Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2016-09-22 apie 20.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš P. B. ir grasino ją nužudyti, tai yra su peiliu rankoje priėjo prie jos ir, sakydamas „papjausiu“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tyčia ją pastūmė, o nukentėjusiajai nugriuvus, sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas kraujosruvą veido kairėje, kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio riešo vidinėje dalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje dalyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, tokiu būdu nukentėjusiajai P. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais P. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-09-24 apie 5 val. bute, Kovo 11-osios g 114-37, Kaune, grasino P. B. ją nužudyti ar sunkai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra kumščiu trankė į buto duris bei žiebtuvėliu degino duris, sakydamas „sudeginsiu duris, jūs gyvos neišeisit arba išvažiuosite invalido vežimėlyje, padegsiu jus pačias“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais P. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

P. T. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad R. T. buvo jo sutuoktinė 6-7 metus. Tačiau 2014 metais išsituokė. Po skyrybų gyveno kartu bute Kovo 11-osios g. 114-37, Kaune. Bendrų vaikų su R. neturi. Su jais kartu gyveno ir R. dukra P. B.. Su P. sutarė įvairiai, būdavo ir puikiai, būdavo ir konfliktų. 2016-09-22 tiksliai nepamena laiko, bet buvo dar šviesu, tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas dėl smulkmenų, dėl rutinos. Būdami miegamajame, konflikto metu, pradėjo dalytis daiktus. Jam R. pareiškė, kad jis negaus čiužinio, kurį jis pirko. Tuomet jis nuo stalo pagriebė peilį ir prabrėžė pro paklodę, nežino kodėl taip padarė. Išgirdusi konfliktą, atbėgo R. dukra P., ji pradėjo rėkauti, fotografuoti jį telefonu. Jį sunervino tokiu savo elgesiu, išvedė jį iš kantrybės. Jis norėjo padėti tą peilį, tačiau R. jam išlupo iš rankų tą peilį. Tuomet jis su P. susistumdė tarpduryje. Jis P. grasino iš pykčio, ką sakė tiksliai nepamena. Taip pat konflikto metu kartą ranka trenkė jai į veidą, bet įvyko nepamena, kadangi buvo išgėręs. Ar P. buvo nukritusi nepamena. Tačiau po susistumdymo, tiek R., tiek P. pradėjo rėkti, tuomet jis išėjo iš namų. Jis į tuos namus, po to įvykio nebuvo grįžęs. Taip pat konflikto metu jis pasakė, „kad išveš invalido vėžimėlyje“, ką tiksliau sakė neprisiminė. Ar P. galėjo suvokti, kad jis įgyvendins savo tokį pasakymą, nežino (b. l. 98-99,109-110). 2016-09-24 važiavo pas buvusią žmoną R. į (duomenys neskelbtini) Kaune, su taksi. Galėjo būti apie 5 val., atėjo paprašyti, kad duotų 10 eurų sumokėti už taksi. Priėjęs prie jos durų, pradėjo į jas belsti kumščiu, kad jį įsileistų, tačiau jo neįsileido. Girdėjo, kad namuose yra R. dukra P. B.. Jis susinervino, tada pasiėmė žiebtuvėlį ir pradėjo deginti duris, ties durų akute, pamena, kad grasino, kad sudegins duris, kad jas išveš vežimėlyje, tai sakė būdamas piktas ir neblaivus. Buvo pikta, kad jos pakeitė durų spyną. Buvo išgėręs, todėl visko ką kalbėjo ir ką darė nepamena. Netrukus atvyko pareigūnai ir jį išsivežė. Po to skambino P. ir R., jų atsiprašė (b. l. 109-110).

