Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms Ž. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Atsakovė N. K. pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovės neginčija fakto dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą, buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovė tiekė šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris pagal 2018-12-28 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Ieškovė teikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau buto apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01 už suteiktas šildymo paslaugas susidarė 337,96 Eur įsiskolinimas. Atsakovės su skolos dydžiu sutinka.

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovės laikomos šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis, dalyvėmis bei atsakingais asmenimis už susidariusį įsiskolinimą, todėl jos laikytinos pažeidusiomis prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovių priteistina 337,96 Eur įsiskolinimas už patiektą šilumą už 2021-01-01 iki 2022-01-01 (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis).

Ieškovė iš atsakovių taip pat prašo priteisti delspinigius bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovių priteistina 4,54 Eur delspinigiai už 2021-08-01 iki 2022-02-01 laikotarpį (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,00 Eur žyminis mokestis, 3,94 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur už teisines paslaugas, iš viso 58,24 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

Teismo patirtos išlaidos 8,96 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą tenkančią kiekvienai iš atsakovių, todėl jos iš atsakovių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti solidariai iš atsakovių N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai 337,96 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 96 ct) skolą už šilumos energiją, 4,54 Eur (keturių eurų 54 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 342,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.