- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-371-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo priteisimo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B. prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-05 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, priteisiant iš atsakovo D. B. dukrai J. B., gim. 2003-08-12, 7110 Lt įsiskolinimą nuo 2005-09-01 iki 2008-09-01 ir 1000 Lt išlaikymą kas mėnesį nuo 2008-09-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas netinkamai vykdo savo kaip nepilnametės dukters J. B. tėvo pareigas, kadangi dukters išlaikymui nereguliariai moka tik po 125 Lt kas mėnesį, tačiau šios sumos vaikui išlaikyti nepakanka. Mergaitė lanko darželį, už kurį ieškovė moka po 163 Lt per mėnesį, estetinio lavinimo mokyklėlę, kur lanko muzikos ir dailės pamokėles už kurią moka po 180 Lt kas mėnesį. Vaiko maistui vidutiniškai išleidžia 20 Lt per dieną, taip pat reikia žaislų, vaistų, drabužių, avalynės, higienos prekių. Viso per mėnesį vaiko išlaikymui, neskaitant paskolos gyvenamajam būstui įsigyti dengimo, ieškovė vidutiniškai išleidžia po 990 Lt. Ieškovė taipogi įsigijo automobilį, už kurį per mėnesį lizingo bendrovei moka apie 550 Lt. Automobilis reikalingas dukros poreikių tenkinimui. Ieškovės pajamos – apie 5840 Lt per mėnesį, tačiau grąžinant paskolą, mokant palūkanas bei įmokas už automobilį jai lieka apie 1690 Lt, iš kurių apie 990 Lt skiriama dukros išlaikymui. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7110 Lt įsiskolinimą nuo 2005 09 01 iki 2008 09 01, atsižvelgiant į numatytą minimalios mėnesinės algos dydį, kas sudaro, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 940 Lt sumokėjo. Nurodė, jog atsakovas yra darbingas, galintis mokėti po 1000 Lt vaiko išlaikymui kas mėnesį.
Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nevengia išlaikyti nepilnametės dukters ir priteistą išlaikymą sąžiningai moka tuomet, kai turi realią galimybę tai padaryti. Atsakovo mėnesinės pajamos yra minimalios – sudaro 660 Lt, kitų pajamų neturi. Jokio nekilnojamojo turto jis neturi, jo sveikata nėra gera. Atsakovas išlaikymą moka pagal galimybes savo dukrai iš kitos santuokos A. B., gim. 1994-01-20. Išlaikymas turi būti teikiamas atsižvelgiant į realias tėvų galimybes, todėl nurodė, kad dukros išlaikymui gali skirti nuo 125-180 Lt per mėnesį. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-05 sprendimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, buvo nukrypta nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, neišmokant atsakovui jokios kompensacijos. Nutraukiant santuoką ieškovei atiteko namas ir automobilis, todėl įsipareigojimai kredito įstaigoms yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antro apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-05 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, priteisiant iš atsakovo D. B. dukrai J. B., gim. 2003-08-12 po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008-08-21 ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Bylą dalyje dėl 940 Lt skolos priteisimo nutraukė.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos dėl išlaikymo dukters išlaikymui atsakovas nepažeidė, mokėjo ieškovei po 125 Lt, (vėliau ir po 130Lt) kas mėnesį. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepažeidė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir mokėjo išlaikymą tokio dydžio, kokį šalys sutarė mokėti, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 7110 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 09 01 iki 2008 09 01 nėra pagrįstas ir atmestinas. Tokiu būdu nepriteisus įsiskolinimo iš atsakovo, nepriteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (CK3.210 str.1 d.).
Pirmos instancijos teismas įvertinęs visus įrodymus, laikė, jog ieškovė pagrįstai prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo dukrai dydžio, kadangi vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti neužtenka atsakovo teikiamo 125 Lt išlaikymo per mėnesį, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti, 2004-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimų nepagrindė įrodymais. Pirmos instancijos teismas keisdamas sprendimu nustatytą išlaikymą ir tenkindamas ieškinį ne pagal byloje esančius įrodymus, iš esmės pažeidė imperatyvias įstatymo normas.
Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, kadangi jo turtinė padėtis pablogėjo: dirba vadybininku bankrutuojančioje įmonėje, atlyginimas sudaro apie 660 Lt, darbas nėra stabilus ir garantuojantis pastovias pajamas, reikalaujantis nuolatinės įtampos. Jokių kitų pajamų neturi, išlaiko du vaikus. Ieškovė nepridėjo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apie ieškovės išvardintų dukters poreikių realų buvimą, būtinumą ir tenkinimą. Ieškovė negali reikalauti ir skaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti bankui mokamų sumų dalies nei už butą, nei už automobilį, kadangi tai yra ieškovės nuosavybė, o ne vaiko. Be to nutraukiant santuoką, ieškovei buvo priteistas namas ir automobilis, todėl ji neturėjo pareigos juos keisti.
Pirmos instancijos teismo sprendimas pažeidžia vaiko interesų ir tėvo galimybių pusiausvyros principą, kadangi ieškovė ir dukra tikėsis didesnio išlaikymo, tačiau jo negaus, nes neturi iš ko jo mokėti. Tuo tarpu atsakovo teisėtas interesas iš esmės nukentės, nes jis taps skolininku, bus persekiojamas antstolių, privalės didesnę dalį lėšų skirti dukrai J. B. nei kitai dukrai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad didėjant vaiko amžiui, auga ir keičiasi vaiko poreikiai, todėl apelianto skiriamos 125 Lt sumos nepakanka net išlaidoms už dukros lankomą darželį padengti. Apeliantas pats nepateikia teismui pagrindžiančių įrodymų apie turimas nenumatytas išlaidas. Apeliantas būdamas darbingas, turintis išsilavinimą turi galimybę rasti oficialų darbą ir įvykdyti savo pareigą išlaikyti dukrą, atsakovo gyvenimo būdas nepateisina jo finansinės padėties ir negali būti priežastis naikinti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad apelianto finansinė padėtis visada buvo tokia pati ir būnant santuokoje su ieškove, jokio turto ir santaupų neturėjo, niekada nesistengė įsitvirtinti oficialioje darbo rinkoje, dirbti jo išsilavinimą atitinkantį darbą bei gauti pastovias pajamas. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri ją išlaiko, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi laisvalaikiu ir lavinimu. Santuokoje su apeliantu įgytas turtas buvo įgytas iš banko kredito lėšų, kurį mokėjo ieškovė. Gyvenamasis namas buvo neįrengtas, gyventi jame nebuvo sąlygų. Automobilis buvo įsigytas ir parduotas iki santuokos sudarymo. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokio dydžio išlaikymą teikia A. B..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).
Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė V. B. prašydama padidinti dukrai J. B., gimusiai 2003-08-12, priteisto išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina turtinės padėties pablogėjimą – išaugo dukros poreikiai, todėl jai būtina skirti daugiau lėšų, taip pat kas mėnesį privalo grąžinti bankui paskolą, kurią buvo pasiėmusi būsto įsigijimui, mokėti lizingo įmokas bankui už automobilį, kurie skirti dukros poreikiams tenkinti, taip pat moka dukrai tenkančią mokesčio už gyvenamojo vietoje teikiamus komunalinius mokesčius dalį, už maitinimą priešmokyklinio ugdymo įstaigoje, tenkina kitus būtinus poreikius. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (kad jo turtinė padėtis pablogėjo, atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovės turtinė padėtis geresnė), ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (priteisto išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), konstatavęs, jog nepilnametės J. B. poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, o atsakovo teikiamo 125 Lt išlaikymo neužtenka (CK 3.201 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.): atsakovas gali skirti vaiko išlaikymui 400 Lt kas mėnesį, yra darbingas, nepripažintas neįgaliuoju ar turinčiu dalinį nedarbingumą, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad jis privalo materialiai išlaikyti savo dukrą, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neproporcingas jo turtinei padėčiai ir teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad jis neturi turto, darbo užmokestis yra nedidelis, turi išlaikyti kitą nepilnametę dukrą, apelianto turtinė padėtis yra sunki. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija teisinio neturi pagrindo.
Teismas nustatė, kad atsakovo D. B. pajamos sudaro 660 Lt (b.l. 62). Ieškovės grynosios pajamos sudaro 2000 Lt per mėnesį, iš kurių vidutiniškai 990 Lt per mėnesį skiria dukters išlaikymui. Šalių dukra lanko darželį, už kurį ieškovė moka po 163 Lt kas mėnesį (b.l. 17,20), A. L. estetinio lavinimo mokyklėlę (muziką ir dailę), už kurią moka 180 Lt kas mėnesį (b.l. 98). Ieškovė turi įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka palūkanas, grąžina paskolą, moka įmokas už automobilį (b.l. 10-15, 21). Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas gali skirti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad dukters išlaikymui gali skirti 125 Lt per mėnesį, kadangi jo mėnesinės pajamos yra 660 Lt, taip pat turi išlaikyti kitą nepilnametę dukrą A. B.. Vadovaudamasis Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis, numatančiomis visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėto tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog apeliantas išlaiko kitą nepilnametę dukrą, vertino kritiškai, konstatuodamas, jog tai negali riboti būtinųjų dukters J. B. poreikių. Atsakovo mėnesines pajamas sudaro jo gaunamas darbo užmokestis (paskutiniu metu apie 660 Lt – b.l. 62), tačiau atsakovas yra jaunas (gimęs 1970-11-13) ir darbingas vyras, pakankamai išsilavinęs asmuo, byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra neįgalus ar jo darbingumas būtų apribotas, todėl iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų, t.y. atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Atsakovas, apeliacinį skundą grįsdamas sunkia materialine padėtimi, taip pat nurodo, kad išlaiko kitą nepilnametę dukrą A. B., gim. 1994-01-20. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė įrodymus, kad išlaiko A. B., tačiau iš pateikto įrodymo matyti, jog apeliantas išlaikymą teikia tada, kai gali, nereguliariai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas turi dar vieną išlaikytinį, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis nepajėgus teikti tik 400 Lt išlaikymą nepilnametei J. B., kadangi prie antrosios atsakovo dukters A. B. išlaikymo taip pat prisideda jos motina D. B..
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad iš esmės palikus nustatytą nepilnametei dukrai J. B. išlaikymą (125 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatos). Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, kai gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi rasti protingą pusiausvyrą tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgti į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai – dėl įrodymų, pagrindžiančių dukters poreikių realaus buvimą, būtinumą ir tenkinimą, pakankamumo, dėl ieškovei atitekusio turto po santuokos nutraukimo,- atmestini, nes neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius bei pilnamečius vaikus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atmetus materialinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p. str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.