turi būti vertinama, ar mokesčių mokėtojo atstovas (bankroto administratorius) veikė pagal savo aplinkybes, o tuo atveju, jeigu jis negalėjo pateikti deklaracijų dėl objektyvių priežasčių, permokos susidarymo pagrįstumas turi būti vertinamas, remiantis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (apskaitos dokumentais, faktinėmis aplinkybėmis, pas kitus ūkio subjektus esančiais dokumentais).

Pareiga įrodyti permokos realumą tenka mokesčių mokėtojui (disponuojančiam informacija apie vykdytas ūkines operacijas, santykius su kitais ūkio subjektais, o ne mokesčių administratoriui (nes jis aptarta informacija, išskyrus deklaracijose ir apyskaitose deklaruotus suvestinius duomenis, nedisponuoja). Mokesčių mokėtojas savo poziciją dėl permokos realumo, nepriemokų nebuvimo (taip pat informaciją apie mokestinius laikotarpius, už kuriuos nėra pateiktos būtinos deklaracijos ir apyskaitos) turi teisę grįsti bet kokia leistina įrodomąja medžiaga. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos bankroto administratorius, apsiribojo teiginiais, kad buvę įmonės vadovai nėra perdavę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama įrodyti aplinkybes, reikalingas mokesčio nepriemokai (skirtumui) pagrįsti, ar sudaryta galimybė mokesčių administratoriui susipažinti su duomenimis ir informacija, susijusia su tais mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos buvo pateiktos patikslintos mokesčių deklaracijos, tai pat neatliko pareigos pateikti išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją.

Nurodo, kad ūkio subjekto bankroto procedūra nesudaro pagrindo, tokį statusą turinčiam ūkio subjektui, siekiančiam susigrąžinti deklaruotą mokesčio permoką (skirtumą), taikyti kitokias permokos (skirtumo) grąžinimo taisykles, nei kitiems mokesčių mokėtojams, priešingu atveju, būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas (MAĮ 7 straipsnis). Kitaip vertinant įmonės bankroto administratoriaus pareigas, susidarytų situacija, kai netinkamai mokestines pareigas vykdžiusių mokesčių mokėtojų padėtis taptu geresnė už mokesčių mokėtojų, vykdančių savo pareigas pagal teisės aktus ir tinkamai bei laiku teikiančių visus finansinės atskaitomybės dokumentus ir deklaracijas. Pareiškėja, nepateikusi visų privalomų pateikti mokesčių administratoriui deklaracijų ir kitų dokumentų, neįrodė prašomos grąžinti permokos pagrįstumo, t. y. jog neturi priešpriešinių vienarūšių įskaitymų, todėl mokesčių administratorius atsisakė grąžinti Pareiškėjai jos prašomą mokesčio permoką (skirtumą).

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos sprendimais patvirtintų mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai nuspręstą negrąžinti (neįskaityti) pridėtinės vertės mokesčio permokos (skirtumo).

Nagrinėjant ginčą nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 nutartimi (įsiteisėjo 2017 m. vasario 4 d.) pareiškėjai iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas M. Ž.. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėja pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja mokesčių administratoriui 2017 m. balandžio 24 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio, gegužės, birželio, rugsėjo mėnesius, 2014 m. sausio, gegužės, birželio, rugsėjo, lapkričio mėnesius, 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio mėnesius, 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius, taip pat taikė atvirkštinį PVM apmokestinimo mechanizmą statybos darbams pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatas (remonto darbai atlikti 2015 m. liepos-gruodžio mėnesiais ir 2016 m. sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu), dėl ko susidarė PVM permoka (skirtumas). Kadangi ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, teismas vadovausis mokesčių administratoriaus duomenimis.

Pareiškėja 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į mokesčio administratorių, prašydama grąžinti (įskaityti) 2 487,70 Eur mokesčio permoką (skirtumą) (Komisijos b. l. 14-15), tačiau ginčijamu VMI prie FM 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 331B-69544 mokesčių administratorius nusprendė pareiškėjai negrąžinti (neįskaityti 2 487,70 Eur permokos (skirtumo), nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė papildomai mokesčių administratoriaus reikalautų dokumentų, kaip tai nustatyta MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje, t. y. 2014 m. birželio ir rugsėjo mėn. pirkimų ir pardavimų registrų (toliau – Registrai), duomenų apie 2015 m. liepos mėn. Registrų neatitikimus su šio laikotarpio PVM deklaracija, 2016 m. vasario – gegužės mėn. registrų, pardavimų sandorių, apmokestinamų pagal PVMĮ 96 straipsnio nuostatas, dokumentų už 2015 m. gruodžio mėn. bei 2016 m. sausio-balandžio mėn. (PVM sąskaitų – faktūrų), sutarčių, darbų atlikimo aktų, apmokėjimo dokumentų ir kt.), Didžiosios knygos (sąskaitų likučių), ilgalaikio turto likučių bei atsargų likučių išregistravimo iš PVM mokėtojų datai (2016 m. gegužės 31 d.)., duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių nustatytus neatitikimus 2016 m. pelno mokesčio deklaracijoje, finansinės atskaitomybės už 2012-2016 metus) (Komisijos b. l. 5).

Tuo pačiu pareiškėja 2017 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydama grąžinti (įskaityti) 964,95 Eur PVM permoką (Komisijos b. l. 12), tačiau ginčijamu VMI prie FM 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 331B-70663 mokesčių administratorius pareiškėjos prašymo netenkino, sprendime nurodydamas, kad mokesčių mokėtojas nepateikė MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pareikalautų pateikti dokumentų (duomenų), susijusių su VMI prie FM administruojamo deklaruojamo ar nedeklaruojamo mokesčio permokos (skirtumo) susidarymu, t. y. nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 m., išrašytų sąskaitų registrų už 2015 m. spalio mėn., Didžiosios knygos sąskaitų likučių) prašyme nurodytų permokų susidarymo laikotarpių pabaigai (2015 m. gruodžio 31 d.), darbų priėmimo – perdavimo aktų už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn., PVM sąskaitų – faktūrų už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. (Komisijos b. l. 6).

MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė mokesčių administratoriui patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą.

VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad prašymui grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo-pardavimo sutartis, teismo nutartis, mokėjimo dokumentus (mokėjimo nurodymas, mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas, mokėjimo kvitas, atsiskaitomasis čekis), muitinės dokumentus, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas, valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) pažymas, kredito įstaigose laikomų piniginių lėšų sąskaitų išrašų kopijas, įgaliojimą (jo kopiją), atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jo kopiją), paveldėjimo teisės liudijimą (jo kopiją) ir kt.), pagrindžiančius VMI administruojamų mokesčių ar baudų už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius VMI neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas, Prašymą pateikusio asmens identifikavimą, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas to paprašo šių Taisyklių 17 punkto nustatyta tvarka ir terminais, arba gali šiuos dokumentus pateikti kartu su Prašymu.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti mokesčio mokėtojo pareiga pateikti mokesčių administratoriaus prašomus dokumentus, kurių pavyzdinis sąrašas pateiktas Taisyklių 16 punkte, ir kuris nėra baigtinis. Taigi spręsti, kokie dokumentai reikalingi kiekvienu atveju nagrinėjant mokesčių mokėtojo prašymą dėl permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) priskirta mokesčių administratoriaus diskrecijai.