Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui D. G., įstatyminei atstovei bei civilinei atsakovei S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2022 m. gruodžio 1 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, eidamas iš paskos, pakišo koją E. D.; šiai atsisukus, jis vieną kartą spyrė jai į kairę koją ir sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė E. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. P. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Teismui iš esmės paaiškino, atsakė, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Išvadas padarė, nukentėjusiosios atsiprašė teisme. Be to, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam T. P. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo T. P. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis :

E. D. pareiškime nurodyta informacija, kad 2022-12-01 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), T. P. pakišo jai koją, o jai atsisukus į T. P., šis dešine koja vieną kartą įspyrė jai į kairę koją bei vieną kartą dešine ranka sudavė smūgį į kairę veido pusę, ko pasėkoje dėl šių veiksmų jautė fizinį skausmą (b. 1. 9-15).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra netoli autobusų stotelės, ties pastatu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta šalia asfaltuotos gatvės, neaptverta, laisvai prieinama, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apšviesta gatvės žibintais. Matoma geltonos spalvos autobusų stotelė su stogine, link stotelės veda asfaltuotas takelis, iš abiejų takelio pusių matomi medžiai, įvykiui reikšminga vieta yra ties pirmu medžiu nuo stotelės pusės. Žvelgiant iš kitos pusės matoma autobusų stotelė ir kiek toliau žvelgiant nuo takelio pusės, raudonos spalvos dviejų aukštų pastatas. Šalia stotelės matomas kelio išplatėjimas (autobuso sustojimo vieta) (b. l. 16-22).

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota informacija, kad apie įvykį pranešė E. D.-12-0115 vai. 17 min. (b. l. 23-26).

Nukentėjusiosios E. D. duotais paaiškinimais, kad 2022-12-01 apie 14:50 val. lipo į autobusą, vykstantį maršrutu (duomenys neskelbtini), ketino išlipti (duomenys neskelbtini) Jai belipant į autobusą, prieš ją užlindo iš matymo pažįstamas jaunuolis, apie 15 m., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji jaunuoliui dėl tokio elgesio papriekaištavo, kad visur užlindinėja ir nori pirmi atsisėsti, jaunuolis tik pasakė „o ką daryt“ ir atsisėdo nuo vairuotojo antroje eilėje, kairėje pusėje. Ji autobuse atsisėdo už minėto jaunuolio (trečioje eilėje). Autobuse buvo daugiau jaunuolių, tarp jų už vairuotojo sėdėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis, kaip sužinojo, T. P., apie 16 m. amžiaus. Jau Autobuse jaunuoliai pradėjo iš jos šaipytis, vadint „močiute“, sakė, kad „močiutę reikia nuversti nuo griovio“. Visos kelionės metu ji nei vienam iš jaunuolių nieko nesakė. Autobusui apie 15 vai. sustojus stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš autobuso prieš ją išlipo T., sustojo ir galimai laukė savo draugų, ji išlipo iš paskos, dar pasakė T., kad dėl jo elgesio pašnekės su jo mama, kadangi ją iš matymo pažįsta, ir nuėjau takeliu namo. Šiek tiek paėjusi, pajuto, kad jai pakišo koją, atsisukusi pamatė, kad tai buvo T.. Ji norėjo T. sugriebti už rankos, tačiau nepavyko. T. jai pasakė, kad „neliesk, nes užkrėsi“. Iš karto po to T. dešine koja vieną kartą spyrė jai į kairę koją, bei vieną kartą dešine rankos plaštaka sudavė smūgį į kairę veido pusę, ko pasėkoje šių veiksmų jautė fizinį skausmą, kojos skausmas buvo gan stiprus, bet truko momentiškai, o veido skausmas buvo stiprus, apklausos metu jaučia perštėjimą. Po visko pasakė, kad dabar jaunuoliui bus blogai. T. kartu su jaunuoliu, nešiojančiu akinius ir dar su vienu jaunuoliu nuėjo link namų, o ji ėjo iš paskos. Jaunuoliai išskyrė, jaunuolis su akiniais nuėjo į vaikų namus, o T. su kitu nepažįstamu nuėjo link bažnyčios. Ji nuėjo link T. namų, išsikvietė savo sutuoktinį S., su kuriuo kartu nuėjo pas T. ir jo motiną į namus, ten šnekėjosi apie jaunuolio poelgį, iškvietė policijos pareigūnus. Motina ragino T. atsiprašyti, tačiau jaunuolis net neketino to daryti. Galiausiai atvyko policijos pareigūnai, vėliau medikai, kurie nustatė jau didelį kraujospūdį, kairės pusės veido sritis buvo paraudusi. Stotelėje išlipo tik ji ir jaunuoliai, jokių kitų asmenų aplink nebuvo. Abejoja, ar autobuso vairuotojas ir keleiviai ką nors matė, įvykio metu autobusas jau buvo nuvažiavęs. Anksčiau tokių atvejų su T. ar kitais jaunuoliais nebuvo (b.l. 30-34).