Nukentėjusioji P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvena kartu su mama R.. Anksčiau su jomis dar gyveno jos patėvis P. T., su kuriuo mama išsiskyrė prieš 2-3 metus. Tačiau mama su juo tai susitaikydavo, tai išsiskirdavo. P. pas jas tai pagyvendavo, tai vėl išeidavo, jie tiesiog daug pykdavosi. 2016-09-22 apie 20 val. 30 min. į namus atėjo P., nes norėjo pasiimti savo vaistus, kadangi jo visi daiktai buvo jų namuose. Po namus jis vaikščiojo pasipūtęs, elgėsi labai įžūliai. Toks elgesys ją suerzino. Ji garsiai pasakė, jog jis elgiasi kaip namuose, atėjęs tik vaistų pasiimti. Ji tuo metu buvo svetainėje. P., išgirdęs, kad ji pasipiktino jo elgesiu, pasiėmė iš virtuvės didelį virtuvinį peilį, juoda rankena, apie 25 cm ilgio ašmenimis, nuėjo į miegamąjį ir pasakė, kad jeigu jos jį išvaro, tai jis pasiims savo daiktus, supjaustys čiužinį ir baldus, taip pat sakė, kad ir ją su mama pribaigs. Ji greitai įsijungė telefono kamerą, kad jį nufilmuotų. Jis atvertė lovos patalynę ir bandė pjauti čiužinį, bet jam nesigavo, tada jis pamatė, kad ji filmuoja. Tuomet su tuo peiliu jis ėjo link jos, o ji ištiesė ranką, kad jį sustabdytų. Jis artėjo greitu žingsniu, agresyviai, peilį laikė dešinėje rankoje. Eidamas link jos, klausė, ką ji filmuoja. Kadangi ji buvo ištiesusi ranką tam, kad jį pristabdytų, jis viena ranka sugriebė už jos ištiestos rankos, bandė užsukti jai ranką, ją pastūmė, ji nukrito ant žemės, o jis ėjo link svetainės, pjaustyti baldų. Ji išsigandusi pradėjo skambinti policijai. Jis išgirdęs, kad jis skambina policijai, lyg pasimetė, tuomet jos mama iš jo atėmė peilį. Tada P. atbėgo į miegamąjį. Ji stovėjo nugara į duris, priėjęs prie jos iš nugaros, ranka sudavė vieną smūgį jai į veidą. Nuo smūgio ji susvirduliavo ir nukrito, tuomet jai iškrito telefonas iš rankų, o jis išėjo į kitą kambarį. Paskambinus policijai, ji užrakino buto duris, kad jis nepabėgtų. Jis iškart bandė išeiti iš buto, tačiau negalėjo, nes ji ištraukė durų raktus ir juos laikė rankoje, jis rėkė ant jos, sakė, kad už tą policiją dar atsiims. Atsidarė balkoną ir iššoko, nes jie gyvena pirmame aukšte. Visą įvykį matė mama. Kiek jai buvo suduota smūgių ji nepamena, nes jai buvo šokas (b. l. 26-27). P. T. vartoja alkoholį, kai išgeria, būna agresyvus. Jo į namus neįsileidžia nuo 2016-09-22, kai jis buvo ją sumušęs. 2016-09-24 nakties metu, ji su mama jau miegojo. Apie 2 val. 30 min. pabudo nuo triukšmo, nes P. T. daužė duris, elgėsi agresyviai. Jos, P. neįsileido į namus, kadangi jis elgėsi agresyviai. Jam liepė eiti nuo durų, sakė, kad jo neįsileis, o jei jis nenueis, iškvies policiją. Tačiau P. toliau beldėsi, reikalavo 10 eurų, kad galėtų susimokėti už taksi. Ji pasakė, kad neduos, kad jam tikrai durų neatidarys, nebent pinigus gali paduoti pro langą. Tada P. išėjo iš laiptinės nieko nesakęs, ji su mama pagalvojo, kad gal išėjo. Tačiau jis po kelių minučių grįžo su žiebtuvėliu, kuris skirtas degti kapinių žvakėms. Jis pasakė, jei jam neduos pinigų, jei neįsileis jo į namus, tai „sudegins duris, jūs gyvos iš čia neišeisit arba išvažiuosite invalido vežimėlyje, padegsiu jus pačias“, šūkavo, rėkavo, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji, pasižiūrėjusi pro buto durų akutę pamatė, kad ties durų akute liepsna. Ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai jį sulaikė. Jis apgadino duris, vietomis apdegino. Ji mano, kad patėvio grasinimai realūs, kadangi jai grasina ne pirmą kartą, prieš tai dar buvo sumušęs. Civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų ir dėl apgadintų durų nereiškia. Po to P. T. skambino jai, atsiprašinėjo dėl tų įvykių (b. l. 50, 53-54).

Liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-22 apie 20 val. 30 min. į namus grįžo, jos buvęs sutuoktinis P. T.. Su juo ji yra oficialiai išsituokusi apie dvejus metus, tačiau kartu gyveno, ūkis buvo bendras. Tarp dukters ir P. kilo žodinis konfliktas. Ji jam liepė susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Jis įniršęs nuėjo į virtuvę, iš ten paėmė peilį ir bandė pjaustyti lovą. Jos dukra P. B. atbėgo į kambarį ir pradėjo filmuoti telefonu. Jis atsisukęs į dukrą su peiliu pradėjo artėti link jos, grasino kad ją nužudys. Dukrą pargriovė ant žemės, bet ji iš jo rankų atėmė peilį. Tada jis per balkoną išbėgo iš buto. Tuo metu jos dukra kvietė pagalbą (b. l. 30-31). 2016-09-24 apie 2 val. 30 ji pabudo nuo triukšmo, nes buvęs jos sutuoktinis P. T., pradėjo daužyti buto duris, šūkavo, elgėsi agresyviai. Ji jo neįsileido, o dukra iškvietė policijos pareigūnus. Apie 5 val. P. T. vėl grįžo prie buto durų, pradėjo trankytis, laiptinėje šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sakydamas “sudeginsiu duris, jūs gyvos iš čia neišeisit arba išvažiuosite invalido vežimėlyje, padegsiu, jus pačias”. Ji su dukra pažiūrėjo per buto durų akutę ir pamatė, kad P. T. laiko žiebtuvėlį, kuriuo degino duris, pro durų akutę matė liepsną. Dukra iškvietė policiją (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

