- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2-4-617/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01055-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- E. A.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės ( toliau – ir AB ) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. A. su trečiuoju asmeniu E. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. A. 1160,50 € dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 26 € dydžio žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė L. A. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/435048773 dėl automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės. 2017-10-15 Gedimino g. 6, Švenčionyse, įvykusio eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ( autobusas ) Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo E. A. kaltės. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu pagal UAB „Truck Service Vilnius“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01002 apmokėjo 2321 € dydžio autobuso Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kainą. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas E. A. neturėjo 25 metų ( eismo įvykio metu jam buvo 21 m. ). Transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas L. A. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.5. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dalį – 50 proc., t. y. 1160,50 €.
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad atsakovė nuo ieškinio ginasi dviem aspektais: dėl ieškinyje nurodyto netinkamo ieškinio pagrindo ir dėl draudiminiams santykiams taikomo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškinys pareikštas CK 6.263 straipsnio pagrindu, kuris numato žalos atlyginimą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė vykdė savo pareigą ir šiuo atveju žala buvo sukelta nukentėjusiam asmeniui, kuriam ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovė, vykdydama savo tiesioginę veiklą, turėjo sąnaudų, kurių atlyginimas negali būti ginamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Ieškovė jokios žalos nepatyrė, atsakovė turėjo mokėti didesnę draudimo įmoką, tačiau ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti didesnės draudimo įmokos. Šuo atveju ieškovė galėtų reikšti regresinį reikalavimą, tačiau tik esant sutarties pažeidimui. Atsakovė sutarties sąlygų nepažeidė. Apie padidėjusią draudiminę riziką, t. y. transporto priemonės perdavimą 25 metų amžiaus neturinčiam asmeniui, atsakovė ieškovei pranešė 2017-10-16, t. y. kitą dieną po eismo įvykio, per sutartyje nustatytą 3 dienų laikotarpį. Teisę į reikalavimą ieškovė įgijo 2017-10-16, t. y. nuo sužinojimo apie eismo įvykį momento, todėl mano, kad ieškovė praleido ieškinio padavimo senaties terminą. Ieškovė ieškinį padavė 2018-11-14, t. y. praleidusi draudiminiams santykiams nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė priežasčių dėl kurių ieškinio senaties terminą praleido ir neprašo praleisto senaties termino atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas. Prašo atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš atsakovės atstovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė L. A. su ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017-07-29 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/435048773 ( toliau – ir Sutartis ), kuria apdrausta transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties galiojimo terminas – iki 2018-07-28. Švenčionių r., Švenčionių m., Gedimino g. 6 2017-10-15 įvyko avarija, kurios metu susidūrė autobusas Neoplan, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2017-10-15 eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakingu už įvykusį eismo įvykį ir jo metu apgadintą transporto priemonę ( autobusą ) Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas E. A., gim. (duomenys neskelbtini),. 2017-10-16 pranešimu apie įvykį Nr. ZA102-PN3/2 ( žalos registracijos Nr. 1909842 ) atsakovė L. A. pranešė ieškovei apie draudiminį įvykį ir nurodė įvykio aplinkybes. UAB „Autobusų nuomos centras“ 2017-10-31 ieškovei pateikė prašymą draudimo išmoką už transporto priemonės Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą pervesti į nurodytą sąskaitą. UAB „T. S. Vilnius“ užsakovo UAB „Autobusų nuomos centras“ užsakymu pagal 2017-10-23 sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo autobuso Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kainą – 2321 €, ir atsakovei pateikė 2017-11-09 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01002 dėl 2321 € dydžio atliktų autobuso Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų apmokėjimo. Ieškovė 2017-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 12985718 pervedė į UAB „T. S. Vilnius“ sąskaitą 2321 €. Ieškovė 2017-11-27 raštu ( pretenzija ) Nr. R0001928337 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti ieškovės išmokėtą 2321 € draudimo išmoką, bet atsakovė draudimo įmokos nesumokėjo.
Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu 2017-10-15 transporto priemonę vairavo BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad eismo įvykis įvyko dėl E. A. kaltės. Atsakovė, prašomos priteisti 50 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio ( 1160,50 € ), neginčija.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, nes ieškinys grindžiamas netinkamu teisiniu pagrindu, t. y. ieškovė ieškinį prašo tenkinti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą ( deliktinė atsakomybė ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje taikytinas teisės normas parenka teismas ( CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ).
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – ir TPVCAPDĮ ) 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu ( CK 6.123 straipsnio 1 dalis ), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( 22 straipsnio 1 dalis ) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010 ).
Bylos medžiaga ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovės reikalavimas yra reiškiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškiniu reikalaujama atsakovės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ( ieškinyje – žalą ), ieškovei atlyginus nukentėjusiam asmeniui UAB „Autobusų nuomos centras“ 2321 € už 2017-10-15 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nagrinėjamu atveju yra regresinis reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tai, kad ieškovę ir atsakovę sieja draudimo teisiniai santykiai atsakovė neginčija. Ieškovė reikalavimą grindžia tinkamais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės ieškinyje klaidingai nurodyta teisės norma nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą ieškinį atmesti.
Ginčas byloje kilo dėl to ar atsakovė pažeidė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.5. p. reikalavimus.
Atsakovė nurodė, kad 2017-10-15 perleido transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. CT916, vairuoti jaunesniam nei 25 metų amžiaus asmeniui – E. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir nepraleido pranešimo teikimui ieškovei ( draudikui ) termino, numatyto draudimo sutarties 1.5.3. p., nes 2017-10-16 ji pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusią avariją. Byloje nėra duomenų paneigiančių atsakovės nurodytą transporto priemonės perdavimo vairuoti trečiajam asmeniui datą.
Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo ( CK 6.1010 straipsnio 1 dalis ).
Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie rizikos padidėjimą yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakomybė gali kilti ir kyla tik sutarties šaliai. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taigi įstatyme yra aiškiai nurodytas subjektas kuriam kyla pareiga draudikui grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį tuo atveju, jeigu nebuvo pranešta apie draudimo rizikos pasikeitimą. Kaip ir yra nurodęs kasacinis teismas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis, todėl nėra galimas plečiamas šios normos aiškinimas išplečiant subjektų, kuriems kyla pareiga grąžinti išmokėtą draudimo sumos dalį pažeidus pareigą informuoti apie rizikos padidėjimą, ratą. Draudimo sutarties 1.5.3 punkte taip pat numatyta, kad nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos dalį. Kalto dėl eismo įvykio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką, tačiau vien jie nesudaro pagrindo reikalauti draudimo išmokos iš draudėjo. Išmokėtos draudimo išmokos dalies išreikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas <...>, o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017 ).
Vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Sutartimi ieškovė įvertino draudimo riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką, o atsakovė įsipareigojo, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama tokiomis sąlygomis: „ transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo“ ( Sutarties 1.5.2.5. punktas ). Sutarties 1.5.3 punkte nustatyta, kad: „vadovaujantis LR DPK patvirtintų standartinių draudimo sutarties sąlygų VI dalies „Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas“ 38 punktu, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią riziką. < ... >“.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 ( redakcija nuo 2007-07-25 ) patvirtintų Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punkte nustatyta, kad: „Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“.
Draudimo rizika, numatyta Sutarties 1.5.2.5 p., padidėjo nuo transporto priemonės perdavimo vairuoti 25 metų amžiaus nuturinčiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, ir atsakovė, atlikusi transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo veiksmą, E. A., (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą pranešimą apie rizikos padidėjimą draudikui pateikti ne vėliau nei rizika padidėjo, t. y. iki transporto priemonės perdavimo, kaip tai numatyta Sutarties 1.5.3 p. ir Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 p. Visais kitais atvejais, tame tarpe ir eismo įvykio atveju, pranešimas draudėjui turi būti pateiktas „<...> tuoj pat kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią riziką.“ Atsakovė neginčija, kad automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-10-15 vairavo ir avariją padarė E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu buvo mažiau nei 25 metai. Atsakovė ieškovei pranešimą apie įvykį pateikė 2017-10-16, t. y. kitą dieną po to transporto priemonės perdavimo ( 2017-10-15 ), todėl atsakovė pažeidė sutarties 1.5.2.5. punktą – perdavė transporto priemonę asmeniui, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, ir neįvykdė sutarties 1.5.3 punkte nustatyto įpareigojimo apie draudimo rizikos padidėjimą pranešimą draudikui pateikti ne vėliau nei rizika padidėja. Neįvykdžius pareigos informuoti apie padidėjusią riziką, kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos.
Ieškovė 2017-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 12985718 pervedė į UAB „T. S. Vilnius“ sąskaitą 2321 € už 2017-10-15 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, ir tokiu būdu atlygino 2017-10-15 eismo įvykio metu nukentėjusio asmens UAB „Autobusų nuomos centras“ patirtą žalą, todėl, kaip jau minėta, įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido draudiminiams santykiams taikomą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis ). Kasacinis teismas yra nustatęs, kad kai reikalavimas yra reiškiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, toks reikalavimas yra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ( Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu ( teisės pažeidimo ), o subjektyviu momentu ( kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014 ). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ( CK 1.127 straipsnio 4 dalis ). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 ).
Draudžiamasis įvykis įvyko 2017-10-15, ieškovė apie draudžiamąjį įvykį sužinojo 2017-10-16, atsakovei pateikus pranešimą apie įvykį, tačiau nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę draudiminiai teisiniai santykiai, todėl ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ( CK 1.127 straipsnio 4 dalis ), o ne nuo nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis ). Ieškovė pagrindinę prievolę įvykdė 2017-11-14 – mokėjimo nurodymu pervedė 2321 € į UAB „T. S. Vilnius“ sąskaitą už eismo įvykio metu sugadinto autobuso remontą, ieškinį teismui pateikė 2018-11-14, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ( CK 1.125 straipsnio 7 dalis ).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: pagal 62.1. punktą iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui ( draudimo rizikai ), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; ir pagal 62.2. punktą iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai ( pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui ) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad atsakovė 2017-10-15 perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui jaunesniam nei 25 metų amžiaus, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, dėl ko padidėjo sutartyje numatyta draudimo rizika, apie šį draudimo rizikos padidėjimą atsakovė ieškovei pranešė tik kitą dieną po rizikos padidėjimo – 2017-10-16, tuo pažeidė sutarties 1.5.3. punkte nustatytą įpareigojimą apie draudimo rizikos padidėjimą pranešimą draudikui pateikti ne vėliau nei rizika padidėja, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė 2018-11-14 mokėjimo pavedimu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 2321 € dydžio draudimo išmoką. Atsakovė padarytos žalos dydžio, išmokėtos išmokos dydžio neginčija. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1160,50 € yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 1160,50 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2018-11-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 26 € žyminį mokestį ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl, iš atsakovės L. A. ieškovės naudai priteistinas 26 € dydžio žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.1010 straipsnio 1 dalimi, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš L. A. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1160,50 € draudimo išmoką, 26 € dydžio žyminį mokestį, iš viso – 1186,50 € ( vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis € 50 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 1160,50 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-11-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.