Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
1A-251-366-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-366/2012

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00362-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžio, kuriuo N. K. ir Ž. K. išteisinti pagal BK 187 str. 1 ir 3 d., 178 str. 2 d., neįrodžius jų dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme, bei pagal BK 165 str. 1 d. – nustačius, kad jie nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. R. G. ir A. P. ieškiniai šiuo teismo nuosprendžiu atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. K. ir Ž. K. išteisinti iš kaltinimų tuo, kad jie:

- 2011 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bet ne vėliau kaip 22.10 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, neteisėtai, prieš savininkės valią, išlauždami langą su rėmu 100 Lt vertės, nulauždami durų pakabinamos spynos metalinę kilpą 30 Lt vertės, bei išlauždami duris 100 Lt vertės, įsibrovė į R. G. priklausantį gyvenamąjį namą, tuo pažeidė asmens būsto neliečiamybę, bei sugadino svetimą R. G. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajai 230 Lt žalą;

- tęsdami nusikalstamą veiką 2011 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bet ne vėliau kaip iki 22.10 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, įsibrovę į R. G. priklausantį namą, namo viduje išversdami pečių 500 Lt vertės, sugadindami elektros skaitiklį 600 Lt vertės, sulaužydami dvi lovas, vienos lovos vertė 50 Lt, viso 100 Lt vertės, išdauždami dviejų langų stiklus, 1 stiklo vertė 36 Lt, viso 72 Lt vertės, apdegindami du lovos čiužinius, vieno čiužinio vertė 30 Lt, viso 60 Lt vertės, sugadino svetimą, R. G. priklausantį turtą, padarydami jai 1332 Lt žalą;

- 2011 m. rugpjūčio mėnesyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrininkų grupėje, išdauždami lango stiklą ir įlipdami į R. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur paimdami ir išnešdami A. P. priklausantį turtą: dviratį 80 Lt vertės, radijo imtuvą 20 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ 50 Lt vertės, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą padarydami nukentėjusiajam A. P. 150 Lt žalą.

Šalies argumentai

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžiu ir prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – N. K. pripažinti kaltu pagal BK 165 str. 1 d. ir jį nuteisti 40 parų arešto bausme, bei Ž. K. pripažinti kaltu pagal BK 165 str. 1 d. ir jį nuteisti 40 parų arešto bausme. Mano, jog teismo išvada, kad nebuvo padaryta BK 165 str. 1 d. numatyta veika, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir sąlygojo nepagrįstą N. K. ir Ž. K. išteisinimą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į N. K. ir Ž. K., taip pat nukentėjusiosios R. G. ir liudytojo A. P. parodymus apie išteisintųjų suvokimą dėl ėjimo į svetimą namą be šeimininkų valios. N. K. ir Ž. K. iš A. P. žinodami, kad jiems draudžiama eiti į namą, vakare vėl įėjo į šį namą, t.y. tyčia, neteisėtai slaptai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą. Skunde be kita ko nukreipiama į BPK 407 ir 417 str. bei teigiama, kad teismas neišsiaiškino nukentėjusiojo valios minėtų straipsnių kontekste. Taip pat skunde nurodoma, kad N. K. anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, yra psichikos sveikatos centre stebimų asmenų sąraše – diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1999-12-08 iki 2000-01-17, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio sutrikimais. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jį padarė bendrininkų grupėje, N. K. turėtų būti skiriama arešto bausmė. Ž. K. anksčiau teistas, atliekantis bausmę, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centre į stebimų asmenų sąrašą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jį padarė bendrininkų grupėje, Ž. K. turėtų būti skiriama arešto bausmė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Prokuroras skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl N. K. ir Ž. K. išteisinimo pagal BK 165 str. 1 d., tvirtina, jog teismo išvada šio baudžiamojo įstatymo kontekste neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant N. K. ir Ž. K. kaltės dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai nustatė, kad jie nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir N. K. ir Ž. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 165 str. 1 d. išteisino.

Pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, arba kitokiu būdu prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Konkrečiu atveju prokuroras kaltino N. K. ir Ž. K. įsibrovus į kaltinime nurodytą R. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir tuo pažeidus asmens būsto neliečiamybę. Tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius išteisintųjų veikoje. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada bei atliktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė N. K. ir Ž. K. dėl BK 165 str. 1 d. išteisinančius bylos duomenis, visiškai pagrįstai rėmėsi kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, taip pat teismų praktika analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsibrovimas į būstą pasireiškia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų, būste legaliai esančių žmonių valią. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytas R. G. priklausantis namas dar iki N. K. ir Ž. K. patekimo į jį buvo apniokotas – langai išdaužyti, durų užraktai išlaužti, įėjimas buvo laisvas ir kt., o pats namo stovis rodė jo nepriežiūrą, netinkamumą jame gyventi bei sąlygų patekti į jį bet kam sudarymą. Objektyvių duomenų, kad būtent išteisintieji suniokojo namą nėra ir tai pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas. Vien faktas, kad išteisintieji buvo rasti minėtame pastate, kuris faktiškai netinkamas gyvenimui nereiškia, kad jie į jį įsibrovė BK 165 str. prasme. Šios aplinkybės bei duomenų, patvirtinančių N. K. ir Ž. K. veiksmus įsibraunant į R. G. priklausantį namą nebuvimas paneigia jų veiksmuose esant BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai būtinus objektyviosios pusės požymius.

Tokiu būdu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus N. K. ir Ž. K. dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 165 str. 1 d. išteisinančius motyvus ir argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka – nenustačius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, N. K. ir Ž. K. pagrįstai išteisinti kaip nepadarę šios nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Pranas ŠimkusTomas Zdanavičius