Papildomais nukentėjusiosios E. D. paaiškinimais, kad T. P. jos neatsiprašė dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, ji turi jam pretenzijų, susitaikyti su juo nenori. Dėl jai padarytos fizinės ir moralinės žalos reiškia 400 eurų civilinį ieškinį. T. P. buvo sutikusi 2022-12-16 (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, jis turėjo galimybę prieiti prie jos ir atsiprašyti, tačiau to nepadarė. Jo mama taip pat nedėjo pastangų taikiai išspręsti šį nutikusį įvykį. Dar patikslina, kad 2022-12-01 kai tik išlipo iš autobuso ir praėjo pro lauke jau stovintį ir galimai iš autobuso išlipančių draugų laukiantį T. P., jis tyčia jai pakišo koją. Jis ne ant kulno užmynė, o tiesiog praeinančiai pakišo koją. Mano, kad jis taip pasielgė todėl, kad praeidama pro jį pasakė, kad pažįsta jo mamą ir tikrai su ja pasikalbės dėl tokio elgesio, t. y. dėl to, kas vyko (duomenys neskelbtini) lipant į autobusą ir važiuojant autobusu link (duomenys neskelbtini). Kai T. P. pakišo koją, ji atsisuko ir norėjo sugriebti jį už striukės tiesiog galvodama, kad paims už rankos ir pasakys „vaikeli, ką tu čia darai“. Neturėjo jokių ketinimų jam suduoti. Ji net užsimojusi jam nebuvo. Ji vienu rankos mostu bandė sugriebti T. P. už striukės. Jį griebė tik vieną kartą, jo negaudė. Kai ji pabandė jį sugriebti, T. P. atsitraukė ir tada iškart spyrė jai į kairę koją tarp pėdos ir kelienio ir tuo pačiu metu sudavė delnu per kairį skruostą. Ji pasimetė, pasakė, kad dabar jis „prisivaidino“, išsikvietė savo sutuoktinį. T. P. pabėgo. Ji nežino, ar T. P. draugai galėjo matyti, kaip T. P. prieš ją smurtavo. Net jei jis dabar atsiprašytų, ji jam vis tiek neatleis, nes praėjo 3 savaitės po įvykio ir jo atsiprašymas nebūtų nuoširdus. Nori, kad jis pilnai atsakytų už prieš ją be jokios pateisinamos priežasties panaudotą smurtą (35-37).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad apžiūrint E. D. matomas kūno vietas, stebimas paraudimas ant kairės veido pusės skruosto. Ant kairės kojos, kur pasak E. D., jai buvo įspirta, matomų kūno sužalojimų nepastebėta. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo E. D., nustatė didelį kraujospūdį (b. l. 47-52).

VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pateikta informaciją apie greitosios medicinos pagalbos kvietimą dėl E. D.. Fiksuota, kad GMP iškviesta 2022-12-0115.59 val. E. D. medikams nurodė, kad išlipus iš autobuso paauglys trenkė ranka į veidą, spyrė į koją. Kairys žandas paraudęs (b. l. 56-58).

Suvestinėje dėl skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą užfiksuota informacija, kad E. D. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad ji išlipo iš autobuso ir toks jaunuolis jai pakišo „padnoškę“, ji griebė jaunuolį už rankos, susisvaidė žodžiais ir jis sudavė jai per veidą ir spyrė į koją. E. D. nurodė, kad pažįsta jaunuolio mamą (b. 1. 66-67).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai iš „Bodycam“ Nr. B0F1EC5F111E, kuriuose užfiksuotas 2022-12-01 įvykis. Pirmame vaizdo įraše matoma data - 2022-12-01, laikas 15.24 val. Įrašo trukmė 5 min 26 s. Matoma kaip daugiabučio namo kieme pareigūnus pasitinka E. D. ir T. P.. Iš šalies jų klausosi E. D. sutuoktinis S. D.. Pareigūnai išklauso E. D. ir T. P. įvykio aplinkybes. E. D. pasakoja, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo prie autobuso, laukė, buvo daug žmonių, pradėjo visi grūstis, prieš ją toks jaunuolis „naglai“ užlindo, ji pasakė „nu va ryte visi lendat per galvas, dabar lendat visi per galvas, mokykloj per dieną sėdit, jūs dar neatsisėdit, vis lendat kad tik pirmutiniai atsisėst“. E. D. rodydama ranka į T. P. sako „tas jaunuolis kažką pasakė, tai ką daryt sako“, o ji į tai atsakė „nieko nedaryt bet naglai lįst nereikia“. Toliau E. D. teigia „nu ir viskas, aš įlipu, šitas ponas tuoj su komentarais, tik sėsk sakė čia, tilpsi, spėsi ar parvažiuosi, sakau tu tai užsičiaupk, aš atsisėdau už jų visų, jau jie autobuse močiutė pavargus močiutė mesim į grabę močiutė nu aš patylėjau autobuse daug žmonių sakau nu jau pabūsiu protingesnė, atsistoju lipt, vėl jaunuolis su komentarais ar gerai pasėdėjot, sakau vaikeli ne tu mane sodysi, ne tu mane statysi ir ką aš norėsiu tą aš darysiu, šalia moteris tokia sėdėjo sako nu šiais laikais jaunimas tai ne koks, nu ir aš sakau nu debilai, jau neiškenčiau, nu jau jis vėl su komentarais, išlipam iš autobuso, jis ne vienas buvo, jie čia trys, dar du buvo, bet tie jaunuoliai tikrai nieko nė jie sakė, nė komentavo, nė darė, išlipam iš autobuso jis, aš jam sakau aš pasikalbėsiu su tavo mama, aš iš matymo žinau mamą, gerai kalbėk nu vienu žodžiu nu aš nepasakosiu tų visų jau čia ale ereliai, vierchai, taip toliau ir panašiai, tipo uždusk, nu ir aš einu jis man šitep va per koją (rodo priėjus prie T. P., bet vaizdo įraše nematyti), aš atsisukau jį griebt už rankos (rodo kaip griebė kairės rankos virš alkūnės), aš kaip už tos rankos jis pradėjo maskatotis, aš vėl už rankos, jis man į veidą, ne pirmiausia į koją spyrė paskui va į šitą (rodo delną prisidėdama prie kairio skruosto) delną ir nueidamas dar kažką pasakė.

Pareigūnas: tai čia jums..

S. D.- į veidą sudavė delnu.

E. D.-į žandą jo va.

E. D.-taip.

E. D.-vieną. Vienąkart spyrė pirmiausia, o paskui dėjo va į šitą žandą.

E. D.- nu stipriai va skauda ką žinau, koją tai nieko bet žandą tai skauda. Ir dar jis pasididžiuodamas, visi pasijuokdami ir nuvarė, sakau nu dabar aš tau tep jau nepaliksiu nedovanosiu.

Toliau E. D. pasakoja, kad pasiskambino savo vyrui ir kartu važiavo pas T. P. į namus. Aiškinamasi kas matė įvykį. Tada T. P. pradėjo pasakoti savo versiją dėl įvykio. T. P. - „ne aš pradėjau, aš be reikalo neužsipulčiau žmogaus. Išlipom iš autobuso, aš eidamas užkliuvau ir gavosi taip, kad už kojos užkliuvau“.

