- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-428-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutės Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- J. N., J. J.
- Ieškovas
- M. D. J.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Sigitas Žostautas
- Kategorijos
- 20.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-428-544/2008
teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.5; 20.3.10; 21.4.1.1;
22.3.1; 27.3.2.1; 30.9.2; 45.12; 121.18;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Žostautui, atsakovei J. N., trečiojo asmens atstovams advokatui Stanislovui Butkevičiui, atstovui B. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-564-589-08 pagal ieškovės M. D. J. ieškinį atsakovui J. J., J. N., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Didžioji vaistinė“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2004-12-02 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas J. J. pardavė, o atsakovė J. N. už 855 Lt nupirko 855 vnt. UAB „Didžioji vaistinė“ paprastų vadinių akcijų (PVA), taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad apie šią sutartį sužinojo 2007 metų rudenį. Ją prašo pripažinti negaliojančia, nes parduotosios akcijos buvo įgytos jos bei atsakovo santuokos metu ir buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sudarant minėtą sutartį ji nedalyvavo, atsakovas apie tai jai nepranešė, įgaliojimo sudaryti tokį sandorį nedavė. Todėl sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, nes prieštarauja imperatyviai CK 3.92 str. 4 d., numatančiai, kad, sudarant sutartis dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, būtina turėti kito sutuoktinio sutikimą. Prašo taikyti restituciją natūra (CK 6.145, 6.146 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-07-29 sprendimu ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad 2004-12-02 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas J. J. pardavė, o atsakovė J. N. už 855 Lt nupirko 855 vnt. UAB „Didžioji vaistinė“ PVA. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovas pareiškė, jog Sutarties 1.1 punkte nurodytos jam nuosavybės teise priklausančios akcijos nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, jos neturi jokių kitų turtinių ir neturtinių apribojimų ir yra visiškai apmokėtos (b. l. 13). Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo UAB „Didžioji vaistinė“ antraeilėse pareigose iki 1994-02-01 (b. l. 51). Panevėžio miesto valdybos 1994-02-07, 1994-07-07 potvarkių Nr. 86v, Nr. 475v, 1996-06-06 įsakymo Nr. 146, 1996-09-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, Panevėžio miesto savivaldybės rejestro tarnybos 1997-05-30 įsakymo Nr. 131 pagrindais atsakovui J. J. buvo skirtos trečiojo asmens PVA, kurios po taikytos indeksacijos sudarė 855 vnt. (b. l. 49–62). Kadangi CK 3.92 str. 4 d. yra numatyta, kad kai perleidžiami vertybiniai popieriai, kurie priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai juos sudaryti turi abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimą, tai teismas sprendė, jog tai suponuoja pareigą pirkėjui prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui, o pardavėjui – pareigą atskleisti visą žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d.), nes tik nuo atskleistos informacijos turinio priklauso CK 3.92 str. reikalavimų taikymas. Nurodė, jog nustačius, kad perleidžiamos akcijos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet jų perleidimo sandoris sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ir be jo rašytinio sutikimo ar įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, vadovaujantis CK 3.96 str. 2 d., nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba jie registrus tvarkančioms, kitoms institucijoms, pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis nesąžininga. Teismas sprendime pripažino įrodytu, kad akcijų savininku įregistruotas vienas atsakovas J. J., kuris, prieš sudarydamas ginčo sutartį, neatskleidė visos informacijos atsakovei apie tai, kad akcijos jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors Sutarties 4.1 p. informaciją patvirtino, ir taip pažeidė CK 6.163 str. 4 d. Teismas nurodė, kad ginčo sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamas ir CK 3.96 str. pagrindu tai galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė J. N., sudarydama ginčo sandorį, elgėsi sąžiningai, nes žinojo, kad akcijos atsakovui buvo suteiktos nemokamai jam dirbant UAB „Didžioji vaistinė“ antraeilėse pareigose. Ieškovė neįrodė šios atsakovės nesąžiningumo, t. y. to, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, kad atsakovas vienas ir be ieškovės įgaliojimo sandorio sudaryti negali. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus apie tai, kad įstaigos vadovė privalėjo žinoti visų dirbančiųjų šeiminę padėtį, nes darbo sutartis su atsakovu nutraukta dar 1994 metais (b. l. 51), ginčo sandoris sudarytas po 10 metų, kas, teismo nuomone, tik patvirtina, kad būtent pats atsakovas prieš sudarydamas sutartį neatskleidė visos informacijos, kuri galėjo būti reikšminga, nors privalėjo tai padaryti. Iš bylos faktinių aplinkybių visumos bei atsakovo pripažinimo teismas, vertindamas atsakovo J. J. sąžiningumą sandorio sudarymo metu, nurodė ir tai, kad sandoris iš esmės ginčijamas dėl per mažos akcijų pardavimo kainos. Teismo nuomone, negali būti laikomas sąžiningu toks elgesys, kai, praėjus trims metams po sandorio sudarymo ir kitiems asmenims pasiūlius didesnę pardavimo kainą, pardavėjas pradeda ginčyti sandorį CK 6.163 str. 1, 4 d. pagrindu. Tuo būtų pažeidžiamas civilinių santykių stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas, teisinio apibrėžtumo, o taip pat teisingumo ir protingumo principai (CK 1.2, 1.5 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, prieštarauja materialinės teisės normoms bei faktinėms bylos aplinkybėms. Mano, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas 2004-12-02 Sutarties 4.1 punkte, kuriame kalbama apie visai kitas aplinkybes, turėjo nurodyti, kad jis yra vedęs. Sutinka su teismo išvada, kad pagal CK 6.163 str. 4 d. abi sandorio šalys turi pareigą atskleisti visą informaciją, turinčią esminės reikšmės sandoriui sudaryti, tačiau nepagrįsta vertina teismo išvadą, jog atsakovė, būdama UAB „Didžioji vaistinė“ direktore, kurioje antraeilėse pareigose dirbo atsakovas, nežinojo, jog jis yra vedęs. Paruošto sutarties teksto autorius nėra atsakovas. Sutartis paruošta ydingai, nes sąžiningai sandorio šaliai nėra palikta vietos įterpti duomenis apie sutuoktinį. Atsakovas sandorio dėl mažos akcijų kainos neginčijo, tik pritarė jos ieškiniui sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad jis pažeidžia jos turtines teises ir yra sudarytas jai nežinant ir nedalyvaujant. Teismas be pagrindo siaurąja prasme aiškino CK 396 str. 2 d. normą, teigdamas, jog ši norma leidžia sandorį nuginčyti tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Iš tikrųjų šioje teisės normoje yra numatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms, pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Galima daryti prielaidą, kad atsakovas be jos žinios parduodamas akcijas jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, tačiau ji nėra nei pareigūnas, nei valstybės institucija. Mano, kad apgaulę panaudojo atsakovė, kuri davė jos vyrui pasirašyti ydingą, neteisėtą ir niekinę savo forma sutartį (CK3.92 str.4 d., 6.159 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. N. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, nepadarė procesinių pažeidimų. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovas Sutarties 4.1 p. nurodė melagingus duomenis apie tai, kad jis vienas gali akcijomis laisvai disponuoti. CK 6.163 str. 4 d. įpareigojo atsakovą atskleisti informaciją apie akcijų priklausymą bendrąja jungtinės nuosavybės teise, tačiau jis, neabejotinai žinodamas, kad vienas parduoti akcijų negali, tai nuo jos nuslėpė, todėl elgėsi nesąžiningai. Teismas nustatė, kad atsakovas panaudojo apgaulę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 3.96 str. 2 d. sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai, sudarydami sandorį, panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga (LAT CBS 2007-11-26 nutartis Nr. 3K-3-509-07, 2006-11-03 nutartis Nr. 3K-3-565-05, 2006-10-16 nutartis Nr. 3K-3-558-06). Ieškovė akcijomis nesidomėjo, sandoris sudarytas prieš 4 metus, todėl šioje byloje taikytini ir teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo ir civilių teisinių santykių pastovumo principai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė sandorį ginčija iš esmės dėl per mažos kainos, tačiau ji pasikeitė tik dabar, o sandorio sudarymo metu bendrovės vidutinė akcijų rinkos kaina atitiko sutartyje nurodytą kainą.
Tretysis asmuo UAB „Didžioji vaistinė“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, parduodamas akcijas kitai šaliai, Sutartyje nenurodė ir nepateikė duomenų, kad yra vedęs ir akcijos jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nenagrinėtina naujai nurodyta aplinkybė, kad sutartis ydinga, neatitinka CK reikalavimų, nes toks ieškinio pagrindas nebuvo nurodytas. Teiginį, kad nebuvo, kur įterpti duomenų apie sutuoktinį, paneigia pati apeliantė, nurodydama, kad tai buvo galima nurodyti Sutarties 4.1. p. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nežinojo, jog atsakovas vedęs, nes duomenų apie antraeilėse pareigose prieš 10 metų dirbusio atsakovo šeimos sudėtį bendrovėje nėra. Tuo metu galiojęs DK neįpareigojo tokių duomenų pareikalauti. Aplinkybę, kad akcijos parduotos už per žemą kainą, teismui nurodė pats atsakovas, kuris taip pat teigė, kad atsakovei akcijas pardavė tik tuomet, kai kitos firmos jų nepirko. Kadangi akcijos visada buvo registruotos tik atsakovo vardu, jų skaičius padidintas ir jos indeksuotos po to, kai jis bendrovėje jau nebedirbo, tai pagal teisės mokslo doktriną ir teismų praktiką jos gali būti vertinamos kaip sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kuriai perleisti kito sutuoktinio sutikimo nereikia (2003-01-13 nutartis Nr. 3K-3-22/2003, 2003-05-14 nutartis Nr. 3K-3-606/2003).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė M. D. J. ir atsakovas J. J. 1968-01-23 sudarė santuoką (b. l. 16). Atsakovas dirbo UAB „Didžioji vaistinė“ antraeilėse pareigose iki 1994-02-01 (b. l. 51). Santuokos metu dirbant minėtose pareigose bei vėliau Panevėžio miesto valdybos 1994-02-07, 1994-07-07 potvarkiais Nr. 86v, Nr. 475v, 1996-06-06 įsakymu Nr. 146 įregistravus Panevėžio valstybinės Didžiosios vaistinės įstatų pataisas, atsakovui J. J. buvo paskaičiuotos ir indeksuotos darbovietės jam suteiktos akcijos, po ko jam priklausė 285 vnt. UAB „Didžioji vaistinė“ PVA. 1996-09-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, Panevėžio miesto savivaldybės rejestro tarnybos 1997-05-30 įsakymo Nr. 131 pagrindais atsakovas papildomai gavo 570 vnt. akcijų, ir viso įgijo 855 vnt. minėtų PVA, kurioms 2000-01-27 išduotas sertifikatas Nr. 9 tik atsakovo J. J. vardu (b. l. 49–62). 2004-12-02 sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas J. J. pardavė, o atsakovė J. N. už 855 Lt nupirko 855 vnt. UAB „Didžioji vaistinė“ PVA (b. l. 13). Šio sandorio sudaryme ieškovė nedalyvavo ir įgaliojimo sutuoktiniui sudaryti šį sandorį nedavė. Todėl ieškovė sandorį ginčija, teigdama, kad jis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 str. 1 d., 3.96 str. 2 d. pagrindais, nes prieštarauja imperatyvioms CK 3.92 str. 4 d. nuostatoms (b. l. 3–4).
Pirmosios instancijos teismo išvados teisėtos ir pagrįstos, tinkamai argumentuotos ir motyvuotos, todėl teisėjų kolegija iš esmės su jomis sutinka.
Nors UAB „Didžioji vaistinė“ 855 vnt. PVA 2007-01-27 sertifikatas Nr. 9 išduotas tik atsakovo J. J. vardu (b. l. 49), tačiau akcijos yra įgytos jam esant santuokoje su ieškove (b. l. 16). Tiek pagal akcijų įgijimo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus preziumuojama, kad tai yra šių sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (1969 m. SŠK 21, 22 str., 2001 m. CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). CK 3.92 str. 4 d. numatyta, kad sandorius dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių vertybinių popierių perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Byloje neginčijama, kad minėtų akcijų perleidimo sandorį sudarė tik atsakovas, neturėdamas ieškovės įgaliojimo tokį sandorį sudaryti. CK 3.96 str. 2 d. numatyta, kad sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių arba tik turint kito sutuoktinio sutikimą tokiam sandoriui sudaryti, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas ar abu sutuoktiniai, sudarydami sandorį, panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais šalies sąžiningumas įgauna prasmę, kai viena šalis ar abu sutuoktiniai panaudojo apgaulę (CK 3.96 str. Komentaro 204 psl.). CK 6.163 str. 1, 4 d. numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į ginčijamos sutarties rūšį ir pobūdį, šalių teisinį statusą bei kad įstatymas įsakmiai reikalauja, jog sandorį dėl akcijų perleidimo sudarytų abu sutuoktiniai arba vienas iš jų turėdamas įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, tai kitai sandorio šaliai neatskleidimas aplinkybės, kad atsakovo siekiamos perleisti akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertintina kaip neatskleidimas ir nuslėpimas informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsakovas pripažįsta, kad sudarant ginčo sandorį apie tai, kad yra vedęs bei kad akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovei nepranešė (b. l. 32, 96–98). Apeliantė skunde teigia, kad atsakovas negalėjo Sutarties 4.1 punkte nurodyti, jog yra vedęs, nes jame kalbama tik apie turto areštus ir turtinius apribojimus. Argumentas nepagrįstas, nes iš Sutarties 4.1 punkto matyti, kad jame atsakovas garantavo ne tik tai, kad akcijos neįkeistos, joms neuždėtas areštas, kad teisminių ginčų dėl jų nėra ir nėra jokių kitų turtinių ir neturtinių apribojimų, bet ir tai, kad akcijos jam priklauso nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 13, CK 4.73 str.). Apgaulė yra ne tik aktyvūs veiksmai, bet ir tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai (CK 1.91 str. 5 d.). Todėl teisėta bei atitinka faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 6.163 str. 1 d., 4 d. reikalavimus ir kitai šaliai neatskleidė (nutylėjo) esminės informacijos sutarties sudarymui.