Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-08-04 Vilniaus miesto. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1d., paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 litų) bauda;

2) 2016-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d. Galutinė bausmė –8 MGL (301,28 eurų) bauda ;

3. 2018-03-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d. ir nuteistas 15 MGL (750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. , A. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 MGL (500 eurų) dydžio baudos. Į bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą) galutinė bausmė – 8 MGL (400 eurų) dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2020-06-24 apie 21.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,52 ‰), viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, tyčia metė plytą į R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pataikydamas į 295,64 eurų vertės galinį stiklą ir jį išdauždamas bei apgadindamas 162,55 eurų vertė panelę be nemažiau kaip du kartus šovė iš tyrimo metu nenustatyto objekto į aukščiau minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas įlenkimą automobilio galinėse, kairės pusės durelėse, ir tokiais veiksmais apgadindamas 150 eurų vertės galines automobilio dureles, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia spardė į A. J. priklausantį 2200 eurų vertės elektrinį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“, sulenkdamas 242 eurų vertės paspirtuko rėmą, tokiais savo vandališkais veiksmais sugadino R. V. priklausantį 608,19 eurų vertės turtą bei A. J. priklausantį 242 eurų vertės turtą bei tokiu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. kaltę pripažino ir dalies ir paaiškino, jog jį nukentėjusieji tą dieną jį ( kaltinamąjį ) provokavo, kai nutiko įvykis. Jis buvo truputį išgėręs ir metė plytą į mašiną. Jie jį provokavo gal 30 min. Buvo pakabinti skalbiniai, jie važinėjo paspirtuku kėlė dulkes. Su vienu nukentėjusiuoju buvo konfliktas, jį sumušė A. J.. 2012 m. jie pykosi su nukentėjusiuoju. Mano jog nukentėjusieji taip sako dėl pinigų. Paspirtuko visai nebuvo, vėliau jį ištraukė, paspirtukas buvo bagažinėje, jis matė kai buvo sandėliuke, o tada kai jis metė plytą, tai nukentėjusieji ištraukė ir padėjo šalia mašinos. Plyta buvo prie garažų, netoli jo sandėliuko. Jie jį provokavo su paspirtuku, lakstė, filmavo jį telefonu. Asfaltas ne naujas, kur jie važinėjosi ten žvyrkelis yra. Jis manė, kad nukentėjusieji jį gali pulti, nes jau buvo jį užpuolę. Kai jis metė plytą, nukentėjusieji į mašiną įsėdo. Jis manė, kad išvažiuos, tai metė plytą. Jau rankoje laikė plytą ir metė. Ylą nešėsi namo, ardo visokius priedėlius, Jam ji reikalinga, turėjo ją kišenėje. Su paspirtuku jie važinėjo pasikeisdami. Sakė prie pareigūnų, kad susidoros, pavartodamas keiksmažodį, kuris turi daug reikšmių-„Duosiu į snukį, sumušiu. Nukentėjusieji paspirtuką įdėjo į bagažinę prieš jam metant plytą. A. J. nuėjo už vairo sėst, o kitas į keleivio vietą atsisėdo. Jis ( kaltinamasis ) manė, kad išvažiuos ir metė plytą į nukentėjusiojo mašiną. Kai metė plytą paspirtuko nematė. Kai atvažiavo pirmas policijos ekipažas nebuvo paspirtuko, o kai atvažiavo antras ekipažas, tai paspirtukas atsirado prie mašinos. V. K. atvažiavo su pirmu policijos ekipažu. Pripažįsta kaltinamiesiems padarytą žalą už stiklo išdaužimą. Nelietė nei nukentėjusiųjų, nei paspirtuko. Mašinos durelių negadino nukentėjusiesiems. 5 metrų atstumu nuo automobilio metė plytą. Ginklo niekad neturėjo.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad su R. V. sėdėjo mašinoje, kieme, kalbėjosi. Išgirdo dūžį, trankymą, šūvius ir kaip kaltinamasis trankė paspirtuką, daužė, šaudė. Jie važinėjosi su paspirtukais. Matė kaltinamąjį sėdint ant suoliuko apie 100 m. atstumu nuo jų. Jie atsisėdo į mašiną, kalbėjosi. R. V. mašina buvo. Viskas greit įvyko. Kaltinamasis metė akmenį. Matė kaip jis su ginklu ėjo. Ginklas juodas buvo. Į mašiną buvo ginklas nutaikytas, du šūviai buvo. Nepamena kokioje rankoje. Į mašiną buvo nutaikytas ginklas. Du šūviai buvo, į dureles pataikė. Duobutė įlenkime nuo šūvio buvo. Metė akmenį ir išdaužė galinį stiklą. Paties metimo momento nematė. Lyg plytą metė. Po to sėdėjo mašinoje ir jis pamatė trankant paspirtuką. Jis stabdė tai daryti, tada kaltinamasis pradėjo grasinti. Kai grasino kaltinamasis turėjo ginklą, sakė kad užmuš. R. V. pradėjo kviesti policiją, kaltinamasis nuėjo už namo. Anksčiau yra turėjęs konfliktų su kaltinamuoju, gal prieš 5 metus. Jis grasinamas žinutes rašydavo jam , broliui, žmonai. Jie yra buvę susimušę. R. V. nebuvo tose muštynėse. Kaltinamasis neadekvačiai rėkė, keikėsi. Buvo neblaivus, jis gėrė alų prie namų. Jis neskiria ginklų, bet iš mašinos sulenkimo suprato, kad pistoletas. Paspirtukas buvo naujas, buvo pirkęs prieš mėnesį. Civilinis ieškinys yra už paspirtuką, laiką, turėjo pas tyrėją važiuoti. Draugo mašinos durelės iki įvykio nebuvo įlenktos. Pas jį draugas atvažiuoja kas antrą dieną ir nebuvo jokio įlenkimo mašinos durelėse. R. V. skambino policijai. Jis neturi jokių keršto motyvų nukentėjusiajam. Policija ginklo nerado.

