Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsisako geranoriškai pripažinti tėvystę, užregistruoti dukrą abiejų tėvų vardu. Nepilnametė dukra gyvena su ja, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina, M. S..

Atsakovas neteikia materialinės paramos nepilnametės dukros išlaikymui, todėl iš atsakovo priteistina 150 Eur suma per mėnesį, nepilnametės dukros išlaikymui. Dukros poreikių tinkamam patenkinimui tenka išleisti : maitinimui – 100,00 Eur, rūbams, žaislams – 90,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms – 60,00 Eur. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo priteistina 150,00 Eur suma dukros išlaikymui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2016 metais. Su atsakovu draugavo, turėjo intymius santykius. Atsakovas nuolatos lankėsi jos tėvų namuose, likdavo nakvoti. 2018 m. pradžioje atsakovas buvo pasiųstas atlikti bausmės. Ji žinojo, kad jis yra nuteistas trims mėnesiams. Atsakovą paleido 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje. 2018 m. balandžio 2 d. atsakovas atvyko pas ją ir tą dieną jie turėjo lytinius santykius, po ko (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Apie tai, kad ji laukiasi informavo atsakovą, tačiau jis neigė tėvystę. Atsakovas jos nėštumo metu retkarčiais ją aplankydavo. Atsakovas buvo jos namuose ir tą dieną kaip prasidėjo gimdymas. Gimus dukrai atsakovas kelis kartus taip pat buvo atvykęs, atnešė pakuotę sauskelnių ir servetėlių. Iš atsakovo prašo priteisti 150,00 Eur dukros išlaikymui. Mano, kad abiejų tėvų teikiamo išlaikymo užteks vaikui. Šiuo metu ji yra moksleivė, todėl ją ir dukrą materialiai išlaikyti padeda tėvai.

Institucija, teikianti išadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje (b. l. 24-26) nurodė, kad skyrius neturi specialių žinių, kad galėtų pasisakyti dėl tėvystės nustatymo. Lankymosi atsakovo gyvenamojoje vietoje metu D. L. teigė, jog 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. balandžio 1 d. jis atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje, todėl jo nuomone, jis negali būti mažametės M. S. tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo (b. l. 5) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. S., kurios motina yra ieškovė M. S., duomenys apie tėvą gimimo įraše nėra nurodyti. Pažymoje apie asmens gyvenamąją vietą, bei pažymoje apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė su dukra M. S. sudaro šeimą ir deklaravusi gyvenamąją vietą Noreikiškių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav. (b. l. 6-7).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

Iš bylos medžiagoje esančio atsakovo atsiliepimo matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie užvestą civilinę bylą, o taip pat suprato, kad tėvystės nustatymui reikalinga atlikti DNR tyrimą. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas asmeniškai įteikiant šaukimą (b. l. 33). Į bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas taip pat neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios apie neatvykimo į teismą priežastis teismo neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas du kartus iš eilės neatvyko į teismo posėdį, teismas daro išvadą, kad jis atsisakė atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti. CK 3.148 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Byloje nustatyta, jog atsakovas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Iš byloje esančio pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad atsakovas buvo paleistas atlikęs arešto bausmę 2018 m. kovo 30 d. (b. l. 21). Kaip nurodė ieškovė M. S., būtent atlikęs paskirtą bausmę, jis 2018 m. balandžio 2 d. atvyko pas ją į namus, kur jie turėjo artimus lytinius santykius, po ko ji liepos mėnesį pasijuto esanti nėščia ir apie tai informavo atsakovą. Nors atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad jam nesutampa trys savaitės, teismo nuomone, tai nėra argumentas nesutikti su pareikštu ieškiniu. Ieškovės nurodyta lytinių santykių su atsakovu data t. y. 2018 m. balandžio 2 d., ir dukros gimimo data (duomenys neskelbtini) sudaro 9 mėnesių nėštumo laikotarpį t. y. apie 40 savaičių. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. R. patvirtino, kad ieškovė M. S. ir atsakovas palaikė artimus santykius. Jam buvo žinoma, kad atsakovas atlikinėja bausmę. Žino, kad tuo laikotarpiu dukra su kitais vyrais nebendravo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2018 m. balandžio 1-2 dienomis atsakovas lankėsi jų namuose, nakvojo. Jis suprato, kad M. ir D. palaiko artimus santykius. Pats leisdavo atsakovui likti nakvoti jų namuose. Gimus M. S. atsakovas buvo atvykęs jos aplankyti atvežė pakuotę sauskelnių.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas, žinodamas apie galimybę atlikti DNR tyrimą, neatvyko į teismo posėdį, neabejotinai nustačius atsakovo bendravimą su ieškove prieš vaiko gimimą ir po jo, įvertinus ieškovės ir liudytojo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkinamas visiškai, nustatytina, kad atsakovas D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės M. S. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nuo gimimo iki šiol M. S. gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės M. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove M. S..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 300,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas D. L. visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio poreikius, bei atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti dukrą, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovo D. L. priteistinas išlaikymas nepilnametei M. S. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės M. S. motina ieškovė M. S. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo šiuo metu nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas neišreiškė pozicijos kokia tvarka norėtų bendrauti su dukra. Ieškovė pateiktame teismui ieškinyje nurodė, kad bendravimas nėra ribojamas.

Atsižvelgiant į tai, teismas nenustato detalios bendravimo su mažamete dukra tvarkos. Atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovei draudžiant bendrauti su nepilnamete dukra, jis turi teisę kreiptis į teismą ir nusistatyti detalią bendravimo su mažamete dukra M. S., tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal 2019 m. lapkričio 15 d. pažymą valstybė patyrė 139,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 190,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 7,66 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnametės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 139,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 75 ct) bylos vedimo išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant išlaidas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 190,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio, 7,66 Eur (septynis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.