Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vokietijos federalinio teisingumo biuras, kuris yra kompetentingas vykdyti sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo sprendimą priėmusioje valstybėje, vadovaudamasis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Hersbrucko pirmos instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu byloje Nr. 8 Cs 705 Js 109820/18, įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 2 d., N. K. paskirtos 1300 Eur baudos bei priteistų 75,00 Eur proceso išlaidų, iš viso – 1375,00 Eur (piniginės sankcijos) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

2. Piniginė sankcija N. K. paskirta už tai, kad 2018 m. birželio 24 d. apie 17.11 val. D. J. važiavo lengvuoju automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 federalinės magistralės dešinėje eismo juostoje Berlyno eismo kryptimi tarp Fišbacho įvažiavimo į autostradą ir Niurnbergo autostrados sankryžos, neturėdamas teisės vairuoti. Minėtos transporto priemonės savininkas buvo N. K., kuris tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas apie tai, jog D. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, perdavė jam šią transporto priemonę vairuoti. Šiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo įstatymo 21§ 1 pastraipos 2 dalį.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. N. K. skundas atmetamas.

9. Pamatiniame sprendime yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Šio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Nors skunde tiesiogiai nenurodoma, tačiau, teigdamas, kad kaltę pripažino visiškai, apeliantas galimai turėjo omenyje, kad Vokietijos Institucija, nustatydama baudos dydį, neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas pripažindamas užsienio valstybės paskirtą piniginę sankciją, pagrįstai nevertino sprendimo turinio ir skirtos sankcijos teisingumo. Todėl N. K. skundo argumentas, kad jis pripažino savo kaltę – atmetamas kaip nepagrįstas.

10. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad Sankcija negali būti pripažinta ir dėl to, jog N. K. automobilį vairavo ne pats. Kaip matyti iš Vokietijos Federacinės Respublikos Hersbrucko pirmos instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo byloje Nr. 8 Cs 705 Js 109820/18, N. K. ir nebuvo kaltinamas, jog pažeidimą padarė pats vairuodamas automobilį. Jam piniginė sankcija paskirta už tai, kad, būdamas transporto priemonės savininku, davė transporto priemonę vairuoti D. J., žinodamas apie tai, kad D. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonę.

11. Skunde nurodyta aplinkybė, jog N. K. nežinojo apie galimybę šį Vokietijos teismo sprendimą apskųsti paneigta Kaišiadorių apylinkės teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis. Visų pirma, Vokietijos federacinės teisingumo žinybos atsiųstame liudijime patvirtinta, kad byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą ir N. K. buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (5 b. l.). Apie tai, kad N. K. buvo informuotas apie priimtą sprendimą, kuriuo paskirta piniginė sankcija, patvirtina Vokietijos federacinės teisingumo žinybos atsiųstas dokumentas, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimas apie priimtą sprendimą ir paskirtą piniginę sankciją įteiktas įgaliotam asmeniui (130 b. l.) – D. J., o toks įteikimas pagal Vokietijos įstatymus laikomas tinkamu pristatymo būdu ir toks būdas suderinamas su Europos Sąjungos teise (Teisingumo Teismo sprendimai C-216/14, C‑124/16; C-188/16, C-213/16). Minėtame pranešime, kaip nurodyta Vokietijos federacinės teisingumo žinybos atsiųstame dokumente, buvo apskundimo tvarkos išaiškinimas (vokiečių ir lietuvių kalba) apie galimybę laiku ir pagal nustatytą formą pateikti prieštaravimą. Taip pat Vokietijos Federacinės teisingumo žinybos atsiųstame dokumente nurodoma, jog, net jei ankščiau minėtas asmuo nesužinojo apie įvykusį pristatymą, Vokietijos įstatymai užtikrina, kad asmuo, kuriam priimtas sprendimas, turėtų pilną apskundimui pateikti terminą, taip kaip to reikalauja Europos Teisingumo Teismas, tačiau asmuo niekada neskundė baudžiamojo įsakymo (128-32 b. l.). Nors apeliaciniame skunde N. K. teigia, jog apie piniginę sankciją nieko nežinojo, tačiau, kaip jis nurodė pirmosios instancijos teisme, būtent jis sumokėjo 350 eurų, t. y. dalį baudos bei dar 450 eurų už vairavusį asmenį, be to nurodė, jog baudos dalį sumokėjo todėl, kad neturėjo visos sumos. Šios jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie tai, kad prieš N. K. pradėta teisena ir paskirta bauda – N. K. žinojo, be to ir pats nurodė, jog nurodymą sumokėti baudą jis gavo iš karto po pažeidimo padarymo ir baudos paskyrimo, kaip jis teigė ,,ant gatvės“. Tai, jog jis nesuprato kalbos ir nežinojo kaip turėtų elgtis – nesudaro pagrindo spręsti, kad jis iš viso apie procesą nežinojo.

12. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos piniginę sankciją (BPK 365¹ straipsnio 3 dalis) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria Vokietijos kompetentingos institucijos – Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo biuro prašymą tenkino. Taip pat teismas pagrįstai sumažino prašomą vykdyti piniginę sankciją iki 1025 eurų, kadangi nustatyta, jog dalį iš prašomos pripažinti sankcijos, t. y. 350 eurų, N. K. jau buvo sumokėjęs.

13. Pažymėtina ir tai, jog jokių kitų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pripažinti ir vykdyti šios sankcijos – pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu ji paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214VVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju Pamatinio sprendimo taikymo sritis apima kelių eismo taisykles pažeidžiantį elgesį, ir už tokią veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą taip pat gali būti skiriama piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

N. K. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.