- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1-152-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00259-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. G.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. UAB „ Universalūs medžio produktai “, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini) sargo-kūriko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1993m. rugpjūčio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, ir, pritaikius LR 1993m. birželio 15d. įstatymo „ Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą “ 1 str. 2p., atleistas nuo neatliktos bausmės dalies; 2) 1996m. kovo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d., 271 str. 3d.-4m. ir 6 mėn. l/a; 3) 2011m. lapkričio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 234 str. 1d.-8 MGL 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta , visi teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. G., mušdamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, o būtent:
2012m. kovo 18d., apie 23⁰⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis E. G. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo sutuoktinę-pil. J. G., kuriai tyčia du kartus su delnu trenkė į veidą ir vieną kartą su delnu trenkė į viršugalvį, o po to, abiem rankomis sugriebęs už šonų, pargriovė nukentėjusiąją J. G. ant grindų ir, uždėjęs dešinę ranką nukentėjusiajai ant kaklo, pastarąją ėmė ir smaugti, ko pasekoje dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai J. G. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaip matyti iš kaltinamojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, su žmona J. G. gyvena santuokoje jau aštuoneri metai. 2012m. kovo mėn. viduryje jie Ukmergės raj. apylinkės teismui pateikė dokumentus dėl santuokos nutraukimo, kadangi nesusiklostė jų bendras gyvenimas, skirtingi jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą. Bendrą ūkį jie vis dar veda kartu, dalindamiesi ir namų ūkio išlaidas, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena jau apie aštuonis mėnesius, miega skirtinguose kambariuose. Jo žmona turi draugą K. V., pas kurį dažnai nakvoja. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vyresnysis pil. L. Š. yra ne jo sūnus, santuokoje turėdami gimusią dukrą Austėją, kuriai yra penkeri metai. 2012m. kovo 17 d. jis buvo darbe-UAB „ Universalūs medžio produktai “ iki 20⁰⁰ val. Grįžęs į namus, žmonos nerado, namuose buvo tik abu vaikai. Jam paklausus, kur yra mama, vaikai pasakė, kad K. V. nuvežė alaus. Po kurio laiko jam paskambino bendradarbis ir paprašė su juo susikeistu pamainomis. Kadangi tą vakarą jis jokių planų neturėjo, žinojo, kad žmona Jolanta nedirba, tai sutiko. Tada jis paskambino žmonai, kad ši grįžtų į namus, nes nenorėjo palikti vienų vaikų. Žmona telefono ragelio nekėlė, todėl jis parašė SMS žinutę. Žmona atsakė, kad tuoj grįš. Kadangi jis buvo įsitikinęs, jog žmona negrįž, kas buvo jau nebe pirmą kartą, jis nuvažiavo pas K. V. į namus adresu: Mišniūnų km., Šešuolių sen., Ukmergės raj. Kieme jis susitiko Kęsto tėvą ir jie abu įėjo į namus. Jis savo žmoną su K. V. rado gulinčius lovoje. Paragino žmoną važiuoti į namus, po ko ši savo automobiliu „ VW Passat “ išvažiavo į namus. Būdamas K. V. namuose, jis galėjo rėkauti ir keiktis, kadangi buvo susijaudinęs, jaulab, kad tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai jis nesugebėjo su savo žmona Jolanta susikalbėti. Ką tuo metu jis kalbėjo, neatsimena. Prieš atvažiuodamas pas K. V. į namus, jis alkoholinių gėrimų nei namuose, nei darbe nevartojo, buvo blaivus. Kai jis grįžo į namus, įvyko šeimyninis konfliktas, kurį jis pradėjo pirmas. Konflikto metu jis ėmė rėkti ant savo žmonos Jolantos, kad ir jis turi savų reikalų, tačiau žmona jam lyg ir atsakė, kad yra ne jo reikalas, kur ji išvažiuoja ir ką ji daro. Tada žmona pradėjo mosikuotis rankomis. Jis, atstumdamas žmoną, galimai jai sudavė per veidą, kadangi jie apsistumdė. Po to jis pagavo savo žmoną, suėmė už abiejų rankų ir pastūmė ant lovos. Jolanta nukritus ant lovos, jis dešinės rankos delnu paėmė žmonai už gerklės ir pasakė „ kvaile ką tu darai “. Žmona pagrasino iškviesianti policiją ir išėjo iš namų. Tada jis nuėjo į savo kambarį ir, pasiėmęs 2 ltr talpos plastmasinį 8 laipsnių stiprumo „ Biržiečių “ alaus butelį, jį visą išgėrė. Tada jis pastebėjo, kad jam iš galvos bėga kraujas. Sužalotas jis buvo įvykusio konflikto su žmona metu. Į medikus nesikreipė, kadangi nemanė, kad čia yra rimta trauma. Atsigulęs į lovą, jis užsnūdo. Jį pažadino į namus atvykę policijos pareigūnai, su kuriais buvo ir jo žmona Jolanta. Jis buvo išvežtas į policijos komisariatą, o vėliau ir į ligoninės priimamąjį, kur jam susiuvo viršugalvį(b.l. 34, 40-41).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. G. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. G. ir liudytojo K. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 6, 12-17), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo(b.l. 5-8), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 14) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. kovo 17d., apie 20⁰⁰ val., į namus sugrįžo jos sutuoktinis E. G.. Namuose buvo jų vaikai: L. Š. ir A. G.. Pamačiusi, kad grįžo vyras, ji išėjo į kiemą ir , sėdusi į savo automobilį, išvažiavo pas draugą K. V.. Prieš išvažiuodama, ji vyrui pasakė, kad trumpam išvažiuoja, tačiau kur važiuojanti, neaiškino. Kur ji važiuojanti vyrui nesakė. Maždaug po 10 min. vyras jai pradėjo skambinti ir rašyti SMS žinutes, tačiau ji į telefono skambučius neatsakinėjo. Apie 21⁰⁰ val. jos sutuoktinis E. G., ieškodamas jos, atvažiavo pas K. V. į namus. E. G. sukėlė skandalą, ėmė rėkti „ suka grįžk namo “, vartojo kitus keiksmažodžius, sakydamas, kad jam reikia į darbą, ir po to išėjo pro duris. Jai sugrįžus į namus, neužilgo pasirodė ir jos sutuoktinis E. G.. Tuo metu, kai ruošėsi eiti miegoti, į kambarį įėjo E. G. ir iš rankos delno du kartus trenkė jai į veidą, o po to su delnu dar trenkė ir per viršugalvį. Jai buvo šokas, kadangi ji nesitikėjo, kad vyras, nieko nesakęs, prieis prie jos ir pradės ją mušti. Kadangi ji galvojo, jog vyras vėl gali jai suduoti, ji, gindamasi, su dešine ranka susavė savo vyrui E. per nosį. Tada vyras abiem rankom sugriebė ją už šonų, ties krūtine ir parvertė ant grindų, o po to, uždėjęs savo dešinę ranką jai ant kaklo, ėmė smaugti. Jai pasidarė sunku kvėpuoti. Tuomet ji, gulėdama ant grindų, dešine ranka paėmė žarsteklį, kuris gulėjo prie židinio, esančio salone, ir vieną kartą sudavė savo vyrui E. Į kurią vietą ji pataikė, nematė. Po suduoto smūgio vyras ją paleido. Pamatęs, kad ji nori skambinti į policiją, vyras E. bandė iš jos rankų ištraukti mobilaus ryšio telefoną, tačiau jam nepavyko. Išėjusi į lauką, ji sėdo į savo automobilį ir, pavažiavuis apie 500 m iki autobusų stotelės, paskambino į policijos komisariatą. Kai jos vyras E. grįžo iš darbo, jai atrodė, kad vyras dar buvo blaivus. Kad vyras E. vartojo alkoholinius gėrimus, ji suprato tuo metu, kai sutuoktinis buvo atvažiavęs jos ieškoti pas K. V. į namus, nes nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Tuo metu, kai įvyko šeimyninis konfliktas, jų vaikai buvo namuose, tačiau jie miegojo savo kambaryje. 2012m. kovo 15 d. į Ukmergės raj. apylinkės teismą yra paduotas pareiškimas dėl jos santuokos su E.G. santuokos nutraukimo. Jau metai laiko kai ji, tik gyvendama tame pačiame būste su savo vyru E. G., bendro ūkio neveda ir jokio šeimos biudžeto neturi(b.l. 26-27).
Kaip matyti iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, J. G. yra jo draugė, kuri vieną–du kartus per savaitę apsilanko jo tėvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis kartu gyvena. 2012m. kovo 17 d., buvo šeštadienis, tarpe 20⁰⁰-21⁰⁰ val., pas jį atvažiavo J. G.. Maždaug po pusantros valandos į sodybą atvažiavo ir Jolantos vyras E. G.. Jis žinojo, kad teisme vyksta G. šeimos skyrybų procesas. Namuose pasirodžius E. G., jis su J. miegojo kambaryje, vienoje lovoje. E. pradėjo sakyti, kad į iškvietė į darbą ir jis nori, kad J. grįžtų į namus ir pabūtų su jų vaikais. J. sutiko ir pasakė, kad ji greitai atvažiuos į namus Tada E. G. pradėjo jį ir J. įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis liepė E. G. nešdintis iš jo namų. E. išėjus, J. apsirengė ir išvažiavo į namus. Maždaug po pusvalandžio jam paskambino J. G. ir pasakė, kad ją sumušė, paklausė ką jai daryti. Jis patarė kviesti policiją. Kai E. G. buvo atvažiavęs į jo namus, tai jo nuomone, E. buvo išgėręs, negalėjo pastovėti vietoje, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas(b.l. 29).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio tarnybinio pranešimo dėl reagavimo į pranešimą apie šeimyninį(buitinį) ginčą, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios J. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 5-7).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Ukmergės raj. apyl. teismui 2012m. kovo 15d. rašyto pareiškimo, Ukmergės raj. apyl. teisme yra užvesta pil. G. šeimos skyrybų byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu(b.l. 21-25).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos išvados, 2012m. balandžio 05d. atlikus nukentėjusiosios J. G. medicininę asmens apžiūrą, objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta, tačiau iš ekspertui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji J. G. jos atliktos pirminės apžiūros metu skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, bendru silpnumu, nurodydama, kad 2012m. kovo 17d. įvykusio šeimyninio konflikto metu ją sumušė sutuoktinis, per galvą su ranka suduodamas keletą stiprių smūgių(b.l. 14).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. G., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo žmoną-nukentėjusiąją J. G., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas jį mušant.
Kaltinamojo E. G. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamasis E. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jo dydžiu(b.l. 75-76).
Sankcijoje už kaltinamajam Eug. Galiauskui inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamasis E. G. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje yra buvęs teistas tris kartu, tačiau jis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytas nusikalstmas veikas naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykę. Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo Eug. Galiausko atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Nors sunkinančių aplinkybių kaltinamojo Eug. Galiausko atžvilgiu byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo Eug. Galiausko, asmenybę, pastarajam, kaip jau nebe pirmą kartą nusikalstančiam asmeniui, už padarytą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, tačiau trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo Eug. Galiausko asmenybę, jo, kaip šiuo metu dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areštu 15(penkiolikai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam Eug. Galiauskui paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo Eug. Galiausko sulaikymo dienos, jį suimant.
Daiktinį įrodymą-žarsteklį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai J. G..
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.