Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-553-194/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-20
Bylos Nr.
2A-553-194/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01986-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
L. K.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-553-194/2013

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01986-2012-2

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20

121.21 (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos narių Laisvės Aleknavičienės, Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės R. G. apeliacinis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. G. išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 400,00 litų kas mėnesį, iki mokysis vidurinėje, mokykloje, aukštojoje ar profesinėje mokyklose dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu jai sukaks 24 metai. Mokėjimus prašo priteisti nuo 2011-10-01.

Ieškovė nurodė, kad jos tėvai K. K. ir R. G. santuokoje nebuvo. Po ieškovės gimimo abu tėvai gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2011 m. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Mama po tėvo mirties ieškovės neišlaikė ir visiškai nesirūpino. Šiuo metu ieškovė mokosi Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriuje, dieniniame skyriuje. Mokslas truks iki 2013-06-30. Taip pat nurodyta, kad ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi, nedirba, gauna 100 Lt stipendiją ir 345 Lt našlaičio pašalpą, jokių kitų savarankiškų pajamų pragyvenimui neturi (b.l. 1,2).

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko (b.l. 15-17).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės R. G. išlaikymą L. K. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-19 iki 2013-06-30.

Teismas nustatė, kad atsakovė R. G. yra L. K. mama. Ieškovės tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį plotą nuomojasi. Ieškovė nuosavybės teise turto neturi, deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo dieniniame skyriuje, ir jos mokymosi trukmė yra iki 2013-06-30.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t.y. į esminę iš jų- kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniame skyriuje, stengiasi įgyti pirmąją specialybę, mokslas yra nemokamas, pripažintina, kad ieškovei L. K. reikalinga motinos parama, o jos motina turi pareigą L. K. išlaikyti tol, kol ji sąžiningai ir pažangiai mokydamasi įgis profesinį išsilavinimą, tačiau teismas pasisakė ir dėl paties išlaikymo dydžio.

Teismas pripažįsta, kad L. K. nurodytos pragyvenimo išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, mokymosi bei lavinimo reikmėms, komunalinėms paslaugoms, ryšio priemonėms, namų apyvokos reikmenims yra būtinos bei sutinka su ieškovės pozicija, jog 450,00 Lt jos turimų lėšų per mėnesį nepakanka.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažino, kad L. K. nurodytiems poreikiams patenkinti reikalinga 650,00-700,00 Lt suma kas mėnesį.

Teismas, būdamas aktyvus, ir iš surinktų rašytinių įrodymų, padarė išvadą, kad byloje pateikti duomenys apie atsakovės gaunamas pajamas yra neišsamūs ir leidžia manyti, kad R. G. realiai pajamas gauna, o duomenis apie jų dydį slepia.

Šalies argumentai

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė atsisakė ją materialiai remti mirus tėvui, t.y., nuo 2011-08-08, tačiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2012-12-19, praėjus daugiau, kaip vieneriems metams. Todėl teismas pripažino, kad gaunamos paramos jai pakako ir išlaikymas L. K. priteisiamas nuo to momento, kada ji kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 19 d., o ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo 2011-10-01 dienos netenkino Tokį išlaikymo mokėjimo terminą teismas nustatė siekiant suderinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir kad nepažeisti atsakovės šeimos interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į išlaikymo teikimo laikotarpį ir byloje nustatytas aplinkybes: kad L. K. tėvas yra miręs, ji mokosi pažangiai, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, jog pati rūpinosi lėšomis, reikalingomis pragyvenimui mokymosi atitinkamoje (profesinėje) mokykloje laikotarpiu, taip pat įvertinus, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, turi nepilnametį vaiką, bet nepateikė jokių duomenų apie savo realias pajamas, ar kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ji negalėtų dirbti, todėl ieškovės prašoma priteisti 400,00 Lt kas mėnesį mokama išlaikymo sumą sumažino ir priteisė ieškovei iš atsakovės po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2012-12-19 dienos iki mokyklos baigimo numatyto termino 2013-06-30.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (b.l. 73-76).

Apeliantė teigia, jog priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nagrinėdamas civilinę bylą nevisapusiškai išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus bei aplinkybes, o taip pat neatsižvelgė į aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką.

Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas byloje pateiktus įrodymus neatsižvelgė į atsakovės pateiktus argumentus ir rėmėsi tik pačios ieškovės pateiktais ir niekuo nepagrįstais įrodymais t.y., ieškovė grįsdama savo išlaidas teismui pateikė tik poreikių sąrašą bei prekių ir paslaugų pirkimo kvitus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad visos išlaidos yra pirmo būtinumo.

Nurodė, kad ieškovė jau keletą metų gyvena kartu su draugu, su kuriuo normuojasi kambarį bei kartu moka komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius bei veda kartu šeimyninį gyvenimą.

Apeliantė pažymėjo, jog pati ieškovė, dar jos tėvui esant gyvam, savo iniciatyva nusprendė dar 2011 m. birželio 1 d. išsikelti iš atsakovei priklausančios gyvenamosios vietos ir pradėti atskirą gyvenimą kartu su savo draugu M. L..

Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl išlaikymo priteisimo ieškovei, turėjo įvertinti ir atsakovės nepilnamečio vaiko poreikius ir tik po to atsižvelgti į teismų praktikoje taikomą vaikų lygybės principą.

Apeliantė atkreipė teismo dėmesį, kad ji turi ne du vaikus, o tris. Taigi yra ir D. G., kuris yra jau pilnametis, ir šiuo metu taip pat mokosi, tačiau pragyvenimui sugeba užsidirbti pats ir nereikalauja materialinio išlaikymo iš atsakovės.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodė, jog teismo argumentas, kad atsakovė realiai gauna pajamas tačiau slepia jų dydi, yra neteisėtas ir absurdiškas.

Apeliantė taip pat pažymėjo, jog neatvykimas į teismo posėdį, nepatvirtina fakto, kad atsakovė gauna pajamas ir yra pajėgi materialinę pagalbą teikti ieškovei. Pasak apeliantės, būtent dėl pajamų stokos, neturėjo jokio galimybės atvykti į teismo posėdį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. K. prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą palikti nepakeistą, ir apeliacinį skundą atmesti.

Pažymėjo, kad atsakovė turi galimybių mokėti ieškovei išlaikymą, nes yra sveika, veiksni ir visiškai darbinga, dirba užsienio valstybėje, turi nekilnojamojo turto, iki šiol ieškovei neteikė jokios paramos, ja visiškai nesirūpino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis priteisimo nuo 2011-10-01 iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki sukaks 24 metai iš atsakovės R. G.. Ieškovės tėvai santuokoje nebuvo, tačiau nėra ginčo, kad gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2011 m. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t.y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, išlaikymas gali būti priteisiamas ir paramos reikalingam pilnamečiam vaikui iki 24 metų, jeigu jis mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Ši nurodyta išimtis yra siejama su aplinkybe, kad pilnamečiai asmenys, kuriems nėra sukakę 24 metų, mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir siekia įgyti tam tikrą išsilavinimą. Nors išlaikymo būtinumas pilnamečiam vaikui nepreziumuojamas, o ieškinys gali būti tenkinamas tik ieškovui įrodžius aplinkybes, sudarančias pagrindą paramos būtinumui, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), sprendė, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Ginčas šiuo atveju kilo dėl to, kad apeliantė atsisako teikti materialinę paramą savo pilnametei dukrai, kuri mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre dieniniame skyriuje. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė pati, savo noru, dar tėvui esant gyvam, nusprendė išsikelti iš atsakovei priklausančios gyvenamosios vietos ir pradėti atskirą gyvenimą kartu su savo draugu. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, ar apeliantė bus pajėgi materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir teigti paramą ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Teismai dažniausiai tinkamai taiko šias teisės normas ir išlaikymą priteisia ir iš tėvų, kurių turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas teisingai vertino CK 3.194 str. 3 d. nuostatas ir pagrįstai nustatė, jog atsakovės materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui.

Apeliantės argumentai, jog ji turi tris vaikus, o ne du, atmestini, nes ji tai turėjo nurodyti pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog atsakovė nėra registruota darbo biržoje, dėl to teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo realias pajamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir mano, jog teisingai buvo taikytos materialiosios teisės normos, tinkamai parinktas materialinės paramos dydis, todėl naikinti ginčijamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p, 331 str.,

nusprendė:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėLaisvė Aleknavičienė