Antrame vaizdo įraše matoma data- 2022-12-01 ir laikas 15.29 val. Įrašo trukmė 05.00 min. Jame T. P. tęsia pasakojimą apie įvykį. Įraše tarpais matomas kitas jaunuolis, kuris vėliau paaiškėja yra A. A.. T. P. - „ir man ji trenkė per jo norėjo trenkti per veidą, bet aš pasitraukiau atgal ir paskui trenkė paskui spyriau į koją. Paskui paėmė ėmė už rankos man ir paskui aš patraukiau tą ranką ir man trenkė norėjo trenkti į veidą, aš pasitraukiau šiek tiek atgal spyriau į koją ir trenkiau per veidą. Paskui nuėjom visi.

E. D.-bet aš tau tikrai į veidą net tokių minčių.

T. P.-tai kaip šitas judesys vadinasi (padaro mostą ranka ištiesęs delną)?

T. P.-Tai čia savigyna, aš nelauksiu kol jūs man per veidą dėsit.

Tada E. D. pasakoja, kad mama T. P. liepė atsiprašyti, tačiau jis to nepadarė, priešingai pasakė, kad „parėkaus ir išeis“. Tada pareigūnui paklausus ką gali papasakoti A. A., šis atsako: „nieko tik tiek mačiau atsisukau ir mačiau kad moja vienas kitam ranka, paskiau ėjau savo keliais. Ta moteris paėmė jam už striukės, o jisai atgal. Tada E. D. aiškina, kad: „aš sakau aš neėmiau tai tikrai. Aš jam į veidą nė netaikiau. Aš ėmiau už rankos, jis man kaip davė padnoškę, aš atsisukau ir ėmiau už rankos, kada aš jam paėmiau už rankos tai jis man ir tvojo.“ A. A. paaiškina, kad „nedatempiau tiek, kad tikrai matyčiau, kad tikrai davė, kad paėmė ir jis atgal daugiau nieko nemačiau“.

Toliau užrašomi asmenų duomenys. E. D. ir jos sutuoktinis kalba kaip elgėsi T. P. kai šie atėjo pas jį namus. T. P. rodo suteptą striukę krūtinės srityje, aiškindamas, kad S. D. jį buvo sugriebęs už striukės.

Trečiame vaizdo įraše matoma data - 2022-12-01 ir laikas 15.34 val. Įrašo trukmė 02 min. 30 s. Įraše pareigūnai užsirašo asmenų duomenis ir pradedamas įvykio įforminimas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (b. 1. 68- 72).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK) reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad įvykio metu iš autobuso kartu su E. D. ir T. P. išlipo įvykį galimai matė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-74).

Nepilnamečio liudytojo A. A. (apklausto dalyvaujant psichologei) paaiškinimais, kad dienos neatsimena, buvo ar tai ketvirtadienis, ar penktadienis, po pamokų (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje laukė autobuso važiuoti namo. Laukė kartu su klasioku T. P., vėliau prie jų prisijungė ir V. K.. Autobusui atvykus visi pradėjo lipti, T. P. nenorėjo užleisti moters, ši pradėjo prieš T. P. atsikalbinėti. Jis su draugais stovėjo priekyje, už jų buvo daugiau žmonių. Ta moteris bandė praeiti į priekį iš šono. Moteris skundėsi, kad jaunimas neužleidžia vyresnių žmonių. T. nusikeikė. Jie pirmi įlipo į autobusą, o ta moteris iš paskos. Jis atsisėdo su V. pirmoje eilėje už vairuotojo, o moteris atsisėdo keliomis sėdynėmis toliau. T. atsisėdo priekyje, ant vienvietės sėdynės. Į autobusą pirmas įlipo V., paskui jis, po to T. ir už T. ta moteris. Autobuse moteris kalbėjosi su savo pažįstama, o T. kalbėjo vienas su savimi apie moterį. Neprisimena, ką T. kalbėjo. Jie vienas ant kito sakė visokius žodžius. Pirmas pradėjo T.. (duomenys neskelbtini) išlipo jie visi ir ta moteris. Jis ir V. ėjo pirmi, praėjus kokius 4-5 metrus nuo autobuso stotelės T. pakišo tai moteriai koją. Jis nematė kai pakišo, tik atsisukęs matė, kad T. patraukė koją o moteris pasviro. Ji atsisuko, nusikeikė ir bandė suduoti rankinuku. Moteris rankinuką laikė dešinėje rankoje ir pataikė T. į petį. T. pasitraukė, moteris dar bandė su rankinuku suduoti, bet nepataikė tada bandė sugriebti T. su kaire ranka už striukės, bet T. išslydo. T. T. gindamasis trenkė moteriai dešinės rankos delnu per veidą ir pataikė į kairį žandą. Sudavė vieną kartą. Moteris supyko ir pagrasino, kad pasikvies savo vyrą. T. daugiau moteriai nieko nedarė, nespyrė. Kai T. sudavė moteriai ranka, jis stovėjo nuo jų 5-6 metrų atstumu. Nei jis, nei V. nieko nesakė. Sudavęs smūgį T. pabėgo. Moteris prie raudonos parduotuvės skambino vyrui. Atvažiavęs vyras gaudė T.. T. bėgo link namų. Jis taip pat nuėjo namo, vėliau T. paskambinęs paprašė ateiti, nes moteris iškvietė policiją. Jis tos moters nepažįsta, matė ją pirmą kartą (b.l. 78-81).