Nukentėjusysis R. V. parodė, jog sėdėjo su A. J. kiemelyje, bendravo. Matė, kaip A. Š. 4 kartus apėjo sandėliukus, buvo įtaręs, kad juos stebi. Apie 10 val. vakaro išgirdo dūžius į galinį stiklą. Dūžiai, tada šūviai. Jo mašina nebuvo sugadinta prieš tai. Galinis stiklas išdaužtas, galinė panelė nukentėjo, galinės kairės pusės durelės nuo šūvio nukentėjo, stiklai mašinoje. Mano, jog ginklu apgadino, iš garso ir iš įdubos taip mano. Garsas buvo galingas. Pirma dūžis buvo, po to šūvis. A. Š. daug kalbėjo keiksmažodžiais. Jis ir prie policijos grasino nužudyti. Girdėjo A. Š. spardant paspirtuką. Jis nuo mašinos 1 metro atstumu buvo. Su A. Š. menkų konfliktų anksčiau buvo, jis tyčiojosi iš jo ir kito draugo. Vėliau atsiribojo nuo A. Š.. Civilinis ieškinys 1500 eurų, neturtinė žala – išgąstis, išgyvenimai, visokiais žodžiais vadino. Buvo išsigandęs. Jei nebūtų buvę ginklo, mano, nebūtų kvietęs policijos. Palaiko savo ieškinį, A. Š. buvo neadekvatus. Jie ginklo ieškojo su policija. Nerado ginklo, ieškojo kulkos, bet nerado. Apie paspirtuką nepranešė iš karto nepasakė, jam aktualiausia buvo, kad žmogus su ginklu vaikščioja, grasino. Civilinis ieškinys dėl grasinimo 1200 eur. Automobilis 300 eurų, išmoką gavo už langą. Pats pirko langą, pats tvarkė. Tuo metu iš streso, pareigūnams galėjo kitaip pasakyti, nes tuo metu buvo išsigandęs.

Liudytojas N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog anūkas atvažiavo ir nuvažiavo su jo mašina pasivažinėti. Vėliau atvažiavo anūkas ir pasakė, kad A. Š. metė akmenį į galinį stiklą. Dar sakė, kad šaudė į dureles iš pneumatinio ginklo. Matė mašiną, draudimas atlygino, nepamena į kurias dureles šaudė. Mašina naudojasi ir anūkas, ir jis. Jie turi 10 mašinų, visi naudojasi. Draudimas pervedė pinigus, kokia sumą pervedė nepamena. Žala padaryta anūkui, nes jis stiklą statė. Viskuo dėl žalos rūpinosi anūkas. Apie mėnesį maždaug automobilis buvo remontuojamas. Nepamena kada paskutinį kartą matė automobilį prieš įvykį.

