- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-319-654/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Alenas Piesliakas, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- M. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. M. K. 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. B. nužudymas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (pasikėsinimas apiplėšti pagrobiant didelės vertės turtą) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. K. nužudymas, padarytas itin žiauriai) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 9 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi. Bausmės pradžia 2001 m. rugpjūčio 2 d.
2. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einantis pareigas direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi teikimas netenkintas teismui padarius išvadą, kad, įvertinus M. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui. Nors yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu ji nėra tiek žymi, jog neabejotinai rodytų, kad M. K., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, bei nekels grėsmės visuomenei. Teismui kilo abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.
II. Skundo argumentai bei prašymai
4. Nuteistasis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą ir suteikti galimybę dirbti, gyventi dorą ir prasmingą gyvenimą. Nuteistasis skunde nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pripažįsta, jog sukėlė daug skausmo savo mamai, kuri dabar yra invalidė ir kuriai reikalinga jo pagalba. Be to, jis ir pats buvo stipriai sumuštas įkalinimo įstaigoje, tapo antros grupės invalidu. Jis yra jauno amžiaus, nori sukurti šeimą, dirbti Lietuvos labui ir prižiūrėti seną mamą.
5. Atsiliepimo, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmais mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesiu atliekant bausmę.
7. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
8. Nuteistasis M. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus, o M. K. neatitinka nei vieno iš jų.
9. M. K. asmens bylos duomenys rodo, kad 2016 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 9 d. atliktų vertinimų metu nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 76 balais, o 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikto vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 86 balais, tai atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šie duomenys rodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ne tik kad nesumažėjo, bet ji dar ir padidėjo. Didžiąją pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 51 balą, sudaro dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.
10. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, jis palaiko socialinius ryšius su savo mama, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (individualiuose pokalbiuose, įvairiuose kultūriniuose ir sporto renginiuose), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 16 kartų. Tačiau iš 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymos Nr. 62-3171 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet ir yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 26 kartus, 18 kartų buvo skirtos nuobaudas, o 8 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Todėl teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nors šiuo metu nuteistasis M. K. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vien nuobaudų paskyrimo faktas nėra kliūtis taikyti BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau turi būti įvertintas pažeidimų kiekis, turinys ir ypač laikas, kuomet nuteistasis pažeidimų nedaro.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vertinant tiek jo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu, nustatyta daug kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo istoriją; lėšų valdymo sunkumai; rašymo problemos; turi skolų ieškinių/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima nusikalstamumą skatinančia veikla; buvo arba yra įtakotas asocialių grupių; su alkoholio vartojimu susijęs smurtinis elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija; sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar savęs žalojimo istorija; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas bei priežiūros/apribojimų pažeidimai. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog, įvertinus M. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus.
12. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad M. K. praeityje buvo teistas, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už keletos tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir labai sunkių, kurių pasekmė buvo žmonių mirtis, jis nusikalto veikdamas organizuota grupe. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, grafoje „Mąstymas ir elgesys“ nurodyta, kad nors šiuo metu nuteistasis stengiasi elgtis socialiai priimtinai, laikytis nustatytų taisyklių, riboti savo poreikius, tačiau ankstesnė nuteistojo problemų bei sunkumų sprendimo patirtis liudija, kad jis stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių. Pokalbio metu M. K. nesugebėjo tinkamai identifikuoti turimų problemų ir to, kaip pats prisideda prie problemų atsiradimo. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nepasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir neįvertino, kokias pasekmes tai gali sukelti, o savo atsakomybę perkelia savo „patiklumui“ bei aplinkybei, jog padarė klaidų neklausydamas savo motinos. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą M. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.
13. Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nuteistasis M. K. nuo 2016 m. iki pat atvykimo į pataisos namus (2019 m. birželio 27 d.) dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. vasario 4 d. įdarbintas 0,25 etato valytojo pareigose. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nuostata į darbą įvertinta kaip teigiama. 2021 m. rugsėjo 20 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-2363 nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2 573,17 Eur, tačiau atlyginta vos 52,27 Eur. Įvertinusi tai, jog M. K. bausmę atlieka dvidešimt metų, iš darbinės veiklos gavo pajamas, tačiau per visą laikotarpį atlygino tik labai mažą priteistos žalos dalį (2019 m. spalio 8 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-2217 duomenimis 2019 m. spalio 8 d. nuteistasis nebuvo atlyginęs jokios dalies priteistos žalos), teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks priteistos žalos atlyginimas yra formalus ir nepakankamas bei neatitinkantis BPK 51 straipsnio 2 dalies sąlygos.
14. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, už ką ne kartą buvo skatintas. Visgi, vien tai, įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo M. K. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jis deda nepakankamas pastangas savo veiksmais parodyti, kad yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.