Nepilnamečio liudytojo V. K. (apklausto dalyvaujant psichologei) paaiškinimais, kad tikslaus laiko neprisimena, buvo mokyklos diena, galėjo būti apie 14.50 val. Jis po septynių pamokų su E. P. ėjo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Prie įėjimo į autobusą moteris stovėjo gal aštunta ar devinta eilėje, jis prieš moterį užlindo, tada ši moteris jam pasakė, kad per daug atsisėdi mokykloje ir kad vyresnius reikia užleisti. Autobuse jis atsisėdo trečioje eilėje, o moteris penktoje. Tada atėjo A. A. ir T. P.. Jie atsisėdo priešais jį antroje eilėje. T. pradėjo moterį pravardžiuoti, moteris jam nieko nesakė. T. P. apie tą moterį kalbėjosi su A. A., abu „žvengė“. Jis juokėsi iš draugų. Išlipo (duomenys neskelbtini). T. su A. išlipo pirmi, jis paskui juos, po to išlipo dar vienas žmogus ir tada ta moteris. Jis ėjo priekyje, moteris buvo už jų. Moteris kažką pasakė T., jie nuo stotelės buvo nutolę kelis metrus. T. atsisuko į moterį ir kažką pasakė, moteris supyko, norėjo suduoti su rankinuku moteriai per veidą, bet T. pasilenkė ir sudavė moteriai per veidą. Sudavė delnu į moters kairį skruostą. Jei neklysta, T. dar moteriai spyrė prieš jai užsimojant rankinuku, pataikė į dešinę blauzdą. Jis su A. stovėjo maždaug 10-15 metrų nuo jų. Jeigu T. būtų nepasilenkęs, moteris jam būtų pataikiusi su rankinuku. Moteris dar bandė pačiupti T. ranka. Taip darydama, nieko nesakė. Moteris ėjo paskui juos ir kalbėjo telefonu. Ji išsikvietė kažką iš giminių. T. liepė jiems bėgti. Atvažiavęs moters vyras juos vijosi. Jis parbėgo namo. Vėliau T. paskambino A. ir prašė ateiti, papasakoti, kas įvyko. E. įvykio nematė, nes išlipęs iš autobuso iškarto nuėjo pas mamą į parduotuvę (b. l. 84-86).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji E. D., liudytojai A. A., V. K. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį T. P.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams duomenims, juolab kaltinamojo T. P. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems paaiškinimams. Todėl teismas minėtų nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimais, vertinat kaip visumą, tiki. Be to, jų paaiškinimai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia, kad šie jų paaiškinimai yra kaltinamojo T. P. kaltės įrodymai.

Nenustatyta, kad anksčiau aprašyti rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jog šie tinkamai neįforminti, jog šie prieštarauja anksčiau nukentėjusiosios E. D., A. A., V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotiems paaiškinimams ir kaltinamojo T. P. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems paaiškinimams. Šie rašytiniai duomenys papildydami anksčiau aprašytus E. D., A. A., V. K., T. P. paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie rašytiniai duomenys yra T. P. kaltės įrodymai.

