Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo G.B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteista iš G. B. 1664 Lt laidojimo išlaidų, 3000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt advokato išlaidų nukentėjusiajai I.Ž. bei valstybės naudai 91,25 Lt už gynybą ir 12 Lt pašto išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteista už tai, kad 2004 m. rugsėjo 3 d., apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš pykčio, kilusio asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju Ž. A., tyčia, peiliu vieną kartą dūrė į dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydama Ž. A. durtinį-pjautinį kiauryminį dešinės krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, bei vidinį nukraujavimą į krūtinės ertmę, nuo kurio nukentėjusysis Ž. A. mirė, t.y. jį nužudė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistosios G. B. gynėjas prašė jo ginamosios apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jos nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d. Jos kaltė įrodyta liudytojos D. D., pačios nuteistosios G. B. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistoji G.B. pripažino peiliu dūrusi nukentėjusiajam Ž.A. į krūtinę, tačiau teigė, kad neturėjo tyčios jo nužudyti ar sužaloti. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus, buvo supjaustę dešrą virtuviniu peiliu, kurį po to paliko ant stalo. Vėliau susipyko, nes norėjo iškraustyti Ž. A. iš savo namų. Ž. A. su tuo nesutiko ir ranka sudavė jai per kaklą. Ji išsigando, kad jis ją gali primušti, pagriebė nuo stalo pirmą pasitaikiusį daiktą ir smogė juo nukentėjusiajam Ž. A. , nekreipdama dėmesio į kurią kūno dalį. Teisme ji parodė, kad tik po suduoto smūgio pamatė, kad rankose turi peilį, o Ž. A. susmuko ant lovos.

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 504/04 (05), nukentėjusysis Ž.A. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės žaizdos su dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Ši žaizda su dešinio plaučio sužalojimu padaryta prieš mirtį aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai tyrimui pateiktu peiliu. Durtinis-pjautinis krūtinės dešinės pusės sužalojimas padarytas suduodant smūgį pašaline jėga ir negalėjo gautis Ž.A. pačiam susižalojant savo ranka. Sužalojimai padaryti vieno smūgio peiliu pasėkoje. Sužalojimas Ž. A. padarytas stipria jėga, kadangi žaizdos kanalas praėjo per šonkaulį bei paniro į plautį. Tai įrodo, kad tarp nuteistosios G. B. suduoto smūgio peiliu į krūtinę ir Ž. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors apeliantė skunde teigia, kad nenorėjo nužudyti Ž. A., tačiau apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji G. B. veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia. Smogdama virtuviniu peiliu, kurio geležtės ilgis 17,3 cm, - gyvybei pavojingu įrankiu į Ž. A. krūtinės dešinę ląstos pusę – gyvybei pavojingą centrą, padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, sąlygojusiu ūmų nukraujavimą ir staigią nukentėjusiojo mirtį, G. B. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali būti atimta gyvybė Ž.A. ar sunkiai sutrikdyta sveikata, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nuostatomis ir konstatavo, kad veikdama neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia nuteistoji G. B. atsako pagal atsiradusius padarinius, t.y. dėl nukentėjusiojo Ž. A. nužudymo.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas paskyrė nuteistajai G.B. tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistoji G.B. padarė labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusi ypatingą žalą visuomenei. Nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad skubiai stengėsi suteikti medicininę pagalbą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apygardos teismas pagrįstai paskyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios G.B. apeliacinį skundą atmesti.