P. T. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo paimtas peilis (b. l. 2).

Daikto apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, paimtas peilis. Nustatyta, kad tai virtuvinis peilis, sudarytas iš geležtės ir rankenos. Geležtė yra 20 centimetrų ilgio. Rankena juodos spalvos, 13,5 centimetrų ilgio. Bendras peilio ilgis 33,5 centimetro. Ant peilio jokių dėmių nematyti (b. l. 32-36).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2496/2016(02), kurioje nurodyta, kad P. B. padaryta kraujosruva veido kairėje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairio riešo vidinėje dalyje, kraujosruva dešinio kelio priekinėje dalyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b .l. 38).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 1).

Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulio Ž. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad 2016-09-22 apie 20 val. 50 min. iš Kauno apskr. VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) bute, buvęs patėvis grasina sumušti, puola peiliu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė P. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune. Taip pat nustatyta, kad P. B. buvęs patėvis P. T. grasino peiliu. Peiliu bandė supjaustyti baldus. Išgirdęs, kad iškviesta policija, vyriškis iš buto pasišalino per balkoną, todėl asmuo nebuvo sulaikytas. Įvykį matė R. T. (b.l. 23-24).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) buto durys. Duryse, žemiau minėto numerio “37“ yra durų akutė. Ant durų matyti apgadinimai, tamsios dėmės, panašūs į nudegimą. Žemiau durų akutės yra 11cm ilgio juoda dėmė, dešiniau yra apie 7 cm ilgio juoda dėmė. Matyti ir mažesni tamsūs patamsėjimai, galimai apdeginimo (b. l. 39-43).

Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas P. T. pateiktas žiebtuvėlis oranžine rankena bei juodos spalvos vamzdeliu, kurio ilgis 5 cm. Visas žiebtuvėlio ilgis 20 centimetrų. Matyti nusidėvėjimo žymės (b. l.60-65).

Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulio A. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-09-24 apie 5 val. 11 min. iš Kauno apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Kovo 11-osios g. 114-37, Kaune grįžo neblaivus patėvis ir tranko duris. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė P. B. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri paaiškino, kad į namus grįžo neblaivus pareiškėjos patėvis, kuris prieš tai irgi buvo atvykęs, pradėjo trankyti duris, bandė jas padegti, buvo matomos padegimo žymės bei jaučiamas degėsių kvapas. Mergina buvo labai susijaudinusi, verkė, drebėjo. Namuose taip pat buvo pareiškėjos mama R. T.. Smurtu įtariamas P. T. paaiškino, kad atvažiavo pasiskolinti pinigų, girdint pareigūnams, podukrai pareiškė, kad ji dar „atsiims“ (b. l. 46-47).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2686 nurodyta, kad 2016-09-24 2.58 val. P. T. buvo nustatytas 1.39 promilių girtumas (b. l. 93).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. T. kaltė dėl P. B. nežymaus sužalojimo 2016-09-22 ir grasinimų ją nužudyti 2016-09-22 ir 2016-09-24 yra visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis ir buvo susituokęs su nukentėjusios motina, su kuria kartu gyveno ir nutraukęs santuoką, tačiau tarp nukentėjusios P. B., kuri yra pilnametė, ir kaltinamojo nėra jokių giminystės ryšių, todėl P. T. veika sužalojant nukentėjusiąją kvalifikuotina ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nurodyta prokuratūros pareiškime, bet pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis P. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 126-127).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtąją bausmę mažinant vienu trečdaliu.

P. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BK 139 straipsnio 3 dalis).

P. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-09-24 5.35 val. iki 2016-09-25 12.46 val., todėl šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK140 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ( dvi veikos) ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ( grasinimas 2016-09-22) 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ( grasinimas 2016-09-24) 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą vienerių metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti P. T. galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-09-24 5.35 val. iki 2016-09-25 12.46 val., (2 dienas), šias 2 dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.