Ištyręs, įvertinęs anksčiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis T. P. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia E. D. sukėlė fizinį skausmą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo T. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. P., neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, per metus nebaustas administracine tvarka, anksčiau neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis T. P. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikta, jis, kaip jis nurodė išvadas padarė, pasižada ateityje nebenusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad kaltinamasis T. P. padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nebenusikals. Pagal šias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši byla nutrauktina.

Teismas, įvertinęs tai, jog T. P. padarė nusikalstamą veiką, būdamas nepilnamečiu, sprendžia, kad jam, jog jis pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikaltimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas (BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. D. byloje pareiškusi civilinį ieškinį 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. D. civilinį ieškinį palaikė visiškai. Šį grindė iš esmės paaiškinimais, - kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, išgyvenimus. Be to, po kaltinamojo nusikaltimo padarymo jai sutriko širdies ritmas, sukilo kraujospūdis, dėl to gėrė vaistus.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. P. su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog nežino kokia pinigų suma galėtų atlyginti šiai padarytą neturtinę žalą, nes nedirba, neturi santaupų.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo T. P. įstatyminė atstovė, civilinė atsakovė S. P. iš esmės su civiliniu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji nedirba, neturi pajamų, santaupų, viena augina tris nepilnamečius vaikus, šiems išlaikyti alimentų negauna, turi skolų. Tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje, iš vaikų išlaikymo fondo gauna lėšas vaikams išlaikyti.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė nesunkų, smurtinį nusikaltimą. Šiuo atveju T. P. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, jos atžvilgiu buvo smurtaujama bendramokslių asmenų akivaizdoje, todėl daroma išvada, kad be paminėtų fizinių padarinių, E. D. buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad E. D. sužalojimų nebuvo padaryta, iš esmės nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. jai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai (pažeminimas, išgąstis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobūdžio.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi, šioje byloje nustatytinas nukentėjusiajai E. D. priteistinas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į aukščiau aprašytas aplinkybes, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius, arčiau minimalaus, t. y. 200 Eur. Be to, 200 Eur dydis nustatytinas, nes E. D. atžvilgiu buvo padaryta viena nusikalstama veika, akivaizdu, jog dėl to jai išliekamųjų reiškinių nelikę, be to ji neprašė nei kiek priteisti turtinės žalos atlyginimo. Be to, teismas tiek pagal T. P., tiek jo motinos (civilinės atsakovės) įtikinamus paaiškinimus sprendžia, kad jų turtinė padėtis nėra gera.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog T. P. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis nedirba, mokosi. Duomenų, jog jis turėtų lėšų ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, byloje taipogi nėra.

D. S. P. subsidiarios pareigos atlyginti padarytą žalą pabaigos momento.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti kaltinamasis ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.).

Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė - tais atvejais, kai 14 – 18 metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. P. tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu buvo, yra septyniolikos metų. Duomenų apie jo turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiajai E. D. priteistino civilinio ieškinio išieškojimas, byloje nėra pateikta. Todėl tokiu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinės ieškovės – nukentėjusiosios E. D., interesus, būtina nustatyti papildomus T. P. prievolės dėl neturtinės žalos atlyginimo subjektus, kuriems, pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pagal anksčiu aprašytas aplinkybes, bei byloje esant tinkamai civilinei atsakovei S. P., nukentėjusiajai neturtinė žala priteisiama iš T. P., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš T. P. atstovės pagal įstatymą – civilinio atsakovės – S. P., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai T. P. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

CK 6.276 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytų subsiadiariai atsakingų asmenų (tėvų ar rūpintojo) pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis - ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-497/2009 ir 3K-3-394/2006).

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios E. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai iš T. P. priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti, o T. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteistina iš T. P. atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. P., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai T. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

T. P. paskirti auklėjamo poveikio priemones : 1) įspėjimą; 2) šešių mėnesių laikotarpiui elgesio apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7 val., kiek tai nesusiję su darbu arba mokslu. Baudžiamųjų poveikio priemonių pradžią T. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. E. D. naudai iš T. P. priteisti 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, o T. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti E. D. naudai iš T. P. atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės S. P., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai T. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, 2 CD laikmenas (b. l. 27, 81), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.