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė J. N. buvo sąžininga, tačiau bylos duomenys tokius argumentus paneigia. Nors atsakovė J. N. buvo ir yra UAB „Didžioji vaistinė“ direktorė, tačiau jai nebuvo pagrįsto pagrindo žinoti ir manyti, kad atsakovas neturi teisės vienas be sutuoktinės parduoti minėtų akcijų. Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas UAB „Didžioji vaistinė“ dirbo ne administracijoje, o antraeilėse pareigose elektriku prieš 10 metų (b. l. 51–68, 99). Atsakovo parduodamos akcijos nesudarė nė vieno procento nuo visų trečiojo asmens akcijų skaičiaus. Neginčijama, kad sandorio iniciatorius buvo atsakovas. Tuo metu galiojęs DK 25 str. draudė priimant į darbą reikalauti iš dirbančių dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose (darbo knygelės ir paso). Todėl daryti išvadą, kad atsakovė iš ankstesnės patirties turėjo žinoti atsakovo šeiminę padėtį ir privalėjo suprasti, kad perka bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančias akcijas be kito sutuoktinio dalyvavimo ir įgaliojimo, todėl yra nesąžininga, nėra faktinio pagrindo. Be to, net jeigu faktas, kad atsakovas yra sudaręs santuoką, prieš 10 metų ir būtų buvęs žinomas atsakovei, tai neįrodo, kad ir ginčo sandorio metu šeimyninė padėtis ir turto statusas nepasikaitę, tuo labiau, kad akcijos buvo gautos nemokamai, jos kaip buvo, taip ir liko registruotos vieno atsakovo vardu nenurodant, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 49, 50). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas J. J., o ne atsakovė J. N., pažeidė CK 3.96 str. 2 dalies nuostatas, nes laikytis CK 3.92 str. 4 d. numatytų taisyklių pirmiausia buvo atsakovo pareiga. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.96 str. 2 d. nuostatas, nes, kaip jau minėta, byloje buvo įrodyta, kad sudarant sandorį atsakovas neatskleidė kitai šaliai esminės informacijos, ją nutylėjo, t. y. panaudojo apgaulę, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas atsakovės J. N. nesąžiningumas. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių šios sandorio šalies sąžiningumo prezumpciją.
Ieškinio pagrindu nenurodyta, ir ieškovė tik skunde teigia, kad Sutarties ydingo teksto atsakovas neruošė, jame nebuvo vietos įrašyti duomenims, kad jis vedęs. Tačiau atskleisti reikėjo ne vedybų faktą, bet faktą, kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuoką sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiūra (CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties rekvizitams ir jų išdėstymui jokie įstatymai nenumato ypatingų imperatyvių šalims privalomų taisyklių. Sutarties tekste prie visų sąlygų buvo pakankamai vietos esminei informacijai nurodyti ar šalių sulygtoms naujoms sąlygoms įrašyti (b. l. 13). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliantė teisingai nurodo, kad atsakovas sandorio dėl mažos akcijų kainos neginčijo, o tik pritarė jos ieškiniui. Teismas nenurodė, kad byloje nustatyta, jog akcijos parduotos už per mažą kainą, ir ieškinį atmetė ne šiuo pagrindu. Iš 2008-07-16 teismo posėdžio protokolo įrašų matyti, kad pats atsakovas J. J. paaiškino, kad jis ieškojo brangiau už akcijas mokančio pirkėjo ir tik kai jo nerado akcijas pirkti pasiūlė akcijų paketo turėtojai J. N., kuri tesumokėjo po 1 Lt, o vėliau suprato, kad „apsigavo“, nes kiti akcijas supirko po 8 Lt, kas faktiškai reiškia, kad atsakovas sutinka su ieškiniu ne tik ieškovės nurodytais motyvais, bet ir dėl per mažos akcijų pardavimo kainos. Dėl protokolo turinio pastabų nepareikšta, todėl daroma išvada, kad jo įrašai teisingi. Todėl, vertinant atsakovo sąžiningumą, šiuo aspektu teismo išdėstyti motyvai atitinka atsakovo paaiškinimus.
Teisėjų kolegija pagrįstais vertina argumentus apie tai, kad šioje byloje svarbu ir tai, kad naikinti ginčo sandorį dėl mažo akcijų skaičiaus pardavimo praėjus trejiems metams po jo sudarymo nėra pagrindo ir dėl to, kad taip būtų pažeidžiamas civilinių santykių stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas, teisinio apibrėžtumo, o taip pat teisingumo ir protingumo principai (CK 1.2, 1.5 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant spendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl dėl jų nepasisakoma. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 119).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.