Liudytoja G. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog birželio 24 d. įvyko įvykis, kad jos anūkas sudaužė automobilį. Tą dieną jie išėjo į lauką ir pastebėjo lauke policiją. Jie jau ėjo link policijos, o į jų pusę ėjo A. J. ir pasakė, kad išdaužė stiklą A. Š.. Apie paspirtuką nieko nesakė, buvo kalba tik apie automobilį. Jie priėjo prie policijos ir paklausė kas nutiko. Policija atsakė, kad A. Š. sudaužė automobilį ir parodė kurioje vietoje. Parodė galinį stiklą. Policija apie paspirtuką nieko nesakė, buvo kalba tik apie automobilį. A. Š. išvažiavo su policija. Jie nuėjo namo. Ji grįžo atgal ir pastebėjo, kad prie galinio rato guli paspirtuka, tačiau apie jį jokios kalbos nebuvo. Antras ekipažas irgi nieko nesakė apie paspirtuką. Prieš įvykį ji sėdėjo ant suoliuko ir matė iš sandėliuko A. J. išėmė paspirtuką. Jis važinėjosi su žmona ir gal būt jam kažkas nutiko. Kai važinėjosi paspirtukas įvažiavo į duobę ir buvo garsas galiniame paspirtuko rate. Kai paspirtukas išvažiavo iš duobės ji girdėjo garsą galiniame rate, paspirtuko išvaizdos nematė, nes sėdėjo toliau. Iš duobės išvažiavus A. J. su žmona paspirtuku toliau važiavo. Ji tik garsą išgirdo. Paspirtuko prie pirmo policijos ekipažo nematė. Tik automobilio sugadinimą parodė.

Liudytoja I. S. parodė, jog atėjo iš darbo ir nuėjo prie savo gyvulių ir tuo metu išgirdo pokštelėjimą ir pagalvojo, kad kaimynė išėjo šuns pavedžioti. Kaimynės nebuvo ir matė, kad stovėjo automobilis. Po to dukra išėjo šuns pavedžioti. Ji ( liudytoja) pamatė policiją. Ji priėjo. Jos paklausė ar kažką matė, pasakė, kad ne, nes buvo prie gyvulių. Pokštelėjimo garsas buvo kaip plastmasinis butelis kur nors kristų ar atsitrenktų. Nebuvo nei kaimynės, nei šuns, ji grįžo pažiūrėti ir vėl nuėjo šieno nešti. Stovėjo mašina ir nepažįstamas vyras. Vyras prie mašinos kažką šaukė, bet ji ( liudytoja ) nesuprato ką šaukė. A. Š. nepažįsta. Ji išgirdo tokį pokštelėjimą ir viskas, šitas garsas jai buvo panašus į iššovimą. Vieną kartą girdėjo pokštelėjimą.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo iškvietimas, kad kaimynas puolė ginklu. Įvykio vietoje buvo du asmenys, sėdėjo automobilyje, priėjo kaimynas, metė plytą į mašinos galinį langą, nusitaikė ir paleido du šūvius. Jį sulaikė, bet ginklo šalia jo ir niekur aplinkui nebuvo. Nerado nei tūtelių. Buvo sugadintas elektrinis paspirtukas. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis užlipo ant paspirtuko, rėmas buvo nulinkęs. Paspirtukas buvo už mašinos. Automobilio buvo įlenktos galinės durelės, išdaužtas galinis langas. Plyta gulėjo mašinoje. Jie pirmi buvo įvykio vietoje. Kaltinamasis agresyviai elgėsi prieš nukentėjusiuosius. Agresyvumas pasireiškė, kad turėjo nuoskaudų iš vaikystės, kabinėjosi. Vėliau atvyko kitas ekipažas, apieškojo įvykio vietą. Buvo į įvykio vietą atėjusi kaltinamojo mama. Pas kaltinamąjį buvo peilis, gerai nepamena. Kaltinamasis rėkavo ant nukentėjusiųjų. Įvykio vieta buvo visur apžiūrėta. Mašinos įlenkimas buvo panašus į buko daikto įdaužą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2020-12-18 apklausta kaip liudytoja S. P. parodė, kad nuolatos gyvena pažymoje nurodytu adresu. Atsakydama į tyrėjos užduotus klausimus parodo, kad tikslios datos nepamena, tačiau vasarą, buvo šilta, vakare, jau tamsu būdama namuose išgirdo šūvio garsą. Šūvio garsas priminė petardą, ir ji išėjo į balkoną pažiūrėti kas čia nutiko. Kadangi buvo tamsu, nieko nematė ir grįžo atgal, jokių garsų riksmų negirdėjo ir grįžo atgal į kambarį. Po kurio laiko atvažiavo policija, pamatė policijos šviesas, jie atvyko su švyturėliais. Nuo šūvio garso iki policijos atvykimo praėjo apie 20 minučių. Pamatė, kadangi jos buto langai eina į tą pusę kur policija atvyko. Ji jau į balkoną, nėjo tik pažiūrėjo pro langą. Kai policija atvyko, ji pro langą nežiūrėjo ir nestebėjo kas vyksta. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad buvo sulaikytas A., kodėl nepasakė. Taip pat kitą dieną bendravo su I. S., kuri pasiteiravo ar ji girdėjo šūvius kokius, ji atsakė, kad galvojo kad petardą, o ji pasakė, kad irgi girdėjo, kad kažkas į kažką šaudė. Kas į ką šaudė, ji negali pasakyti, nes nematė, Irena taip pat nepasakė kas. Irena gyvena Sodų gatvėje, tačiau ji sandėliuke, esančiame prie jos namų laiko ožkas. Ji girdėjo, kad (duomenys neskelbtini)sklinda apkalbos, kad šaudė į „(duomenys neskelbtini)". „(duomenys neskelbtini)" yra I., pavardės nežino gyvenančios, 15 name sūnus Arvydas. O kas į jį šaudė nežino. Viską pasakė ką žino, nieko pridurti neturi. (1t., b. l.139-141)

