Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-02-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-515-547/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
2YT-515-547/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Sigita Černienė
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant J. I.,

dalyvaujant pareiškėjo E. V. įgaliotai atstovei I. P. bei jo atstovei, advokatei Sigitai Černienei,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2000 m. sausio 11 d.), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2000 m. sausio 11 d. mirė jo motina J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. sutuoktinis V. V. mirė (duomenys neskelbtini) d.. Santuokoje sutuoktiniai J. ir V. V. susilaukė dviejų vaikų: E. V. ir A. V.. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. Mirusioji J. V. testamento sudariusi nebuvo. Po jos mirties likusį palikimą turėjo paveldėti jos pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. vaikai pareiškėjas E. V. ir A. V.. Paveldėjimo byla po J. V. mirties nebuvo vesta. Po J. V. mirties į notarą dėl paveldėjimo vaikai nesikreipė.

Mirusiosios J. V. palikimą pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaro: gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nuosavybės teisės į žemės sklypą J. V. buvo atkurtos 2004-09-23 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. jau po jos mirties. Kaip matyti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos pažymos Nr. SR-68, J. V. priklausęs gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais sudegė 2012-03-18.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad iki namas ir ūkiniai pastatai sudegė, jis jais naudojosi bei prižiūrėjo. Po gaisro šalia gyvenamojo namo liko sodas, daržai, kuriuos jis taip pat prižiūri. Po motinos mirties liko ir visi jos dokumentai, asmeniniai daiktai, kuriuos jis priėmė iš karto po jos mirties. Nekilnojamąjį turtą, kuris kaip palikimas liko po motinos mirties jis, pareiškėjas valdo kaip savo, tačiau juridiškai jis jam nepriklauso.

Pareiškėjas nurodo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad būtent jis priėmė po motinos mirties likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovė, advokatė Sigita Černienė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad mirusioji J. V. turėjo 2 sūnus – E. ir A.. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Motina rūpinosi pareiškėjas, ji mirė jo namuose. Nuosavybės teisė į žemės sklypą mirusiajai J. V. buvo atkurtos Apskrities viršininko sprendimu, jau po jos mirties. Po gaisro sudegė dalis pastatų (tame tarpe ir namas), dabar likęs tik ūkinis pastatas ir namų valda (žemės sklypas). Pareiškėjas priėmė visus po motinos mirties likusius daiktus.

Pareiškėjo įgaliota atstovė I. P. (pareiškėjo dukra), gim. (duomenys neskelbtini) , posėdžio metu prašė pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad jos močiutė J. iki mirties gyveno pas tėtį. Ji sirgo skleroze. Kol gyvenamasis namas buvo, tai tėtis (pareiškėjas) mokėjo mokesčius. Vasarą į močiutės sodybą važiuoja kiekvieną savaitgalį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos J. V. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo bei jo atstovų paaiškinimai, liudytojo parodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) , o jo tėvas V. V., mirė (duomenys neskelbtini) , būdamas 72 metų ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai AC Nr. (duomenys neskelbtini) ir AA Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. 76). Gimimo liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjo E. V. tėvas – V. V., Jono, motina – V. E., V. (J. V.).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos pažyma Nr. SR-68 apie namų valdą, patvirtinama, kad J. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) bei jai priklausė namas (sudegęs 2012-03-18) ir ūkiniai pastatai. Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės raštu Nr. 3-S „Dėl J. V. paveldėjimo bylos“ patvirtinama, kad notarų biuro turimais duomenimis nebuvo pradėta paveldėjimo byla, 2000 m. sausio 11 d. mirus J. V.. Notarė rašte nurodžiusi, kad palikimui priimti terminas yra praleistas, todėl pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atstatymo arba nusistatyti juridinį faktą, kad palikimą jis priėmė faktiškai turtą valdydamas.

Byloje pateiktais dokumentais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais) patvirtinama, kad po pareiškėjo motinos, J. V. mirties liko šis jai priklausęs turtas: žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004-09-23 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos) bei statiniai, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos). Pareiškėjas patvirtinęs, kad po motinos mirties likusius visus jos dokumentus bei jos asmeninius daiktus perėmė jis, pareiškėjas E. V..

Pareiškėjo įgaliota atstovė I. P. posėdžio metu patvirtinusi, kad jos močiutė J. V. iki mirties gyveno pas jos tėtį, pareiškėją E. V.. Kol močiutei priklausęs gyvenamasis namas nebuvo sudegęs, pareiškėjas mokėjo mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, jį prižiūrėjo. Vasarą į močiutės sodybą jie važiuoja kiekvieną savaitgalį.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis savo uošvį (pareiškėją) vežioja į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten yra daržai. Uošvis prižiūri jo motinai J. V. iki mirties priklausiusią sodybvietę, šienauja žolę.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad E. V. po motinos J. V. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas yra mirusios jo motinos, J. V. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Jis kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo J. V. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po J. V. mirties, pareiškėjas, jos sūnus E. V. faktiniais veiksmais, iškart priėmė jos palikimą, t. y. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti po motinos mirties likusiu turtu kaip savo. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra sudegęs (gaisras įvyko 2012-03-18), tačiau iki to namu naudojosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjas. Šalia sudegusio gyvenamojo namo likęs sodas, daržai, ūkinis pastatas. Pareiškėjas minėtoje sodyboje sodina daržus, apšienauja sodybvietę.

J. V. mirė (duomenys neskelbtini) , dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo, jo atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas, priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po J. V. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjas E. V.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir jo atstovų paaiškinimais, liudytojo parodymais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė