- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1125-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02231-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- O. Z., G. Z.
- Kreditorius
- AB SEB bankas, A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. Z. ir G. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis R. V., išieškotojas AB SEB bankas, A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti antstolio R. V. 2016-01-07 patvarkymą Dėl termino piniginėms lėšoms įmokėti skaičiavimo atnaujinimo, kuriuo atnaujintas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0179/15/00506 ir turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmai. Nurodė, kad 2016-01-13 antstoliui buvo pateiktas raštas, kuriuo informuojama, kad O. Z. ir G. Z. yra pateikę pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto, todėl pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnį antstolis turi sustabdyti fizinio asmens turto realizavimą.
Antstolis R. V. 2016-01-20 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, jog 2016-01-13 skolininkų įgaliotas asmuo pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad skolininkai O. Z. ir G. Z. pateikė pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto, tačiau nepateikė teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, iš teismo tokia nutartis nebuvo gauta, todėl patvarkymo naikinti nėra pagrindų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB SEB bankas atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nesant įsiteisėjusios nutarties, kuria būtų iškelta bankroto byla pareiškėjams, antstolis iš gautų lėšų už parduotą iš varžytinių turtą galėtų užbaigti ir atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi – tuo būtų įgyvendintos prielaidos hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nustatė, kad O. Z. ir G. Z. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismo priimtas 2016-02-02 nutartimi, todėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pasekmės negalėjo būti taikomos iki šios nutarties priėmimo dienos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais dėl skundžiamo antstolio 2016-01-07 patvarkymo neteisėtumo, todėl skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai O. Z. ir G. Z. prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iš varžytynių parduotame gyvenamajame būste su pareiškėjais kartu gyvena ir jų trys nepilnamečiai vaikai. Į bylos nagrinėjimą taip pat nebuvo įtraukta Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjų nepilnamečių vaikų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai argumentų dėl nepilnamečių vaikų pirmosios instancijos teismui nenurodė, todėl teismas šių aplinkybių netyrė. Įkeisdami bankui savo butą, pareiškėjai sutartyje nurodė, jog supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisės aktuose nenurodyta pareiga antstoliui pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui apie įkeisto turto realizavimą. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 3 d. ir 4 d.), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.
Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia iš esmės vieninteliu motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų manymu, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjų nepilnamečių vaikų, kurie kartu su pareiškėjais gyvena iš varžytynių parduotame bute ir kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, šių aplinkybių pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodę, jų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, todėl jos laikytinos naujomis aplinkybėmis, kuriomis atskirasis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.), dėl to jų apeliacinės instancijos teismas taip pat netirs ir plačiau nepasisakys. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr.0179/15/00506 duomenų, pareiškėjai neskundė antstolio veiksmų iki įvyko varžytynės. Pareiškėjų skundas dėl varžytynių akto ir 2015 m. liepos 20 d. patvarkymo dėl informavimo apie įvykusias varžytines panaikinimo buvo teismo atmestas, teismui nustačius, kad varžytynės įvyko nepažeidžiant teisės normų. Taigi iš esmės įvykusių varžytinių, kurių metu realizuotas pareiškėjų butas, kuriame jie gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, teisėtumas jau yra įvertintas ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.
Vertindamas skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties teisėtumą (CPK 443 str. 8 d.), teismas pažymi, jog skundžiamo antstolio 2016-01-07 patvarkymo priėmimo metu bankroto byla pareiškėjams iškelta nebuvo, nes ji iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. balandžio 6 d. Taigi tik 2016 m. kovo 29 d. atsirado teisinis pagrindas sustabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (pagal kurią teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos; nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka). Todėl antstolis 2016-01-07 patvarkymu turėjo teisę (kartu ir pareigą), atnaujinti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0179/15/00506 ir turto – buto su rūsiu, realizavimo veiksmus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.