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020-06-25 iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad 2020-06-24 apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini)., A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0.52 promilių girtumas), viešoje vietoje metė plytą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdaužė galinį stiklą bei įlenkė kairės pusės galinės durelės. Automobilis priklauso R. V., gim. (duomenys neskelbtini)m. Kilus konfliktui A. Š. grasino, kad nužudys R. V. bei pasakė, kad jį nušaus laikydamas rankoje kažkokį daiktą panašų į ginklą, taip pat grasino padurti su yla. R. V. padaryta 500 turtinė žala bei jis mano, kad grasinimai jo atžvilgiu buvo realus. Taip pat įvykio metu kartu su R. V. buvo draugas A. J., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuriam A. Š. apspardė elektrinį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“ bei sulenkė jo rėmą. Apgadinto paspirtuko vertė 2200 eurai. Bei grasino taip pat nužudyti A. J.. Abu vyrai turi pretenzijų A. Š.. (1 t.,b. l. 3-6)

Iš byloje esančio 2020-06-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėjas (R. V.) nuo 00.24 iki 00.29 val.,pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2020-06-24 21.55 val. pažįstamas A. Š. jam priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), su plyta išdaužė galinį stiklą, du kartus iš ginklo šovė į automobilį bei grasino nužudyti. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b.l. 8)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Dėl bausmės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kritiškai vertintina gynybos versija, jog tokio kiekio alkoholio negali turėti įtakos. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog tokia alkoholio koncentracija ( 0,52 promilių neblaivumas ) buvo nustatyta praėjus valandai po įvykio. Įvertinus tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, pagrįstai manytina, jog įvykio metu A. Š. neblaivumas buvo didesnis. Taip pat, įvertinus tai, jog alkoholis turi įtakos žmogaus elgsenai, vienai iš tokių kaip savitvardos praradimas, teismo vertinimu yra pagrindas A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos, nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, teistas 3 kartus , paskutinį kartą 2018 m. (b.l. 61), administracine tvarka baustas.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių -laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika padaryta 2020-06-24, tai yra iki 2020-07-01, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra neskirtina.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

Plyta, paimta 2020-06-25 apžiūrint įvykio vietą, supakuotas į voką Nr. 1 ir 2020-06-30 nutarimu perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2020-07-01 Kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 51-52), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina

Vokas, kuriame supakuotas kvadratinės formos stiklinis indas su kanapių sėklomis (1,883 g.) voke, paimtas 2020-06-26 kratos metu, 2020-08-18/19 nutarimu perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2020-08-25 Kvitas (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 108-109), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina

Laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, saugoma su bylos medžiaga, paliktina saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Yla, paimta 2020-06-25 iš A. Š., supakuota į voką Nr. 2 ir 2020-06-30 nutarimu perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2020-07-01 Kvitas (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 51-52), atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta, jog yla buvo panaudota nusikalstamai veikai, grąžintina kaltinamajam.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini), veikiantis per Lietuvos filialą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo nurodė, jog pagal gautą pranešimą apie 2020-06-24 (duomenys neskelbtini)kai buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), veikiančioje per Lietuvos filialą, atlikta žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo procedūra ir 2020-07-03 sprendimu pagal 2020-06-30 remonto darbų sąmatą išmokėta 523, 49 Eur draudimo išmoka. Prašo iš atsakingų asmenų draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) , veikiančiai per Lietuvos filialą, priteisti 523,49 Eur žalos atlyginimą ( b.l.67-72 , 1 tomas). Patikslintu ieškiniu ieškiniu prašo priteisti 650,80 Eur ( 1 tomas, b.l.78-89). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiais atsakingiems asmenims ir reikalauti priteistą žalą. Sutinkamai su CK 6.280 straipsniu, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso tvarka tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. NR.(duomenys neskelbtini) buvo draustas Kasko draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) SE, veikiančioje per Lietuvos filialą. Žalos dydį patvirtina žalos sąmata bei pranešimai apie draudimo išmoką. Tiek nukentėjusysis R. V., kuris naudojosi minėtu automobiliu, tiek liudytoju apklaustas N. N., kurio vardu registruotas automobilis patvirtino, jog draudimo išmoka buvo išmokėta. Taigi, šiuo atveju draudimo bendrovė patyrė žalą dėl kaltinamojo veiksmų ir pagrįstai prašo atlyginti iš kalto asmens ( BPK 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis, 6,1015 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) SE, veikiančio per Lietuvos filialą civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo A. Š. 650,80 Eur žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovu. Nurodo, jog buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos iš A. Š. už tai, kad įvykio metu, jo nusikalstama veika sukėlė didelį stresą. Papildomai prašo priteisti turtinę žalą 100 eurų už draudimo frančizės mokestį, kurį mokėjo iš savo lėšų. Nurodo, jog incidento metu patyrė grėsmę savo gyvybei, pergyveno dėl patirto šoko mėnesį po įvykio. Kadangi jo automobilis buvo apgadintas, negalėjo jo eksploatuoti tris savaites. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė nurodė, jog patyrė išgąstį ir nepatogumus.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, jog nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas automobilis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam už sugadintą turtą draudiminę išmoką išmokėjo draudimo bendrovė, kadangi automobilis buvo drausta Kasko draudimu. Nukentėjusysis prašo priteisti frančizę, tai yra draudimo išskaitą. Tačiau kaip matyti, iš nukentėjusiojo paaiškinimų frančizė buvo iškaityta iš draudiminės išmokos ir nepervesta nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nurodė, jog automobilį remontavo pats, tačiau tai pagrįsiančių dokumentų kiek išleido automobilio remontui neturi ir nepateiks. Civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą turi įrodyti ieškovas. Išskaita (dar kitaip franšizė) – tai apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam apdraustajam, nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nukentėjusiajam buvo sumažinta draudiminė išmoka išskaičius frančizės mokestį. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, jog būtent frančizės išskaita, jam reikėjo papildomai prisidėti savo lėšomis, remontuojant automobilį. Taigi šiuo atveju teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti frančizės mokestį. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusysis R. V. prašo priteisti 1500 eurų neturinės žalos. Nurodė, jog buvo išgąstis dėl šūvių, taip pat nepatogumai dėl to, jog neturėjo automobilio.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis A. Š. savo nusikalstamais veiksmais sugadino R. V. automobilį, sukėlė išgąstį.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas automobilis, kuriuo naudojosi nukentėjusysis, turėjo nepatogumų, kadangi reikėjo remontuoti. Tačiau sprendžiant pagal vertybių skalę matyti, kaltinamojo veiksmai pažeidžiant viešąją tvarką ir visuomenės rimtį nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nepateikta duomenų, jog buvo sukelta padarinių sveikatai. Teismas sutinka, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas išgąstis, kas leidžia pagrįstai manyti išklausius garso įrašą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog būtų sukeltos pasekmės sveikatai, tolimesniam gyvenimui, todėl prašoma priteisti 1500 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog R. V. patirti išgyvenimai dėl automobilio sugadinimo bei išgąsčio, vertintini 300 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti civiliniu ieškovu , kadangi patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Patirtą turtinęs žalą dėl paspirtuko remonto darbų-242 eur. bei vežimo į Kauną tvarkyti išlaidos siekia 40 eurų, taip pat sugaištas laikas, kurį įvertino -100 eurų. Patirtą neturtinę žalą, kadangi buvo grasinama šaunamuoju ginklu, grasinant užmušti bei patyrė didelį stresą dėl savęs ir šeimos vertina 500 eurų. Viso prašo pripažinti civiliniu ieškovu 882 eurams ( 1 tomas , b.l. 128). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė.

Kaip minėta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, jog nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas paspirtukas. Paspirtumo remonto išlaidas- 242 eur. patvirtina PVM Sąskaita -faktūra ( 1 tomas, bl. 127) Teismo vertinimo šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Nukentėjusysis kaip turtinę žalą įvertina ir vežimo į Kauną išlaidas 40 eurų ir sugaištą laiką 100 eurų. Teismo vertinimo ši žala nėra įrodyta, kadangi nukentėjusysis nepateikė, jokių duomenų patvirtinančių, kelionės išlaidas, tai yra jog realiai buvo patirtos išlaidos. Taip pat byloje nukentėjusysis nepateikė jokių duomenį patvirtinančių, jog patyrė realias išlaidas dėl sugaišto laiko. Šiuo atveju nepatogumai dėl sugaižto laikas gali būti vertinami kaip neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. J. prašo priteisti 500 eurų neturinės žalos. Kaip minėta neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis). Tačiau ir šiuo atveju sprendžiant pagal vertybių skalę matyti, kaltinamojo veiksmai pažeidžiant viešąją tvarką ir visuomenės rimtį nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo A. J. sveikata. Sutiktina, jog buvo sukeltas išgąstis, turėjo nepatogumų dėl paspirtuko remonto. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl šių veiksmų buvo sumažėjusios nukentėjusiojo bendravimo galimybės, sukeltos pasekmės sveikatai. Todėl prašoma priteisti 500 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog A. J. patirta neturtinė žala dėl paspirtuko sugadinimo bei išgąsčio, vertintini 300 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Plytą, paimtą 2020-06-25 apžiūrint įvykio vietą, supakuotą į voką Nr. 1 ir 2020-06-30 nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Voką, kuriame supakuotas kvadratinės formos stiklinis indas su kanapių sėklomis (1,883 g.) voke, paimtas 2020-06-26 kratos metu, 2020-08-18/19 nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2020-08-25 Kvitas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro bei nukentėjusiojo pateiktą laikmeną su vaizdo medžiaga saugoma su bylos medžiaga, paliktina saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Ylą, paimtą 2020-06-25 iš A. Š., supakuotą į voką Nr. 2 ir 2020-06-30 nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2020-07-01 Kvitas (duomenys neskelbtini), grąžintina kaltinamajam.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. 650,80 Eur ( šešis šimtus penkiasdešimt eurų, 80 ct. ) žalai atlyginti

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiojo R. V. naudai 300 Eurų ( Tris šimtus eurų )neturtinei žalai atlyginti, o ieškinį dalyje dėl 100 eurų turtinės žalos ir likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiojo A. J. naudai 242 eurų ( Du šimtus keturiasdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti ir 300 ( tris šimtus ) eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.