Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-280-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
1S-280-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00044-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-280-606/2016
Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00044-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pripažintas Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas R. Č., ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, paskutinė jo žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu už sunkų sveikatos sutrikdymą, pagalbą neteisėtai patekti į šalį ir apsigyventi joje, prekybą žmonėmis, t. y. už nusikalstamų veikų padarymą, numatytų 1861 m. Nusikaltinų įvykdytų prieš asmenį įstatymo 18 skirsnyje, 1971 m. Imigracijos įstatymo 25 (I) bei 6 skirsniuose, 2003 m. Lytinių nusikaltimų akto 52 skirsnyje ir, vadovaujantis 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226A skirsniu, nuteistas prailginta 14 metų laisvės atėmimo bausme – ji susideda iš 9 metų laisvės atėmimo bausmės ir prailginto 5 metų laikotarpio.

Pagal Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalėjimų tarybos prašymą dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas R. Č., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažino Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir nutarė jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skunde apygardos teismui nuteistasis R. Č. atsisako būti deportuotas į Lietuvos Respubliką. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisingumo sistemoje netaikomas lygtinis paleidimas, jis turėtų visą paskirtą bausmę atlikti kalėjime be galimybės būti paleistam lygtinai. Nuteistojo E. Č. nuomone, tai reikštų, kad taip būtų neteisėtai pakeistas priimtas nuosprendis, nes tik kompetentingas teismas gali koreguoti ar keisti nuosprendį. Nuteistasis R. Č. reikalauja, kad būtų surengtas naujas teismo posėdis kompetentingame teisme, kad būtų garantuotos „1998 m. Žmogaus teisių akto 6 straipsnio sąlygos“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos persiunčia juos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam atitinkamam teismui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, jam išsiunčiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas standartinis pranešimas, supažindinantis su jos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai. Atlikusi šiuos veiksmus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai kartu pateikiama informacija apie lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, jeigu to buvo prašoma liudijime.

Skunde nuteistasis R. Č. nesutinka būti deportuotas į Lietuvos Respubliką atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes, jo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl jis visą paskirtą bausmę turėtų atlikti kalėjime be galimybės būti lygtinai paleistas, o tai reikštų, kad taip būtų neteisėtai pakeistas priimtas nuosprendis, nes tik kompetentingas teismas gali koreguoti ar keisti nuosprendį. Reikalauja, kad būtų surengtas naujas teismo posėdis kompetentingame teisme, ir būtų garantuotos „1998 m. Žmogaus teisių akto 6 straipsnio sąlygos“.

Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principas bei procesinės garantijos. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje vardijamos teisės asmenų, kurie kaltinami nusikaltimų padarymu. Šiuo atveju pažymėtina, kad R. Č. jau yra nuteistas Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pagal Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalėjimų tarybos prašymą išsprendė klausimą tik dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas R. Č., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Vertinti Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, iš naujo nagrinėti nuteistojo R. Č. kaltės klausimą, apylinkės teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta: 1) nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas; 2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas; 3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo pagal šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, – Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimąsi pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento duomenų nustatyta, kad paskutinė žinoma gyvenamoji nuteistojo R. Č. vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai perdavė Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalėjimų tarybos prašymą dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas R. Č., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas arba teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, paskiria teisėją, nagrinėsiantį šį klausimą. Šio įstatymo 3 dalyje numatyta, kad paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo. Šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos perduotus Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalėjimų tarybos dokumentus ir prašymą dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikoje, šį klausimą paskirta nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. Žakevičiūtė 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pripažino, kad nuteistajam R. Č. būtina paskirti gynėją, įpareigojo gynėją pateikti atsiliepimus dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikoje (b. l. 59), dėl to, kad bus sprendžiamas klausimas dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikoje, įpareigojo Nacionalinės nusikaltusiojo asmens priežiūros tarnybos Tarptautinio perkėlimo skyrių įteikti pranešimą nuteistajam R. Č. (b. l. 60). Atsiliepime nuteistojo R. Č. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė prašymo dėl Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkinti (b. l. 69). Nuteistasis R. Č. raštu išreiškė savo nuomonę dėl nesutikimo, kad Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis būtų vykdomas Lietuvos Respublikoje, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju, remiantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo sutikimas nėra būtinas. Taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas teisingai nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl apygardos teismas iš naujo to paties nekartoja.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pripažindamas Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ir suderino nuteistojo R. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų 1861 m. Nusikaltimų įvykdytų prieš asmenį įstatymo 18 skirsnyje, 2003 m. Lytinių nusikaltimų akto 52 skirsnyje, kvalifikacijas su kvalifikacijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, tinkamai suderino Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų įvykdytų prieš asmenį įstatymo 18 skirsnį, 2003 m. Lytinių nusikaltimų akto 52 skirsnį paskirtą prailgintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri susideda iš 9 metų laisvės atėmimo bausmės ir prailginto 5 metų laikotarpio, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis bei pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį paskyrė galutinę subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitė kardomojo kalinimo laiką Jungtinėje Karalystėje ir nustatė bausmės pradžią nuo 2014 m. birželio 16 d. Be to, pažymėtina, kad Snaresbruko Karališkojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. Č. buvo nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė, kad atsakomybės už padėjimą ne Europos Sąjungos piliečiui pažeisti Jungtinės Karalystės imigracinį įstatymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas nenumato, todėl apylinkės teismas suderino ir paskyrė nuteistajam R. Č. bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą tik už dvi Jungtinėje Karalystėje padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad skunde apygardos teismui nuteistasis R. Č. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi jam paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ar galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio neginčijo. Akcentuotina, kad parinkdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, apylinkės teismas atsižvelgė į BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam R. Č. paskyrė atlikti laisvės atėmimo bausmę ne kalėjime, kaip teigė nuteistasis skunde apygardos teismui, bet pataisos namuose. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje reglamentuotas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, todėl nuteistojo R. Č. skundo argumentas, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, yra visiškai nepagrįstas.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo R. Č. skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

nuteistojo R. Č. skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė